Naujausios
Vieno eilėraščio konkursas dar tęsis mėnesį
Vytautas KIRKUTIS
Vieno eilėraščio konkursas, prasidėjęs šiemet, sausio 25-ąją, tęsiasi. Iki vakar dvidešimt trys autoriai jau atsiuntė po vieną savo eiliuotą kūrinį.
Pirmieji konkurso dalyviai buvo Kelmės rajono Kražių gimnazijos moksleiviai, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Emilijos Kvietkuvienės. Po vieną eilėraštį pasiūlė šešios jaunosios poetės. Malonu prisiminti, kad praėjusių metų Vieno eilėraščio konkurso prizininke tapo Kražių gimnazistė Vydmantė Rastokaitė, kurios kūrinys išsiskyrė brandumu ir jaunatvišku žaismingumu.
Pradžiugino ir labai jaunos poetės Urtės Kiriliauskaitės eilėraštis, pavadintas „Namo parėjo“. Autorė rašo: „Man yra 9 metai, mokausi Šiaulių rajono Pavenčių mokykloje, trečioje klasėje. Savo eilėraštukus spausdinu vienoje interneto svetainėje.“ Ne viename konkurse įsitikinome, kad amžius poezijai kurti – ne riba: širdžiai neįsakysi, kada pradėti ir kada baigti.
Primename, kad Vieno eilėraščio konkursas baigsis šių metų kovo 21-ąją. Liko mėnuo, tad pats laikas atsiversti poezijos sąsiuvinius, atverti kūrybos stalčius, paimti aplankus iš lentynos su naujausiais eilėraščiais ir išrinkti vieną iš jų. Pirmiausia tokį, kuris jums patiems patiktų, kuris geriausiai parodytų jūsų kūrybines galias ir gelmes.
Kūrinius galima atnešti arba atsiųsti į „Šiaulių krašto“ redakciją (Vieno eilėraščio konkursui, P. Višinskio g. 26, „Šiaulių krašto“ redakcija, Šiauliai). Galima atnešti ir į „Šiaulių krašto“ rajonų redakcijas. Paprasčiausia ir geriausia – atsiųsti elektroniniu paštu: atolankos@skrastas.lt
Prie konkursui pateikto eilėraščio parašykite savo pavardę, vardą, adresą, jei sutinkate – ir telefono numerį. Prie kūrinio reikia parašyti ne slapyvardį, o savo tikrąją pavardę.
Laukdami naujų konkurso dalyvių, spausdiname keleto autorių, jau atsiuntusių po vieną savo eilėraštį konkursui, kūrybą.
Lina LAŠIENĖ
Joniškis
Žiemgališkajam.. .
(Joniškietiška tarme)
Žvilg,
Žaižaruoj,
Žvang,
Žavus
žemgališks žodis.
Žalioj kepurėj želdins.
Žaismingai žmogaus žiests.
Vladas BURAGAS
Kaunas
Polėkis
Netiesa,
Kad numiršta Žmogus,
Netiesa, kad pabjūra Gamta.
Mums
Pažįstamas skrydis svaigus –
Ta pati – bet kita! – Visata.
Ir vadinamas
Polėkiu jis
Nenuspėjamo Žemės žmogaus,
Nes už šviesą
Greitesnė mintis
(Nors varikliai erdvėlaivių gaus!).
Mums
Sapnuosis planetų kitų
Ir kvapai, ir jų saulė rami.
Net Anapus
Manęs lauksi tu, –
Mes labai tokie pažeidžiami...
Netiesa,
Kad pabjūra Gamta,
Netiesa, kad numiršta Žmogus, –
Ta pati
Jau kita Visata
Ir pažįstamas skrydis svaigus.
Ligita EITKEVIČIENĖ
Joniškio rajonas, Kriukai
Nuoveikos
Mokytis lenkų kalbos
kasdien iš eilės
paskutinės žiūrėti į
dangų mylėti labai
iš toli ir toliau
meluoti gandrams
tik sapnuos galvoti
apie medžius užmuštus
lieknakamienius girdėti
kitam kambary tylinčius
savo namus nueiti
pas Dievą...
pasiskolinti druskos
būti išteisintai
nagus nusikarpiusios vasaros
surast epitafijai duobę
iškvėpti Szymborskos tekstus
užrašyti skelbimą:
,,Tada jau galėčiau“.
