Vitolio Trušio „Ateinu\": sugrįžusi kūryba

Vi­to­lio Tru­šio „Atei­nu": su­grį­žu­si kū­ry­ba

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je iki ge­gu­žės 26 die­nos eks­po­nuo­ja­ma ta­py­to­jo, mo­nu­men­ta­lis­to Vi­to­lio Tru­šio (1936–2018) pa­ro­da „Atei­nu“. Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čio pa­veiks­lai į pa­ro­di­nes erd­ves su­grį­žo iš pa­lė­pės. „Suk­rė­tė vaiz­das, jie bu­vo su­mes­ti ir ne­rei­ka­lin­gi. Sup­ra­tau: ar­ba dings, ar­ba kaip ne­rei­ka­lin­gas da­ly­kas bus lai­ko­mas“, – sa­ko ga­le­ri­jos di­rek­to­rius Kor­ne­li­jus Užuo­tas.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

„Rei­kia gel­bė­ti!“

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jos tri­jo­se sa­lė­se eks­po­nuo­ja­mas 31-as V. Tru­šio pa­veiks­las."Atei­nu“ – taip bū­tų pa­va­din­tas 2017–2018 me­tais su­kur­tų dai­li­nin­ko ei­lė­raš­čių rin­ki­nys.

„Ga­li­ma ir pa­si­gė­rė­ti, ir pa­si­mo­ky­ti, – ap­žvelg­da­mas pa­ro­dą, sa­ko ga­le­ri­jos di­rek­to­rius Kor­ne­li­jus Užuo­tas. – Ge­ra vien bū­ti tarp to­kių dar­bų: po­tė­piai, teks­tū­ra, iš­lai­ky­tas ko­lo­ri­tas – vi­so to pa­siil­gau. Žiū­ri po pen­kias­de­šim­ties me­tų: gra­žu!“

Nedaug trū­ko, kad šie dar­bai ne­bū­tų grį­žę į Šiau­lius, gal­būt – vi­sai pra­žu­vę.

„Aš bu­vau vyk­dy­to­jas, o kū­ri­nius iš­gel­bė­jo do­cen­tė Ire­na Ra­ma­nec­kie­nė“, – sa­ko K. Užuo­tas.

V. Tru­šys ana­pi­lin išė­jo šių me­tų va­sa­rį Vil­niu­je. Praė­jus kiek lai­ko, K. Užuo­tas su­lau­kė I. Ra­ma­nec­kie­nės, V. Tru­šio kny­gų re­dak­to­rės, bi­čiu­lės, skam­bu­čio.

„Rei­kia gel­bė­ti ger­bia­mo pro­fe­so­riaus Vi­to­lio Tru­šio dar­bus, Sta­sys Tu­mė­nas sa­kė, jūs ga­li­te pa­dė­ti“, – iš­gir­do K. Užuo­tas. Paaiš­kė­jo, kad rek­to­riaus skir­tas au­to­mo­bi­lis su­ge­do. O rei­ka­las sku­bus – V. Tru­šio na­mas ati­duo­tas glo­bė­jui, pra­dė­tas re­mon­tas – dar­bai ga­li pra­pul­ti. Jo se­suo lau­kia, su­tin­ka kū­ri­nius per­duo­ti.

„Kai nu­va­žia­vo­me, su­pra­tau, koks rei­ka­las. Pra­dė­tas re­mon­tas, be­veik sta­ty­bos, dar­bai pa­lė­pė­je. Suk­rė­tė vaiz­das, jie bu­vo su­mes­ti ir ne­rei­ka­lin­gi. Sup­ra­tau: ar­ba dings, ar­ba kaip ne­rei­ka­lin­gas da­ly­kas bus lai­ko­mas.“ Ke­le­tą įply­šu­sių dro­bių ga­le­ri­jos di­rek­to­rius vė­liau su­kli­ja­vo.

