V. D. BREN­NER AR VIK­TO­RAS BA­RA­NAUS­KAS? TIK­TAI – V. D. BREN­NER!

V. D. BREN­NER AR VIK­TO­RAS BA­RA­NAUS­KAS? TIK­TAI – V. D. BREN­NER!

(Nau­ji duo­me­nys apie skulp­to­rių lit­va­ką Vic­tor Da­vid Bren­ner)

Jo­nas NEK­RA­ŠIUS

Kul­tū­ros is­to­ri­kas

Nors ne kar­tą esu ra­šęs apie V. D. Bren­ner ir pa­tei­kęs kai ku­riuos ne­nu­gin­či­ja­mus fak­tus apie šio lit­va­ko biog­ra­fi­ją, ta­čiau spau­do­je ir vie­šu­mo­je vis dar ten­ka iš­girs­ti ir per­skai­ty­ti apie tai, kad šis me­ni­nin­kas gi­mė Šiau­liuo­se kaip V. Ba­ra­naus­kas.

Ne­se­niai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę pa­sie­kė Ge­no­vai­tės Ba­ra­naus­kas, il­gą lai­ką gy­ve­nu­sios JAV, o šiuo me­tu gy­ve­nan­čios Vil­niu­je, 2016 m. bir­že­lio 20 d. ra­šy­tas laiš­kas ir pluoš­tas do­ku­men­tų ko­pi­jų apie gra­ve­rį iš Šiau­lių Da­vid Bren­ner, su­kū­ru­sį JAV vie­no cen­to di­zai­ną.

Šį laiš­ką G. Ba­ra­naus­kas pa­ra­šė po to, kai iš Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos ir te­le­vi­zi­jos su­ži­no­jo, kad kai ku­rie au­to­riai ir kū­rė­jai lit­va­ką Da­vid Bren­ner va­di­na Vik­to­ru Ba­ra­naus­ku, ne­pag­rįs­tai pri­skir­da­mi jam lie­tu­viš­ką kil­mę.

Sa­vo laiš­ke Ge­no­vai­tė Ba­ra­naus­kas ra­šo, kad „siun­čia­ma me­džia­ga, tai jos a. a. vy­ro Ed­var­do Ba­ra­naus­ko dve­jų me­tų ieš­ko­ji­mų re­zul­ta­tas: „D. Bren­ner ne­bu­vo Ba­ra­naus­kas! Ši­tą mi­tą pa­sklei­dė kaž­koks su­per­pat­rio­tas Ame­ri­kos lie­tu­vis. Do­ku­men­tų ko­pi­jos, gau­tos iš Ame­ri­kos imig­ra­ci­jos tar­ny­bos, pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo da­vi­nių, įvai­rių nu­miz­ma­ti­kos žur­na­lų, Lie­tu­vos ar­chy­vo. Tai­gi, pa­sta­ty­ki­te pa­mink­lą lit­va­kui iš Šiau­lių Da­vid Bren­ner (...)“, pa­ra­gi­no šiau­lie­čius G. Ba­ra­naus­kas.

Su­ti­kus ger­bia­mai Ge­no­vai­tei Ba­ra­naus­kas, skel­bia­me jos laiš­ke nu­ro­dy­tus do­ku­men­tus ir nau­jus duo­me­nis apie skulp­to­rių lit­va­ką Da­vid Bren­ner, ki­lu­sį iš Šiau­lių.

Da­vid Bren­ner 1890 m. ge­gu­žės 17 d. iš Ham­bur­go lai­vu „Hav­re“ iš­plau­kė į Niu­jor­ką. Lai­vo ke­lei­vių są­ra­še jis įra­šy­tas 613 nu­me­riu, pa­var­de Da­vid Bren­ner kaip 20 me­tų am­žiaus gra­ve­ris iš Len­ki­jos, gi­męs Šiau­liuo­se (Schau­ler – tu­ri bū­ti Schau­len – J. N.). Pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo do­ku­men­tuo­se nu­ro­dy­ta, kad jo pa­var­dė – Bren­ner, var­das – Da­vid. Gy­ve­na­mo­ji vie­ta 246 E. 4 St. Niu­jor­kas. JAV pi­lie­ty­bė Da­vid Bren­ner su­teik­ta 1896 m. ba­lan­džio 27 d. 1924 m. ba­lan­džio 5 d. Niu­jor­ko spau­do­je pa­skelb­ta­me pra­ne­ši­me apie me­ni­nin­ko mir­tį nu­ro­do­ma, kad Vic­tor Da­vid Bren­ner, sū­nus Sa­rah Mar­go­lis, mi­rė 1924 m. ba­lan­džio 5 d. Jo bro­liai Mi­chael, Mor­ris, Sa­muel ir se­suo Mi­riam. Da­vid Bren­ner žmo­na bu­vo Ann Reed.

Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­vas 1998 m. rugp­jū­čio 12 d. pra­ne­šė, kad Šiau­lių Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čios 1870–1872 m. met­ri­kų kny­go­se Ba­ra­naus­ko Vik­to­ro gi­mi­mo duo­me­nų nė­ra.

Vi­sus šiuos ir ki­tus duo­me­nis su­rin­ko Ed­var­das Ba­ra­naus­kas (1921–2009). Ed­var­das Ba­ra­naus­kas bu­vo išei­vių iš Lie­tu­vos sū­nus. Gi­mė 1921 m. JAV. Čia su tė­vais gy­ve­no, mo­kė­si. Da­ly­va­vo Ant­ra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re, ko­vo­jo su ja­po­nų ka­riuo­me­ne. Po ka­ro, bai­gęs moks­lus, dir­bo ae­ro­nau­ti­kos sri­ty­je. Išė­jęs į pen­si­ją, 2001 m. kar­tu su žmo­na Ge­no­vai­te Ba­ra­naus­kas, at­vy­ko gy­ven­ti į Lie­tu­vą, mi­rė 2009 m. Vil­niu­je. Pa­ger­biant Ed­var­do Ba­ra­naus­ko, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ve­te­ra­no at­mi­ni­mą, JAV am­ba­sa­do­je Vil­niu­je, Jū­rų pės­ti­nin­kų na­me, poil­sio zo­na pa­va­din­ta „Ba­ra­naus­kas ta­vern“.

Gy­ven­da­mas JAV, Ed­var­das Ba­ra­naus­kas su­ži­no­jo apie Vic­tor Da­vid Bren­ner, ku­rį kai ku­rie išei­vi­jos lie­tu­viai ko­lek­ci­nin­kai va­di­no Vik­to­ru Ba­ra­naus­ku. Su­si­do­mė­jęs bend­ra­pa­var­džiu, nu­ta­rė iš­siaiš­kin­ti jo tik­rą­ją kil­mę. Ed­var­das Ba­ra­naus­kas per­žiū­rė­jo kal­nus įvai­rių do­ku­men­tų, laik­raš­čių, žur­na­lų, ži­ny­nų ir en­cik­lo­pe­di­jų, nu­siun­tė už­klau­si­mus į įvai­rias JAV ins­ti­tu­ci­jas, krei­pė­si pa­gal­bos į Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­vą. Ed­var­das Ba­ra­naus­kas, rem­da­ma­sis su­rink­tais do­ku­men­tais pa­da­rė iš­va­dą, kad tik­ro­ji skulp­to­riaus lit­va­ko pa­var­dė yra Da­vid Bren­ner, o jam pri­ski­ria­ma Vik­to­ro Ba­ra­naus­ko pa­var­dė yra tik­tai mi­tas, iš­gal­vo­ta pa­var­dė, nie­ko bend­ra ne­tu­rin­ti su Da­vid Bren­ner.

Ed­var­das Ba­ra­naus­kas pa­sa­ko­jo, kad Da­vid Bren­ner, gy­ven­da­mas JAV, įsi­ra­šė sau nau­ją var­dą Vic­tor, o Ba­ra­naus­ko pa­var­dę jam pri­lip­dė vie­nas išei­vi­jos lie­tu­vis ko­lek­ci­nin­kas. To­kia Ed­var­do Ba­ra­naus­ko nuo­mo­nė 1999 m. gruo­džio 20 d. bu­vo pa­skelb­ta ir JAV spau­do­je.

