Naujausios
Neužtenka rankose laikyti išmanųjį telefoną – reikalinga sudėtinga, aukštos kokybės fototechnika bei išsamios žinios, formuojančios gebėjimą komponuoti, atskleisti jauseną per ryškumą, kontrastą bei harmoniją, sukurti visus patrauklumo kriterijus atitinkantį vaizdą, atskleistą objektų grožį ar apjungti pastangas atskleisti žmogišką charakterį.
Reti gebėjimai asmens, pasitelkusio fototechniką, fiksuoti architektūros savitumą, griuvėsių romantiką, objektų mastelį įvairių laikotarpių statiniuose ir rankų darbo elementus kultūros pavelde.
Ypatingas subtilumas – fotopagalba atskleisti objektų nykimą laikui bėgant. Tarptautiniu mastu pripažintas fotografas Michael Freeman teigia, jog vienas iš grožio atributų fotografijoje yra didingumas, kurį gali atskleisti architektūra, gamtos stichijos, net perteikiami garsai ar triukšmas. Šį efektą padeda perteikti apdorojimas kompiuterinėmis programomis. Fotografijų stebėtojas-žiūrovas pribloškiamas dydžio. Ne tik atspaudų formatų, bet ir perteikto vaizdo gabaritų, didelio-mažo jungties fiksuotoje erdvėje. Stebėtojas-žiūrovas, pajutęs jėgą fotografijoje, stebinamas prislopinta chromatine spalvų gama, plaukiančių debesų slėgiu, dinamiškomis erdvės vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis. Priešingas didingumui, paslaptingumo pojūtis perteikiamas prislopinimu ir išsiliejusiomis linijomis. Šį pojūtį jautriai perteikia M. Freemanas.
Lietuvoje fotomenininkas Virginijus Usinavičius leidžia, laikui bėgant, panirti į rūke paskendusius peizažus, kurie tampa beformiais ir labiau nei įprasta mistiniais. Visiškai kitoks yra fotomenininkas Algimantas Kunčius. Jo debesų kompozicijos padeda atrasti kitas jausenas. Retam fotoaparatu besinaudojančiam pavyksta atsikratyti fotoklišių (jau kitų sustabdytų vaizdų), kurias laikas ir fotomenininkai ištobulina bei atranda savo individualius kadrus, padeda „pagauti“ atrastas fotografavimo taškas.
Į gilias fotomeno analizės studijas paniręs alternatyvios fotografijos atstovas šiaulietis Vilijus Žagrakalys. Jis stebi pasaulio kūrėjus, grįžtančius prie senosios fotografijos ištakų, prie įvairių vaizdo fiksavimo būdų bei išpildymo metodų, pasitelkus metalų chemines jungtis, kurios padeda išlaikyti nepakitusią sustabdytą akimirką ilgiems metams (iki dvejų šimtų metų vaizdas išlieka nenublukęs). Vilijų Žagrakalį žavi aukšta naudojamų medžiagų fotografijoje kokybė, rankų darbo popierius fotoatspaudui bei užmiršti alternatyvios fotografijos procesai.
Analizuodamas stebimos erdvės subtilybes fotografas Vilijus Žagrakalys šių metų rudenį dalyvavo stažuotėje, kurią dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba, Latvijoje. Jo mobilumo programoje tikslas ir buvo pažinti senąją Latvijos fotografiją, paanalizuoti tarpukario bei šiandienos meistrų darbus, įvertinti šiandienos galimybes fotografijos atspaudus perteikti leidiniuose, naudoti spaudoje.
Spalio mėnesį leidykloje AMINORI Vilijus susipažino su organizacijos darbo specifika, leidžiamais leidiniais, kurių dalį sudaro meno albumai. Įvertino organizacijos bendradarbiavimo galimybes su vietos menininkais, jų veiklos sklaida. Leidyklos veiklų koordinatorė Marika Rozenberga-Vitina supažindino Vilijų su AMINORI vykdytais ir vykdomais projektais ir pakvietė bendradarbiauti veiklose, fiksuojant jo naudojamais senais fotometodais kultūros paveldo architektūrą Rygoje. Leidyklos AMINORI vadovė Dacė Gailevičienė pakvietė Vilijų Žagrakalį surengti autorinę parodą leidyklos galerijoje 2025 metų pavasarį.