Par­vež­ti dar­bų K. Užuo­tas vy­ko du kar­tus, ant­ram kar­tui au­to­bu­siu­ką sky­rė Sa­vi­val­dy­bė. Kny­gų, fres­kų pro­jek­tų, ak­va­re­lių, pie­ši­nių par­ve­žė ir I. Ra­ma­nec­kie­nė.

Pa­veiks­las gais­ra­vie­tė­je

Dau­ge­lį ta­py­to­jo dar­bų iš pa­lė­pės K. Užuo­tas bu­vo ma­tęs: Šiau­lių uni­ver­si­te­te dir­bo Dai­lės di­dak­ti­kos ka­ted­ros ve­dė­jo, pro­fe­so­riaus V. Tru­šio asis­ten­tu, nuo 2003 me­tų – lek­to­riu­mi.

K. Užuo­tas pa­dė­jo V. Tru­šiui įreng­ti mo­zai­ki­nę – mo­zai­kos stu­di­ją. Po ka­ted­ros iši­ri­mo ją pro­fe­so­rius išar­dė ir iš­si­ve­žė į Vil­nių.

Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te (da­bar uni­ver­si­te­tas) V. Tru­šys dės­ty­to­ju dir­bo nuo 1961 me­tų. Bu­vo Dai­lės fa­kul­te­to Pie­ši­mo ka­ted­ros stei­gė­jas ir pir­ma­sis jos ve­dė­jas (1965–1974), vė­liau – Dai­lės di­dak­ti­kos ka­ted­ros ve­dė­jas.

K. Užuo­tas pri­si­me­na ne­gra­žią is­to­ri­ją: V. Tru­šui at­lei­di­mo la­pe­lis bu­vo at­neš­tas į pa­la­tą, kai gu­lė­jo li­go­ni­nė­je dėl šir­dies pro­ble­mų.

Pa­lė­pė­je K. Užuo­tas pa­ma­tė ir abst­rak­ci­jas iš gar­sios V. Tru­šio pa­ro­dos Vil­niu­je 1968 me­tais. Da­lis šių dar­bų da­bar eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­do­je „Atei­nu“, trys pa­veiks­lai – Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jo­je.

„Pa­ro­dų ta­ry­bi­niais lai­kais ne vi­si su­reng­ti ga­lė­jo. V. Tru­šio pa­ro­da įspū­din­ga tuo, kad iš­ka­bė­jo tik vie­ną die­ną, sau­gu­mas ją nuė­mė. Tiems lai­kams at­ro­dė ga­nė­ti­nai iš­šau­kian­čiai. Da­bar pa­si­žiū­rė­jus, nie­ko ten bai­saus nė­ra, o 1968 me­tais tai bu­vo bur­žua­zi­nis me­nas, abst­rak­cio­niz­mas.“

K. Užuo­tas sa­ko, kad V. Tru­šys su­ge­bė­jo ir iš­lik­ti sa­vi­mi, ir pri­si­tai­ky­ti. Nuo 1967 me­tų iki maž­daug 1970-ųjų li­ko iš­ti­ki­mas abst­rak­ci­jai, bet kū­ry­bo­je at­si­ra­do fi­gū­ri­nė abst­rak­ci­ja. Apie 1970 me­tus pra­dė­jo kur­ti gar­sią­sias fres­kas ir mo­zai­kas. Už mo­zai­ką „Iš lie­tu­vių mi­to­lo­gi­jos“ Vil­niaus uni­ver­si­te­te 1979 me­tais jam skir­ta LSSR vals­ty­bi­nė pre­mi­ja, da­bar pri­lygs­tan­ti Na­cio­na­li­nei kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jai.

K. Užuo­tas ke­liau­ja per eks­po­zi­ci­jos sa­lę, stab­te­li prie kiek­vie­no dar­bo. Gė­ri­si ir pa­sa­ko­ja.

Pir­ma­sis dar­bas ta­py­tas 1953 me­tais. Da­ta su klaus­tu­ku, nes nė bro­lis Rai­mon­das tiks­liai ne­pa­me­na: Vi­to­liui bu­vo maž­daug 16–17 me­tų.