Au­to­riaus prie­ra­šas. Ga­li­ma sa­ky­ti, jog vis­kas tu­rė­tų bū­ti aiš­ku, kad Da­vid Bren­ner nie­ko bend­ra ne­tu­ri su Ba­ra­naus­ko pa­var­de, ta­čiau ne­žiū­rint to, kar­tkar­tėmis ži­niask­lai­do­je vis pa­si­ro­do ži­nu­tės, kad „V. D. Bre­ne­ris gi­mė vie­ti­nių žy­dų lit­va­kų šei­mo­je Šiau­liuo­se kaip V. Ba­ra­naus­kas“.

Dar ra­šo­ma, kad „be­veik vi­si šal­ti­niai ti­ki­na, kad V. D. Bre­ne­rio pa­var­dė bu­vo Ba­ra­naus­kas“. Ci­tuo­ja­mas dr. Al. M. Rač­kus, jog jis taip pat tei­gė, kad „V. D. Bre­ne­ris gi­mė su lie­tu­viš­ka pa­var­de kaip V. D. Ba­ra­naus­kas“. Šios in­for­ma­ci­jos pa­tei­kė­jai ir au­to­riai ne­pa­tei­kia jo­kių ne­gin­či­ja­mų do­ku­men­tų ar ar­chy­vi­nių šal­ti­nių, iš ku­rių bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti pa­ti­ki­mas iš­va­das, kad V. D. Bre­ne­ris gi­mė Šiau­liuo­se kaip V. Ba­ra­naus­kas.

No­rė­tų­si šiems abe­jo­ti­niems ir nie­kuo ne­pag­rįs­tiems tei­gi­niams pa­neig­ti pa­ci­tuo­ti kai ku­riuos svar­bius šal­ti­nius, ku­rie nu­ro­do vi­sai ką ki­ta: „Ka­dan­gi jis (Vic­tor Da­vid Bren­ner – J. N.) kaip iš Lie­tu­vos ki­lęs bu­vo lai­ko­mas JAV lie­tu­viu, tai ki­ti ir jo pa­var­dę su­lie­tu­vi­no į Ba­ra­naus­ką, nors nei jis, nei jo tė­vas nie­ka­da to­kios pa­var­dės ne­si­skelb­da­vo“ (Lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­ja, III to­mas, p. 237–238, JAV, Bos­to­nas, 1954 m.).

Ži­no­mas JAV išei­vi­jos lie­tu­vis nu­miz­ma­tas Jo­nas K. Ka­rys (1903–1984) kny­go­je „Nu­miz­ma­ti­ka: žo­dy­nas, raš­tai“ (Put­nam, Conn., JAV, Auk­se­lis, 1970 m., p. 307-308) straips­ny­je „Lin­col­no cen­tas ir jo kū­rė­jas“, ra­šė: „An­tai, 1929 m. rugp­jū­čio 24-29 die­no­mis vy­ku­sia­me Chi­ca­goj Ame­ri­kos Nu­miz­ma­tų me­ti­nia­me su­si­rin­ki­me“ mi­nė­ta­sis Rač­kus (Alek­sand­ras M. Rač­kus – J. N.) per­skai­tė sa­vo „re­fe­ra­tą“, o gruo­džio mėn. „The Nu­mis­ma­tist“ žur­na­le (p. 794 –795) ir iš­spaus­di­no skir­tą in me­mo­riam Bren­ne­riui, Lin­col­no cen­to 20 me­tų su­kak­ties pro­ga. Te­nai gerb. dak­ta­ras, pa­gar­bi­nęs de­ra­mai pa­čią mo­ne­tą, pir­mą kar­tą to­kioj vie­šu­moj ta­rė, jog Vic­tor D. Bren­ner, gi­męs „di­de­lia­me Šiau­lių mies­te“, esąs lie­tu­vių kil­mės („of Lit­hua­nian des­cent“), ir tik­ro­ji jo pa­var­dė esan­ti „Vik­to­ras Bar­naus­kas“.

Ne vie­nu žo­džiu ne­pri­mi­nęs, iš kur ji­sai ta­tai paė­mė. Ir Rač­kus neat­sis­py­rė pa­gun­dai sa­vo at­ra­di­mą pa­tai­sy­ti – iš Bar­naus­ko jis pa­da­rė Ba­ra­naus­ką. Tie­sa, ame­ri­kie­čių spau­do­je tos pa­tai­sos ne­te­ko pa­ste­bė­ti, bet pa­ts Rač­kus ėmė vi­sur var­to­ti „Bren­ne­rį – Ba­ra­naus­ką“, ką jis tik­tai apie Lin­col­no cen­tą ir jo au­to­rių kal­bė­jo ar ra­šė. (1959 m. leis­tuo­se vo­kuo­se, tiek viens­pal­viuo­se, tiek ir gra­žiai nu­spal­vin­tuo­se, po Bren­ne­rio pa­veiks­lu įra­šy­ta „Vic­tor D. Bren­ner – Ba­ra­naus­kas“ (...). Tai bu­vo stip­ri prie­mo­nė Bren­ne­rį „Ba­ra­naus­ku“ iš­gar­sin­ti.