Lapkričio mėnesį alternatyvios fotografijos atstovas studijas tęsė Marko Rothko centre Daugpilyje. Buvo skiriamas jo dėmesys šiandieniniai įvairių žanrų Latvijos ir pasaulio dailei. Išskirtinis meno centras su gausia dailės kūrinių ekspozicija; su sukaupta dailės knygų ir albumų iš viso pasaulio biblioteka; su vykdytų projektų bei simpoziumų medžiaga; su naujomis pasaulyje pripažintų dailininkų parodų katalogais.
Vilijaus rezidavimo Marko Rotho centre buvo išeksponuotos Jan‘o Švankmajer‘o ir Evos Švankmajerovos (Čekija), Solomon‘o Geršov,o, Vermer,o Lazdan‘io, Piterio Martinsons‘o, Skaidrite,s Cihovskos parodos. Gausiuose dailės archyvuose Vilijus Žagrakalys susipažino su tarpukario Latvijos fotokūrėjais, moterų fotografių kūryba, analizavo Egono Spurio, Leonido Tugalevo, Reinio Hofmano ir kitų autorių atspindžius vandenyje, horizonto linijos perteikimą sezoniškumą atspindinčiose fotografijose, ryškumo ir kontrasto regimybę, harmonijos sklaidą, kompozicinę įvairovę; gamtos, žmonių, objektų įamžinimą.
Ypatingą dėmesį Vilijus Žagrakalys skyrė šiandien aktyviai panirusiam į šviesos studijas fotografijoje Andriui Zegners‘ui, kuris savo kūriniuose žaidžia su šviesos efektais, bet ir naudoja didelius formatus fotokompozicijoms. Didelė patirtis Vilijui buvo apsilankymas vasaros plenerų tapybos darbų parodoje Daugpilio miesto muziejuje ir Ievos, Holgers‘o, Martos, Mairitos ir Ivo Folkmanių šeimos parodoje, kuri buvo surengta Kraslavos kultūros centre – penki autoriai, skirtingi darbai tik viena miestelio, kuriame gyvena kūrėjai, nuotaika (Kraslava – miestelis, kuriam suteiktas kultūros paveldo statusas).
Už įgytas žinias, patirtis, galimybę pažinti Vilijus Žagrakalys dėkingas Latvijos organizacijoms ir jų vadovams, pakvietusiems į mobilumo stažuotę Rygoje ir Daugpilyje – tai AMINORI vadovei Dacei Gailevičienei ir Marko Rothko centro direktoriui dr. Mariui Čačkai. Ši įgyta patirtis Latvijoje suteiks galimybę autoriui V.Žagrakaliui plėsti savo kūrybos lauką.
Grįždamas po stažuotės į Šiaulius, fotografas aplankė pilies griuvėsius Koknesėje ir pabandė įamžinti panoraminį buvusios didybės vaizdą, naudojant aprėptį ir planų išdėstymą. Išplėstam vaizdui fiksuoti buvo naudojamas ir panoraminis fotoaparatas.
Vilijus Žagrakalys yra profesionalus inžinierius konstruktorius. Tačiau jo pažintis su fotoaparatu, nuotraukų gamyba nuo vaikystės paskatino panirti į užmirštą senų fotometodų prikėlimą šiandien. Tai, kas tapo populiaru JAV po Antro pasaulinio karo, populiarėja Europoje ir atranda savo vietą Lietuvoje.
Vilijus Žagrakalys vienintelis Lietuvoje studijuoja platininį spausdinimą, fotobūdą, kuris išnyko Pirmo pasaulinio karo metu, pradėjus tauriuosius metalus naudoti karo pramonėje.
Antrą dešimtmetį Vilijui Žagrakaliui atkakliai analizuojant tai, kas užmiršta fotografijos pasaulyje nuo degeratipų laiko, fotografai Lietuvoje ir užsienyje jį pripažįsta bei vertina, kaip profesionalų gerai įvaldžiusį platininio spausdinimo būdą fotomenininką.