Pir­ma­sis ta­py­bos dar­bas su­kur­tas gim­ti­nė­je, Pu­ša­lo­te. Bro­lis Rai­mon­das pri­si­me­na, jog vy­res­nė­lis da­žus sko­li­no­si. Įam­ži­no kai­my­nus. Kai­my­nai ne­ga­lė­jo kar­tu po­zuo­ti: kai­me ūkio dar­bai ge­na vie­nas ki­tą. Pas­to­vė­da­vo vie­nas, pa­skui – ki­tas.

Kai į mies­te­lį įsi­me­tę chu­li­ga­nai po la­žy­bų pa­de­gė V. Tru­šio ma­mos na­mą Pu­ša­lo­te, su­de­gė ir kai­my­nų na­mas.

Po gais­ro ša­lia esan­čio na­mo griu­vė­siuo­se V. Tru­šys pa­ts ra­do su­lanks­ty­tą, be po­rė­mio sa­vo kū­ri­nį. Ir da­bar ant jo ma­ty­ti len­ki­mo li­ni­jos.

Ta­po re­gio­na­lis­tu

„Yra daug ne­ma­ty­tų, neeks­po­nuo­tų dar­bų, – ap­žvelg­da­mas sa­lę, sa­ko K. Užuo­tas. – Kai dė­lio­jau pa­ro­dą, idė­ja bu­vo pa­ro­dy­ti vi­są kū­ry­bos vys­ty­mą­si. Pa­gal me­tus, ko­lo­ri­tą. 1975–1978 me­tai, įsi­ter­pia po­rtre­tai, ei­na­ma link rea­liz­mo. Vė­liau – abst­rak­ci­ja, 1970 me­tai, at­si­ran­da žmo­gaus fi­gū­ra. Jis ėjo ne su ta ma­da, ku­ri tu­rė­jo bū­ti ta­ry­bi­nė­je ša­ly­je, bet su už­sie­nio ma­da. Ame­ri­ko­je apie 1980 me­tus at­si­ran­da hi­per­rea­liz­mas, Vi­to­lis tam­pa hi­per­rea­lis­tu. 1978–1984 me­tų kū­ri­niuo­se vis­kas su­perrea­lu. Ir pa­skui vi­sa tai per­si­duo­da į po­rtre­tą. 1988–1990 me­tais hi­per­rea­liz­mą per­tei­kia per pei­za­žą.“

V. Tru­šį trau­kė gim­to­sios ly­gu­mos. Jo kū­ry­ba, sa­ko K. Užuo­tas, išau­go į re­gio­na­liz­mą. To­kios dai­lės są­vo­kos nė­ra, ją su­for­ma­vo V. Tru­šys. Dai­li­nin­kas ta­pė Šiau­lių, Pas­va­lio apy­lin­kes, žiem­ga­lie­tiš­ką pei­za­žą.

„Kai bu­vo asis­ten­tu, va­žiuo­da­vo­me su­si­tar­ti dėl pa­ro­dų. Grįž­tant vi­są lai­ką ro­dy­da­vo: „Žiū­rėk, kaip gra­žu!“ Aš – iš Že­mai­ti­jos, iš kal­nuo­tų vie­to­vių, o ten – ly­gu­mos, ru­dens pur­vy­nas. Kur tas gro­žis? O da­bar, kai žiū­riu į pa­veiks­lus, ma­tau: mis­ti­ka, hip­no­zė, ra­my­bė, to­liai, su­bti­lu­mai.“

Mo­nu­men­ta­li kū­ry­ba

V. Tru­šio mo­zai­kos stak­lės, ak­me­nys vie­tą ra­do Striu­kuo­se (Pak­ruo­jo r.), pas Ge­di­mi­ną Ali­šaus­ką ak­me­nų mu­zie­ju­je.