Tik ar rei­kė­jo, ar de­rė­jo?! Pir­miau­sia, – Vic­tor Da­vid Bren­ner bu­vo žy­das. Ta­tai aiš­ku iš vi­sos jo gi­mi­nės. Te­ko pa­tik­rin­ti šį fak­tą ty­ri­nė­ji­mais. Su­si­ra­ši­nė­ji­mas ir „Uni­ver­sal Je­wish Encyclopedia” (1940), ku­rion, jei ne žy­das, Bren­ne­ris ne­bū­tų pa­te­kęs, jo žy­diš­ku­mu nea­be­jo­ti­nai pa­liu­di­ja. Ant­ra, nie­kas Bren­ne­rio ypa­tin­gai ne­si­sa­vi­no; Ame­ri­koj, kur jis iš­gar­sė­jo, be jo­kios ko­vos už tai as­muo lai­ko­mas to kraš­to bei tau­tos kil­mės, kur ji­sai yra gi­męs.

Va­di­na­si, ge­nia­lu­sis Lin­col­no cen­to kū­rė­jas ame­ri­kie­čiui, kaip tik­ru­moj ir bu­vo, „ki­lęs iš Lietuvos”. Dau­giau jį mums „lietuvinti” ne­bu­vo jo­kio pa­grin­do.

Tre­čia, iš­var­čiau glė­bius spau­dos lei­di­nių, ku­riuo­se Bren­ne­ris šio­kia ar to­kia pro­ga bu­vo pa­lies­tas, iš­žiū­rė­jau ke­lias en­cik­lo­pe­di­jas, pa­tik­ri­nau or­ga­ni­za­ci­jo­se, kur tik­tai ko­kių jo pėd­sa­kų įmin­ta ir pa­li­kę, ta­čiau nie­kur ne­ra­dau, kad jis bū­tų kur nors bent kar­tą įsi­ra­šęs, įra­šy­tas, pa­si­ra­šęs, pa­mi­nė­tas ki­taip, ne­gu Vic­tor Da­vid Bren­ner, Vic­tor D. Bren­ner, V. D. Bren­ner. Vi­sur – tik Bren­ner! O rei­kė­tų ma­ny­ti, jog ta­sai gar­su­sis me­da­lis­tas sa­vo pa­var­dę ge­riau­sia ži­no­jo pa­ts...“ (Išsp. „Drau­go“ kult. prie­de XII. 30. [19]67).

V. D. Bren­ner sa­vo dar­bus pa­si­ra­šy­da­vo „V. D. Bren­ner“, jo mo­nog­ra­mo­se vi­sur nu­ro­do­mi ini­cia­lai „V. D. B.“. Šių ei­lu­čių au­to­riui ne­te­ko ras­ti, kad V. D. Bren­ner bū­tų kur nors pa­si­ra­šęs „Vik­to­ras Ba­ra­naus­kas“. Svar­bus ar­gu­men­tas yra ir tai, kad Vic­tor Da­vid Bre­ner bro­lio Mi­chael (ži­no­mas skulp­to­rius), kaip ir ki­tų bro­lių, pa­var­dė Bren­ner. Jo tė­vo pa­var­dė Geor­ge Bren­ner.

La­bai svar­bu yra ir tai, kad Vi­suo­ti­nė­je lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­jo­je (III t., Vil­nius, 2003, p. 468) šio lit­va­ko skulp­to­riaus pa­var­dė ra­šo­ma Bren­ner Vic­tor Da­vid (Vik­to­ras Dei­vi­das Bre­ne­ris).

