Naujausios
„Mano širdis čia“
G. Braziulė gimė ir augo Šiauliuose, Klaipėdoje baigė anglų ir švedų filologijos studijas. Studijuodama išsilaikė vilkiko vairuotojo teises ir, baigusi mokslus, išvyko į užsienį dirbti. Vilkiką vairavo trejus metus – norėjo užsidirbti geresniam gyvenimui. Visgi nusprendė – galbūt mažiau yra daugiau. Ir grįžo namo.
„Supratau, kad tai visiškai ne man. Ne tik darbas, bet ir užsienis, nesijaučiau savas žmogus. Gali susibendrauti, rasti artimų sielų, bet nepažįsti konteksto, nežinai istorijos, skaudulių, tradicijų. Gali asimiliuotis, bet aš nemačiau tikslo. Mano širdis čia“, – sako Gabija.
Įstoti į šaulius Gabiją paskatino šeimos istorija – senelis ir prosenelis buvo partizanai, apie praeitį daug kalbėdavo su močiute Aldona Petravičiene, aktyvia visuomenininke, kraštotyrininke, Gegužių kaimo bendruomenės įkūrėja, pernai išėjusia Anapilin.
„Močiutė apie tai buvo išleidusi knygą, visada kalbėdavo su pasididžiavimu, man pačiai susiformavo požiūris, kad tai yra didis dalykas Lietuvos istorijoje. Močiutės mirtis buvo didelis sukrėtimas, mes buvome labai artimos. Tuo metu gyvenau ir dirbau kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet po močiutės mirties nusprendžiau, kad man nėra nieko svarbesnio už šeimą, už savą žemę, mūsų tradicijas – laikas grįžti į Lietuvą. Norėjosi įprasminti savo buvimą Lietuvoje, kažką duoti Tėvynei, dėl jos pasistengti. Šaulių sąjunga man pasirodė labiausiai atitinkanti įsitikinimus – aukštos moralės, vertybių žmonės.“
Lietuvos šaulių sąjungos nare G. Braziulė tapo nuo liepos mėnesio. Ir jau drąsiai gali sakyti: „Tai – vienas geriausių sprendimų mano gyvenime!“
Gabiją sužavėjo organizacijos bendruomeniškumas – šauliai vienas kitą vadina broliais ir sesėmis. Ir tai nėra tik žodžiai.
„Šauliai visada pasirengę vienas kitam padėti, išklausyti, ištiesti pagalbos ranką. Visi yra aukštos motyvacijos, o tai automatiškai ir tau pačiam paspyrimas į priekį“, – šypsosi šaulė.
G. Braziulė 6-osios rinktinės štabe yra atsakinga už viešuosius ryšius, bet tuo neapsiriboja. Dalyvauja su savanoriais šauliais šaudymo pratybose, visuomenei pristato Šaulių sąjungą – nori kuo labiau įsitraukti į veiklas.
Tapus organizacijos nare, pripažįsta, tenka susidurti ir su iššūkiais: viešu kalbėjimu, pratybomis, kai mažai miego, daug netikėtų situacijų.
Šauliais gali tapti visi
– Neseniai tapote šaule, pasidalykite, nuo ko pradėti, norintiems įsijungti į organizaciją?
– Užpildyti anketą „Noriu tapti šauliu“ Lietuvos šaulių sąjungos puslapyje arba atvykti į artimiausią rinktinę. Rinktines turime visoje apskrityje. Internetiniame puslapyje yra ir Lietuvos šaulių sąjungos kontaktai.
Susisiekus bus paaiškinta, kokių dokumentų reikia. Reikės pereiti bazinį kursą – turime ir ginkluotą, ir neginkluotą.
Sąjungą aktyviai pristatome miestų, bendruomenių šventėse, visada galima prieiti ir pasakyti: „Noriu tapti šauliu“. Šaulys nukreips tinkama linkme.
– Kas gali tapti šauliu?
