Naujausios
Tremtinių choras švenčia jubiliejų
Kuršėnų tremtinių ir politinių kalinių choras susikūrė tada, kai tokie chorai šalyje tik būrėsi. Neseniai jis šventė 25 metų sukaktį.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Keturios moterys uždainavo
Kuršėnų buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro istorija prasidėjo 1988-ųjų lapkričio 19-ąją, kai pilnutėlėje 3-iosios vidurinės mokyklos (dabar – Pavenčių mokykla) salėje įvyko pirmasis jų susirinkimas. Buvo sprendžiami svarbūs klausimai: kreipėsi daug žmonių, norinčių, kad iš tremties vietų būtų parvežti jų artimųjų palaikai.
Vyravo kalbų apie tremtį sužadinta nuotaika. Buvusios tremtinės Jadvyga Ginčienė, Eugenija Dragūnienė, Zita Povilaitienė ir Michalina Racevičienė susižvalgė: o jeigu dabar čia dar ir padainavus? Juk tremties metų dainos dar gyvos širdyje.
Moterys nuėjo į scenos užkulisius. Pasitarė, kurias dainas visos keturios moka.
Visa salė sukluso, kai nuo scenos ėmė lietis daina:
„Neliūdėk, motule, kad prie Kūčių stalo
Šiemet viena vieta pasiliks tuščia
Ir nelauš iš rankų tau baltos plotkelės
Tas, kur pernai laužė ir dar buvo čia“...
Ką tik užgimęs kvartetas dainavo dvi dainas. „Mes sudainavome, kiek mokėjome – po trejetą punkčiukų“, – dabar mena E. Dragūnienė.
Visa salė atsistojo, plojo ir verkė. Dainininkės priminė tą gyvenimo tarpsnį, apie kurį ištisus dešimtmečius buvo nutylima.
Dainingasis ketvertukas ir kitiems pasiūlė drauge dainomis prisiminti tremtį. Į šią grupę užsirašė penkiolika moterų.
Pirmieji pasirodymai
Pavenčių mokyklos mokytoja Janina Banienė (dabar – šios mokyklos direktorė, – red. past.), pati gimusi tremtyje, padėjo surasti, kas vadovaus besikuriančiam chorui. Jos prašymu, mokyti dainuoti moteris ėmėsi muzikos mokytoja Dangira Stankienė. Mokė be atlygio.
Kitų metų vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kuršėnų tremtinių ir politinių kalinių choras tos pačios mokyklos, kurioje ėmė burtis, salėje jau padainavo šešias dainas.
Nebuvo kur chorui rengti repeticijas. Rinkdavosi E. Dragūnienės namuose. Dainuodavo tremtinių dainas. Dainas apie Lietuvą. Be jokių gaidų. Dainavo taip, kaip jos skambėjo atmintyje.
1990-ųjų pavasarį chorą papildė pirmieji vyrai – Algis Šilkus, Jonas Vaišnoras, Aleksas Rimkus, Antanas Ramanauskas.
Tais metais prasidėjo ir kuršėniškių choro kelionės. Tremtinių ir politinių kalinių chorų Lietuvoje dar buvo nedaug – Kuršėnų choras buvo labai populiarus. Buvo šventinami tremtiniams, partizanams atminti skirti paminklai, kryžiai, šiose ceremonijose skambėdavo choro atliekamos dainos.
1991-ųjų birželį kuršėniškių choras dalyvavo Kaune vykusioje pirmojoje tremtinių dainų šventėje. Ji dar buvo palyginti negausi – apie dešimt chorų.
Į Vilnių, 1993 metų dainų šventę, jau vyko 20 žmonių Kuršėnų tremtinių ir politinių kalinių choras.
Choro krikštynos
1994 metais vadovauti chorui atėjo kultūros darbuotoja Birutė Jarošienė.
Choras gausėjo, jo dažnos kelionės po šalį tęsėsi.
Ruošiantis choro 10 metų sukakčiai, buvo renkamas jo vardas. Choristai ant popieriaus lapelių siūlė, kaip jį pavadinti. Iš visų pasiūlytų vardų buvo pasirinktas „Tremties varpai“, kurį sumanė E. Dragūnienė.
Dešimtmečio šventėje choro krikštatėviai buvo Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Valė Jurešienė ir Kuršėnų seniūnas Jonas Novogreckis.
Tada Kuršėnų tremtinių ir politinių kalinių choras tapo Šiaulių rajono kultūros centro choru.
Savivaldybė chorui anksčiau buvo parūpinusi juodus kostiumus, o švęsdamos 15 metų sukaktį, choristės pasipuošė naujomis tamsiai žaliomis uniformomis ir žalsvomis palaidinėmis. Šią aprangą renginiuose jos vilki ir dabar.
Nuo 2008-ųjų chorui vadovauja Jovita Bražukienė.
„Na kur pas ją tiek kantrybės? Juk mes jau seni, jau ir meška ant ausies sėdi, kai kurie ir su aparatukais (klausos aparatais) yra, o ji – vis su humoru, vis ragina: „Na, dar pakartokim“, – pasakoja E. Dragūnienė, viena iš šio choro įkūrimo autorių, vienintelė iš jų chore tebedainuojanti.
Per tremtinių ir politinių kalinių choro veiklos laikotarpį amžinojo poilsio išlydėti 15 choristų. Choras pasipildo naujais nariais, ir nebūtinai patyrusiais tremties baisumus. Choristai džiaugiasi sulaukę naujų bendraminčių.
Jubiliejus
Kuršėnų politinių kalinių ir tremtinių choro tuometės vadovės B. Jarošienės iniciatyva 2000 metais miesto bažnyčioje įvyko pirmasis respublikinis tremtinių chorų festivalis.
Praėjusį sekmadienį juo, suorganizuotu jau keturioliktą kartą, paminėta kuršėniškių choro 25 metų sukaktis.
Bažnyčioje apžvelgti veiklos metai. Skambėjo chorui skirti sveikinimai, linkėjimai choristams – geros sveikatos ir likti tokiems pat kūrybingiems.
Klausytojų pilnoje bažnyčioje jubiliatas atliko keturias dainas.
Prie šiandienos choristų buvo pakviesti prisijungti ir tie, kuriems chorą lankyti nebeleidžia sveikata.
Autoriaus nuotr.
KOLEKTYVAS: Kuršėnų tremtinių ir politinių kalinių chorui diriguoja jo vadovė Jovita Bražukienė.
DAINA: Viena iš Kuršėnų tremtinių choro sumanytojų Eugenija Dragūnienė iki šiol dalyvauja jo veikloje.