Naujausios
Vaclovas Dargužas gimė 1920 m. sausio 6 d. Voveriškiuose. 1940 m., baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją, įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1945 m. gyveno Šveicarijoje. 1945-1949 m. mokėsi Berno universitete, 1948-1949 m. jame dirbo, apgynė daktaro disertaciją „Kobalto veikimas organizme“, vėliau dirbo veterinaru, 1957 m. įkūrė vieną moderniausių veterinarijos klinikų Tune ir jai vadovavo iki 1995 m. V. Dargužas buvo vienas iš Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) Berno skyriaus įkūrimo organizatorių, vicepirmininkas (1981-1990), pirmininkas (1991-2002), vėliau – garbės pirmininkas. Dalyvavo PLB veikloje. Šeimoje užaugo trys sūnūs: Markas Vytautas, Gabrielius Gintaras ir Aras Lukas.
Dargužas domėjosi Lietuvos valstybės istoriniais dokumentais ir sukaupė vertingą Lietuvos ir kitų šalių XVI-XX a. kartografijos rinkinį, kurį 1983 m. padovanojo Vilniaus universitetui. Rūpinosi lietuvių išeivijos kultūros paveldo perdavimu Lietuvai.
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma unikali V. Dargužo žemėlapių kolekcija, asmeninis archyvas, jo pastangomis ir rūpesčiu bibliotekai iš Šveicarijos ir Romos perduotas Lietuvos diplomato dr. Alberto Geručio archyvas ir biblioteka. 1990 m. birželio 20 d. Vilniaus universitetas suteikė dr. V. Dargužui Vilniaus universiteto globėjo vardą, o 1991 m. V. Dargužui pirmajam Nepriklausomoje Lietuvoje Šv. Jonų bažnyčioje buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas.
Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. dr. V. Dargužas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.