„Kiek jis Šiau­liuo­se su­kū­ręs mo­nu­men­ta­lių dar­bų!“ – sa­ko K. Užuo­tas. Ir var­di­ja.

Ak­mens mo­zai­kos: Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus Šiau­lių ka­ted­ro­je, aš­tuo­ni Šiau­lių kraš­to as­me­ny­bių M. Bir­žiš­kos, P. Vi­šins­kio, S. Šal­kaus­kio, I. Prieg­laus­ko, P. Bu­gai­liš­kio, M. Ka­ti­liš­kio, L. Pet­ke­vi­čiaus, J. Vait­ke­vi­čiaus po­rtre­tai: „Gy­vy­bės me­dis“ ir še­ši gy­dy­to­jų po­rtre­tai Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės gar­bės ga­le­ri­jo­je; dip­ti­kas Vals­ty­bi­nia­me Šiau­lių dra­mos teat­re – „Ko­me­di­ja“ ir „Tra­ge­di­ja“.

Su­kur­ta fres­kų ir sgra­fi­tų: „Der­lius“, „Me­di­ci­nos is­to­ri­ja“, „Stumb­rų me­džiok­lė“, „Šo­kis“, „Apy­nė­lis“, „Poil­sis prie Tal­šos eže­ro“, „Or­fė­jas ir Pro­me­tė­jas“ ir kt.

K. Užuo­tas ro­do fres­kos „Stumb­rų me­džiok­lė“, ku­ri bu­vo su­kur­ta Šiau­lių mė­sos kom­bi­na­te, pie­ši­nį. Fres­ka pra­dė­ta dar­ky­ti XX am­žiaus pa­bai­go­je.

V. Tru­šys yra su­kū­ręs ir Vin­cen­to van Go­go po­rtre­tą Olan­di­jos mies­to Ete­no-Le­ro, su ku­riuo Šiau­liai drau­gau­ja, me­ri­jai.

Pas­ku­ti­niai V. Tru­šio kū­ri­niai – ku­ni­go Ig­na­co Šta­cho po­rtre­tas, ta­py­tas pa­ste­le, ir po­rtre­ti­nė ak­mens mo­zai­ka Šiau­lių šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­rai (2016–2017).

Gau­si mol­ber­ti­nė ta­py­ba: 1963–1995 me­tais (vė­liau kū­ri­niai ne­re­gist­ruo­ti) V. Tru­šys nu­ta­pė 691 kū­ri­nį: 305 ak­va­re­les, 228 alie­ji­nės ta­py­bos ant dro­bės ir po­pie­riaus dar­bus. 1989–1990 me­tai pa­si­žy­mi pa­ste­lių gau­sa.

„V. Tru­šys bu­vo as­me­ny­bė. Da­bar pas mus to ne­ver­ti­na“, – sa­ko K. Užuo­tas. V. Tru­šys bu­vo vie­nin­te­lis iš Šiau­lių dai­lės kū­rė­jų, ga­vęs tuo­me­ti­nę LSSR vals­ty­bi­nę pre­mi­ją. Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis. Bet į pa­ro­dos „Atei­nu“ ati­da­ry­mą Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai nea­tė­jo.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Kai­my­nai“. Pir­ma­sis Vi­to­lio Tru­šio dar­bas, 1953 me­tai.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jos di­rek­to­rius Kor­ne­li­jus Užuo­tas pa­ren­gė ret­ros­pek­ty­vi­nę Vi­to­lio Tru­šio pa­ro­dą.

„Mo­ti­na“. 1975 me­tai.

„Miš­ko me­ta­mor­fo­zės“. 1967 me­tai.

„Dū­do­rė“. 1970 me­tai.

„Ry­tas“. 1987 me­tai.

„Fo­tog­ra­fi­ja“. 1984 me­tai.

„Ho­ri­zon­tas“. 1993 me­tai.