– Šaulių amžius yra nuo vienuolikos metų iki neriboto. Neseniai sveikinome 90 metų sulaukusį šaulį. Amžiaus, fizinio ribojimo nėra, gali ateiti visokio pajėgumo žmonės.
Nėra taip, kad mes tik su ginklu lakstome po miškus: turime ir maitinimo pajėgumą, ir psichologinės paramos pajėgumą, dronų operatorių, komunikatorių – per visą Lietuvą yra apie 20 skirtingų specializacijų, kur šaulys galėtų save realizuoti. Žinoma, viskas priklauso nuo rinktinės – ne visose yra specialistų, bet pasirinkimas didelis.
– Kiek Lietuvos šaulių sąjungoje yra moterų?
– Apie 30 procentų. Ypač šiomis dienomis dažniau ateina moterų. Yra moterų, kurios stovi su kulkosvaidžiu, kurios valdo dronus, turime moterų medicinos pajėgume. Spektras labai platus. Turime nemažai moterų, kurios dirba kaip etatiniai šauliai štabuose, valdymo grupėse, su instruktoriais, apmoko kitus šaulius. Tikrai visiems lygios teisės – labai džiaugiamės, kad moterų pas mus daugėja.
Apskritai matoma tendencija, kad moterys vis dažniau renkasi tarnybas – daugėja ir policijos pareigūnių, kariuomenė vis daugiau pritraukia moterų. Tai atspindi bendrą pokytį visuomenėje. Moterims taip pat rūpi Tėvynės gynyba.
– Kiek 6-ojoje rinktinėje yra šaulių?
– Šiaulių apskrityje yra apie pusantro tūkstančio šaulių – su aktyviais, neaktyviais, jaunais ir vyresniais. Šaulių daugėja, skaičiais labai džiaugiamės.
Šaulių skaičius labai smarkiai augti pradėjo nuo 2022 metų, drastiškas šuolis buvo visose rinktinėse. Prieš karą Ukrainoje Lietuvoje buvo apie 10 tūkstančių šaulių, prasidėjus karui prieauglis buvo 4 tūkstančiai. Dabar per visą Lietuvą, pridėjus mūsų diasporos šaulius užsienyje, yra apie 20 tūkstančių.
– Ir vis augate?
– Augame ir norime augti toliau. Kuo mūsų daugiau, tuo mes stipresni. Skaičiuojama, kad vienam ginkluotam kariui ar šauliui aprūpinti dienos X metu reikia nuo 7 iki 10 civilių. Tai yra logistai, vairuotojai, maitinimas, ryšiai, komunikacija – mums reikia visokių specialybių, visokių pomėgių žmonių.
Kai atėjau į šaulius ir pasijuokiau, kad esu keistesnė, man taip gražiai pasakė: „Nebijok, nes mes priimame visokius“. Tai yra labai šaunu: nė vienas neatstumtas. Ir savo draugus, vyrą šnekinu, kad ateitų ir patys pamatytų.
– Aktyviai dalyvaujate renginiuose, kaip pristatote savo veiklas, kas domina visuomenę?
– Mūsų rinktinėje populiariausia medicina, pirmoji pagalba, ginkluotė, kai turime laisvų dronų operatorių, pristatome dronų veiklą, bandome įtraukti logistikos užduotis.
Stengiamės ne tik bendrauti, bet ir parodyti, atlikti užduotis. Pavyzdžiui, 40 šaulių išvažiuoja į mišką, į pratybas, reikia jiems suruošti išvykimą: ką įdėti? Arba: reikia pamaitinti nurodytą kiekį šaulį, kas būtų naudingiausia, kaloringiausia. Ypač tokie žaidimai patinka vaikams.
Visuomet pristatome išvykimo krepšį. Žmonės labai susidomėję.
– Ar jaučiate atgalinį ryšį?
– Žmonės domisi, jiems daug kas smalsu. Galbūt buvo nusistovėjęs supratimas, kad šauliai yra tik ginkluotam pasipriešinimui, pristatymuose žmonės maloniai nustemba, kad mes daug plačiau žiūrime.