Ir dar. Dėl V. D. Bren­ner at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo Šiau­liuo­se. Vis­kam sa­vo vie­ta ir lai­kas. Gar­saus lit­va­ko at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas svar­bus ir įsi­min­ti­nas da­ly­kas. Vis­ką le­mia me­niš­ku­mas, kū­ri­nio ori­gi­na­lu­mas, pa­gar­ba as­me­ny­bei, ku­rio at­mi­ni­mą no­ri­ma įam­žin­ti. Čia ne­rei­kė­tų vai­ky­tis pa­sau­lio re­kor­do ar ki­to­kių efek­tų. Svar­bu de­ra­mai pa­gerb­ti iš Šiau­lių ki­lu­sį me­ni­nin­ką lit­va­ką, pa­teik­ti tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją apie jo kil­mę, gy­ve­ni­mą ir jį su­sie­ti su vie­to­vę, ku­rio­je jis gi­mė, gy­ve­no, o ne ak­cen­tuo­ti jo vie­no kū­ri­nio iš­skir­ti­nu­mą.

V. D. Bren­ner yra pri­pa­žin­tas mi­nia­tiū­rų, ma­žos plas­ti­kos kū­ri­nių meist­ras. Jis lai­ko­mas vie­nu iš įta­kin­giau­sių JAV me­da­lių ir pla­ke­čių kū­rė­ju. V. D. Bren­ner su­kur­ti me­da­liai, pla­ke­tės, ant­spau­dai ir her­bai yra mi­ni­ma­lis­ti­niai, ma­žų for­ma­tų. Jo kū­ry­bai ne­bū­din­gi di­de­lių for­ma­tų dar­bai. V. D. Bren­ner 1907 m. su­kū­rė JAV pre­zi­den­to Ab­rao­mo Lin­kol­no at­vaiz­dą, ku­ris bu­vo pa­nau­do­tas va­di­na­ma­jam Lin­kol­no 1 cen­tui, pir­mą­kart nu­kal­din­tam 1909 m. mi­nint šio JAV pre­zi­den­to gi­mi­mo 100-ąsias me­ti­nes.

V. D. Bren­ner su­kur­tas JAV pre­zi­den­to A. Lin­kol­no at­vaiz­das ant 1 JAV cen­to no­mi­na­lo mo­ne­tų kal­di­na­mas iki šiol. V. D. Bren­ner A. Lin­kol­no me­da­lį (62,3 mm), po­rtre­ti­nę pla­ke­tę (90 x 67 mm) ir Ab­rao­mo at­vaiz­dą 1 cen­tui (19 mm) su­kū­rė ma­žų for­ma­tų ir kur­da­mas A. Lin­kol­no at­vaiz­dą at­si­žvel­gė į kom­po­zi­ci­ją, me­džia­gos ir kū­ri­nio dy­dį, for­mą ir jo pa­skir­tį.

Vie­nas JAV cen­tas su V. D. Bren­ner su­kur­tu Ab­rao­mo Lin­kol­no at­vaiz­du tuo ir iš­skir­ti­nis, kad tai mo­ne­ta, pui­kiai ati­tin­kan­ti jos dy­dį ir for­mą. Ne­ma­nau, kad pa­ts kū­rė­jas bū­tų no­rė­jęs, kad šį jo kū­ri­nį kas nors iš­di­din­tų, pa­ga­min­tų di­de­lių ga­ba­ri­tų mo­ne­tos ko­pi­ją, gal­vo­jant vien apie tai, kad to­kių ga­ba­ri­tų mo­ne­tos nė­ra už­re­gist­ruo­ta pa­sau­lio re­kor­dų kny­go­je.

Be to, Šiau­liuo­se jau tu­ri­me pa­na­šios for­mos kū­ri­nių, prie mies­to Sa­vi­val­dy­bės esan­čia­me skve­re­ly­je vei­kia fon­ta­nas su tri­mis „Sau­lės dis­kais“, šiau­lie­čių pra­min­tais „Trys ska­ti­kai“, „Trys cen­tai“.

Lie­tu­vo­je ta­po ma­da vai­ky­tis re­kor­dų, kaž­ką pra­lenk­ti, per­spjau­ti vi­sus dy­džiu, ga­ba­ri­tais, mas­te­liais. To­kiems kū­rė­jams de­rė­tų pa­si­mo­ky­ti iš ma­žo­sios plas­ti­kos skulp­tū­rų ir kū­ri­nių, su­kur­tų Klai­pė­do­je, Tel­šiuo­se ir kt. Čia kū­ri­niais ne­si­vai­ko­ma re­kor­dų, o žiū­ri­ma gi­liau, pra­smin­giau, ma­žų dy­džių kū­ri­niai pui­kiai de­ra su ap­lin­ka, jie yra pa­trauk­lūs, su­si­lau­kia mies­tie­čių ir tu­ris­tų dė­me­sio.