Gimti.
Urtė KIRILIAUSKAITĖ
Šiaulių rajonas, Kuršėnai
Namo parėjo
Turėjau šunelį mielą ir gerą,
Bet nesisekė rūpintis man juo.
Nors gyveno gerai
Ir šiltai, nutiko toks vienas dalykas...
Vakare šaukėm šunelį namo – neparėjo.
Kvietėm ir ryt,
Ir rytoj vakare,
Pabėgo mielasis ir baigta.
Po savaičių trejų,
Dar skausmas neužgijo,
Vieną naktelę
Kauksmą išgirdau.
Lipau aš iš lovos,
Prie durų ėjau.
Tėveliai pabudo.
Šuo kaukia!
Dureles atsidarau ir pamatau,
Mielasis šunelis,
Gerutis, švelnutis,
Tipu, tipu ir parbėgo.
O, kiek džiaugsmo ir šauksmo buvo,
Kai žadą atgavau,
Tėveliai tik tarė:
- Šuneli, miegok kambary!
Ir snaudėm,
Ir knarkėm abu,
Kiti užmigti negalėjo,
Bet aš tik džiaugiausi sau sapnuose.
Ryt rytą supratau,
Kad rūpintis šuneliu privalau,
Po to jį Bėgiku pavadinau.
Tą dieną vietoj nustygt negalėjau.
Kieme aš jį dresiravau,
Vėliau rodžiau tėveliams,
Labai džiaugėmės abu,
Man gera pasidarė!
Vėliau gyvenimas Bėgiko pasikeitė visai,
Lyg ponas miegojo mano lovoje.
Dabar nepabėga jis niekada,
Nes rūpintis man juo vienas juokas!
Viktorija DIRMEIKYTĖ
Kelmės rajonas, Kražių gimnazija
X X X
Praradau regėjimą,
Lytėjimą praskrendančio paukščio,
Galimybę išgirsti drugelio klyksmą,
Kai pašautą jo sparną išdraiko vėjas
Į septynspalvę vaivorykštę,
Prikabintą prie mano riešo.
Karolina SANKAUSKAITĖ
Kelmės rajonas, Kražių gimnazija
X X X
Apvalaus obuoliuko
Kitoj, prakąstoj pusėj
Sėdi ponas Dievas,
Šypsnius dovanoja
Padangėj rojaus –
Sugavau...
Germinta PATAŠIŪTĖ
Kelmės rajonas, Kražių gimnazija
X X X
Kuo tapsi tada,
Kai saulės spinduliai paskutinįkart
paglostys tau skruostą,
Kai meilė išbarstys paskutinius
žiedlapius?
Ką sakysi, kai dainai skambant
negirdėsi jos žodžių,
O lietui lyjant nejausi jo savo
kūnu?
Kokią spalvą pasirinksi iš skurdžios
juodai balto garderobo krūvos?
Kur pasuksi priėjęs purvino
akligatvio pabaigą?
Ką darysi tada, kai vietoj gyvenime
dėliotų galybės klaustukų turėsi padėti tašką?
Vytautė SAKALAUSKAITĖ
Kelmės rajonas, Kražių gimnazija
X X X
Tušinukas rankoje -
išsiilgęs
nebylios minties.
Nurijo mėnulį
debesų Dievas,
užmetė sermėgą
visagalis miegas.
Lina KIVILIŪTĖ
Kelmės rajonas, Kražių gimnazija
X X X
Daugkartiniai žodžiai spindi rūke
Sudžiūvusio rudenio lapo trapumo.
Jauno pūkelio lengvumo ...
Svarbesnių juk nėra už tuos,
Nenublankstančius nuo vėjo ar saulės -
Net žvarba neišdrįs jų paliest...
Juk žodžiai
Teikia stiprybės arba priešingai -
Verčia prašyti gailesčio sau...
Nida PALUBINSKAITĖ
Kelmės rajonas, Kražių gimnazija
X X X
Ieškojau
to, ko niekada nebuvo,
ko turbūt niekada ir nebus...
Stovėjau
ten, kur nėra žemės,
kur stovėti neįmanoma.
Verkiau,
kai viskas buvo gerai,
kai verkti tiesiog negalima.
Mylėjau
tą, kuris stovėjo šalia,
bet niekada nebuvo arti...