Kai per „Šiaulių dienas“ veikė Tarnybų miestelis, priėjo latvis, kurį laiką gyvenantis Lietuvoje. Jis išsiklausinėjo ir sakė, kad norėtų prisijungti.
Mes turime rėmėjų iš kitų NATO valstybių. Ne Lietuvos Respublikos piliečiai negali tapti pilnateisiu šauliu, bet rėmėjai iš esmės daro tą patį, ką ir mes. Turime rėmėjų iš Amerikos, kurie gyvena Lietuvoje, dabar, kaip minėjau, latvis ruošiasi prisijungti.
Yra susidomėjimas ir iš neįgaliųjų bendruomenės. Žmogus neįgaliojo vežimėlyje irgi pareiškė norą prisijungti prie Šaulių sąjungos, dėl to labai džiaugiamės, visiems rasime, ką nuveikti.
– Tarpukario šaulių organizacijos veikla buvo labai plati, šauliai aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje. Ar tęsiamos šios tradicijos?
– Smagu, kad tokia sena organizacija neatitrūksta nuo šaknų, ištakų. Berods, 3-iojoje Klaipėdos apskrities rinktinėje turime šaulių orkestrą, mūsų rinktinėje yra dainuojančių šaulių.
Dalyvaujame svarbių, atmintinų dienų minėjimuose, knygų apie tarpukarį, šauliškumą pristatymuose, prisidedame prie organizavimo.
Lapkričio 23 dieną bus minima Lietuvos kariuomenės diena – glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene, stengiamės prisidėti, kiek galime.
Šaulys nėra tik apie ginklus ir ginkluotę. Norime skatinti lietuviškumą, patriotiškumą, tradicijų išlaikymą, istorinio atminimo saugojimą.
– Vlado Putvinskio-Pūtvio parašyti įsakai ir dabar yra šaulių dekalogas?
– Tikrai taip. Saugome V. Putvinskio-Pūtvio atminimą, keletą kartų per metus važiuojame prižiūrėti kapo, degame žvakių. Spalio 6 dieną bus V. Putvinskio-Pūtvio gimtadienis, vėl vyksime į Kelmę.
O šį savaitgalį 8-oji šaulių rinktinė organizuoja žygį P. Plechavičiaus keliais, prisijungiame, dalyvaus ir civiliai žmonės. Mūsų rinktinės maitinimo pajėgumas virs šauliškos košės, arbatos. Stengiamės visuomet įtraukti visuomenę – kad pamatytų, kuo mes gyvename.
Nauji įgūdžiai ir galimybės
– Turite ir jaunųjų šaulių, koks jų amžius, kokie užsiėmimai?
– Jaunieji šauliai yra nuo 11 iki 18 metų.
Jauniesiems šauliams kiekvienais metais vyksta stovyklos. Prieš apsisprendžiant ateiti jauniesiems šauliams sakome: tikrai bus daug nuotykių, įspūdžių, žygių, stovyklų, naujų draugų. Mokydami vaikus, koncentruojamės į lyderystės auginimą, patriotiškumo skatinimą, tradicijų išsaugojimą, istorijos puoselėjimą.
Šiemet pati pirmą kartą kaip instruktorius buvau jaunųjų šaulių stovykloje. Likau sužavėta ir nuliūdau, kad būdama tokio amžiaus pati nedalyvavau. Smagu matyti, kaip vaikai gerai ir naudingai leidžia laiką.
– Kaip vyksta šaulių pratybos?
– Mūsų visos veiklos yra savanoriškos. Minėjimuose, renginiuose, pratybose, kursuose, seminaruose – visur dalyvaujame pagal savo galimybes, kiek leidžia šeima, sveikata, darbas. Privaloma nėra. Bet į pratybas mes labai gausiai susirenkame.