Kiek­vie­nas tu­ri­me tei­sę pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Ji ne­prik­lau­so nuo ko­mi­si­jų, ta­ry­bų, įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, drau­gi­jų, at­ski­rų kū­rė­jų spren­di­mų ir no­rų.

Kaip jau ne kar­tą esu siū­lęs (apie tai šių ei­lu­čių au­to­rius ra­šė dar 2011 m. al­ma­na­che „Šiau­rės Lie­tu­va“, straips­ny­je „JAV vie­no cen­to kū­rė­jas – iš Šiau­lių“, „Šiau­rės Lie­tu­va“, 2011, p. 142), ma­nau, jog skulp­to­riaus lit­va­ko V. D. Bren­ner at­mi­ni­mą bū­ti­na įam­žin­ti Šiau­liuo­se, Vil­niaus gat­vė­je, me­ni­ne at­mi­ni­mo len­ta su in­for­ma­ci­ne ro­dyk­le heb­ra­jų ir lie­tu­vių kal­bo­mis apie šį skulp­to­rių lit­va­ką, ki­lu­sį iš Šiau­lių.

To­kią nuo­mo­nę ir pri­ta­ri­mą yra iš­sa­kiu­si ir Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė sa­vo re­ko­men­da­ci­jo­je Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei. Prof. Vai­do­tas Ja­nu­lis sa­vo su­kur­tu dar­bu ne­sie­kia kon­ku­ruo­ti su V. Pu­ro­no ir skulp­to­riaus V. Tal­lat-Kelp­šos ku­ria­ma 1 JAV cen­to di­de­lių ga­ba­ri­tų mo­ne­tos ko­pi­ja.

Prie­šin­gai, dai­li­nin­ko, pro­f. Vai­do­to Ja­nu­lio su­kur­tu me­ni­nės skulp­tū­ros plas­ti­kos ak­cen­tu – dvi­kal­be (heb­ra­jų ir lie­tu­vių kal­bo­mis) in­for­ma­ci­ne len­ta no­ri­ma tin­ka­mai ir pa­gar­biai pa­gerb­ti me­ni­nin­ko lit­va­ko V. D. Bren­ner as­me­ny­bę, at­si­žvel­giant į jo kū­ry­bi­nį pa­li­ki­mą, pa­brė­žiant jo ry­šį su gim­tuo­ju mies­tu, tau­ti­ne pri­klau­so­my­be.

Šį me­ni­nės plas­ti­kos ak­cen­tą siū­lo­ma pa­sta­ty­ti ant bu­vu­sio Liau­dies žy­dų ban­ko Šiau­liuo­se, da­bar­ti­nia­me Til­žės ir Vil­niaus gat­vių kam­pe, ant AB „Šiau­lių ban­kas“ sie­nos. Vil­niaus vals­ty­bi­nio Gao­no mu­zie­jaus di­rek­to­rius, ra­šy­to­jas Mar­kas Zin­ge­ris V. D. Bren­ner pa­ro­dos pri­sta­ty­me Šiau­liuo­se 2016 m. bir­že­lio 16 d. ir­gi pa­brė­žė, kad įpras­mi­nant šio skulp­to­riaus lit­va­ko at­mi­ni­mą svar­bu pa­gal­vo­ti apie is­to­ri­nę at­min­tį, ta­pa­ty­bę, kraš­to tra­di­ci­jas ir kul­tū­rą.

Vai­do­to Ja­nu­lio ar­chy­vo nuotr.

Dai­li­nin­ko Vai­do­to Ja­nu­lio su­kur­tas me­ni­nis ob­jek­tas skulp­to­riaus, lit­va­ko V. D. Bren­ner at­mi­ni­mui ir in­for­ma­ci­nė ro­dyk­lė apie 1921-1941 me­tais Šiau­liuo­se vei­ku­si Lie­tu­vos žy­dų liau­dies ban­ką ir 1992 me­tais įkur­tą Šiau­lių ban­ką.