Vieno šaulio klausiau, kas įsimintiniausia iš jo 4–5 metų šaulio kelio. Jis sakė, jog visada įsimena pratybų metu naktiniai pokalbiai su broliais ir sesėmis. Tai būna gilesnis bendravimas, žmogaus pažinimas.
Šauliai labai motyvuoti dėl pratybų, nors nėra privaloma, bet tai yra prioritetas. Šauliai, jei reikia, darbe pasiima išeigines ar atostogas ir labai aktyviai dalyvauja.
Kiekvienais metais turime įvertinamąsias lauko ir vidaus taktines pratybas, jos vyksta vis kitame Šiaulių apskrities mieste. Mes ruošiamės būti čia, savo apskrityje, ir ginti savo žmones, savo šaknis, savo apskritį. Kitos rinktinės lygiai taip pat daro savo apskrityse.
Pagrindinės pratybos būna vienerios per metus. Turime ir visos sąjungos bendras pratybas, susirenka visos rinktinės. Šiais metais spalio pabaigoje pratybos „Juodasis vanagas“ vyks Gargžduose, Klaipėdoje, Šilutėje. Susirinks apie pusantro tūkstančio šaulių.
– Kokie numatyti kiti artimiausi renginiai?
– Spalį bus daug kovinio šaudymo pratybų, nes mėnesio pabaigoje prasideda bazinis šaulio įgūdžių kursas.
Birutietės organizuoja paramos bėgimą „In memoriam“, mūsų šauliai bėgs Vilniuje ir Šiauliuose.
Spalio 9–11 dienomis Šaulių sąjunga organizuoja kibernetinio saugumo ir gynybos technologijų renginį – hakatoną „Ugninis skydas“. Rinktinės atstovai dalyvaus ir seminare „Chersonas kalba Lietuvai. Karo apimto regiono civilinės saugos patirtys“.
Veiklų spektras labai platus, nuolat mokomės, daug dirbame su jaunimu.
Šauliai mokyklose veda pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus, prie devintokų dabar jau prisijungė ir septintos, aštuntos klasės. Šiuo metu dalyvauja apie 50 procentų 7–8 klasių, kitais metais tikimės, kad bus šimtas procentų. Šį mėnesį turime aplankyti apie 30 mokyklų Šiaulių apskrityje.
– Kaip padrąsintumėte norinčius įstoti į sąjungą, bet dar abejojančius?
– Reikalingi visi, kurie nori aktyviai prisidėti prie visuotinės gynybos – kuriems rūpi jų miesto, bendruomenės, šeimos saugumas. Yra begalė mokymų tiems, kurie nori įgyti naujų įgūdžių: nuo ginklo valdymo iki kibernetinio saugumo, pirmosios pagalbos, evakuacijos ar maisto gamybos, tiekimo dideliems kiekiams žmonių.
Labai laukiame ir žmonių, kurie jau turi įgūdžių bei nori savo patirtimi prisidėti prie savo miesto, bendruomenės saugumo. Logistai, inžinieriai, IT ir ryšių specialistai, medikai ir kiti.
Man asmeniškai didžiausia vertė Šaulių sąjungoje – galimybė nuolat mokytis, išbandyti save, būti tarp žmonių, kurie pasirengę prisidėti prie Lietuvos saugumo.
Atlikus vidinį tyrimą, pagrindinė motyvacija prisijungti prie šaulių buvo: 30 procentų šaulių pasakė, kad tai – noras aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, 22 procentai pasakė, kad noras žinoti, kaip elgtis krizinių situacijų ar karo metu, 21 procentas – noras išmokti apsaugoti save ir savo šeimą, 11 procentų ieškojo prasmingos veiklos, 6 procentai tiesiog mėgsta aktyvią veiklą, 4 procentai teigia, kad jiems buvo svarbiausia susirasti draugų ar priklausyti bendruomenei.
– Koks būtų jūsų atsakymas?
– Noras aktyviai prisidėti prie šalies gynybos.
