Naujausios
Tautos gyvasties pamoka
Naisiuose (Šiaulių rajonas) Baltų dievų muziejus atidarytas lankytojams 2012 metų vasarą. Nors čia ir žiemą netrūksta lankytojų, atvykstančių autobusais iš visos Lietuvos.
Pokalbis su muziejaus įkūrėju ir mecenatu Ramūnu KARBAUSKIU apie tautą, jos gyvasties pagrindą ir švietimą ne tik vadovėliais, bet ir gyvąja kultūra.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Mūsų tautos stiprybė
– Kodėl kilo idėja sukurti būtent Baltų dievų muziejų?
– Daugelis mūsų esame strese dėl to, kas darosi aplink mus. Esminė idėja, kuri mane vedė, buvo tai, kad mes turime atsigręžti į savo kultūros pagrindus. Ši idėja tampa vis aktualesnė. Tautos pamatai, tautos vienybė yra tai, kas mus visus riša.
Krikščioniškos yra daugybė Europos valstybių. Kuo mes skiriamės nuo kitų tautų? Mes esame baltai. O baltų istorija yra labai įspūdinga. Ji pakankamai gyva. Žmones, kurie gyvai išpažino tik baltų kultūrą, ir mūsų kartą skiria vos keli šimtai metų.
Aš nesiekiau parodyti, kad kažkuri viena religija yra geresnė už visas kitas. Aš norėjau parodyti, kas yra mūsų tautos stiprybė, iš ko mūsų protėviai sėmėsi stiprybės sulaikyti Europą kryžiaus karuose.
Sovietiniais metais ryšys su baltiška kultūra buvo visiškai pamestas išskyrus keletą entuziastų.
Atkūrėme nepriklausomą valstybę, tačiau tautinės mokyklos nesukūrėme. Prieš keletą dienų kalbėjausi su keliais Vilniuje gyvenančiais šešiolikmečiais, septyniolikmečiais. Jie labai aktyvūs, smalsūs žmonės. Tačiau į paprastą klausimą, ką jie žino apie baltų kultūrą, religiją, jie neturėjo jokio atsakymo. Vaikinai prisiminė, kad jiems yra buvusi pamoka šia tema, tačiau ji nebuvusi įdomi. Jaunų žmonių niekas nesistengė sudominti. Pasiūliau, kad tie jauni žmonės, jeigu tik norės, mūsų autobusu, kuris iš visos Lietuvos veža nemokamai į Naisius žmones, atvažiuotų į Baltų dievų muziejų. Čia jie per pusantros valandos sužinos tiek, kiek nesužinojo per visus savo septyniolika gyvenimo metų. Jų tėvai – taip pat.
– Šio muziejaus paskirtis pirmiausia – švietimas?
– Taip, tai tikrasis švietimo projektas! Kiekviena grupė, šeima, kuri pas mus apsilanko, klausosi gido pasakojimų, nors yra ir informacinės lentelės. Didžiulį džiaugsmą lankytojai patiria iš tų pasakojimų. Pavyzdžiui, ant Saulės skulptūros yra baltų Zodiakas. Tačiau ant informacinės lentelės neįmanoma surašyti visko, kas ką reiškia. Vaikams tai yra kaip pasaka, vyresni jau pradeda suprasti, gretinti su tuo, ką kažkada mokėsi, girdėjo.
Šiandien mūsų suvokimas apie baltų religiją ir kultūrą apsiriboja tik pirmosiomis abėcėlės raidėmis. Kai žmogus gali paliesti, žiūrėti ženklus ant skulptūrų, domėtis, paklausti, yra visai kas kita, nei tik pasiskaityti.
Įstrigo vieno lankytojo vokiečio, kuris yra vedęs lietuvę, pastebėjimas. Kai jis pamatė ant Praamžiaus skulptūros bites, sakė: „Supratau, kodėl lietuviai taip mėgsta medų! Net ant dievų vaizduojamos bitės!“. Kitų kultūrų žmonės pamato, kad medus yra lietuvio kultūros dalis. Mes padovanojame kitų kultūrų žmonėms supratimą apie lietuvius, apie tai, kuo mes skiriamės nuo visų kitų tautų.
Globaliame pasaulyje, kokiame mes gyvename, atsiranda pavojus nutautėti, ištirpti mišrainėje. Turime išlaikyti savo šaknis. Baltų dievų muziejaus tikslas yra supažindinti su savo šaknimis: baltiška pasaulėžiūra, kultūra, tikėjimu.
Ne supriešinti, o suvokti
– Naisiuose nėra katalikų bažnyčios pastato, bet yra Baltų dievų muziejus.
– Muziejus gyvuoja jau trečius metus. Gaunu padėkas iš Šiaulių vyskupo už mano indėlį į Bažnyčios organizuojamus renginius: Šeimų šventes, pastoracinio centro atidarymą ir kita.
Mes turime atsigręžti į žmogų. Jeigu žmogus neturi šaknų, jis neturi religijos. Šaknys – ne krikščionybė. Mūsų šaknys yra baltiškos. Visiškai tikiu, kad žmogus, žinodamas savo šaknis bus puikiu kataliku. Juk tai neprieštarauja vienas kitam. Tai ne supriešinimas, o suvokimas. Į tai reikia žiūrėti protingai.
Žmogui dabar reikia ne primetinėti ką nors, o atsukti jį į savo šaknis. Vaikai mokosi sausos istorijos: buvo Saulės mūšis, Žalgirio, Durbės. O kas juose kovėsi, kokie žmonės, su kokia pasaulėžiūra? Baltų dievų muziejuje yra daug atsakymų.
Į serialo „Naisių vasara“ kunigo lūpas įdėjau tokius žodžius: „Žinojimas savo praeities ir savo šaknų tai yra vertybė, kuri veda į žmogaus sąmoningumą ir norą atrasti save toje šalyje“. Jeigu mūsų vaikai šiandien mokykloje gautų stiprius etnokultūros pagrindus turėtume ne emigraciją, o grįžimą į Lietuvą. Todėl, kad jie nežino, kas juos skiria nuo anglų, prancūzų, vokiečių.
Profesionalų pagalba
– Kaip kūrėsi muziejus? Kas jums padėjo?
– Mes neturime jokių rašytinių šaltinių. Turime etnokultūros ir archeologinius tyrimus.
Mes ieškojome profesionalų. Vienas iš Baltų dievų muziejaus konsultantų profesorius Libertas Klimka, kai pateikėme savo idėją konsultavo skulptorius, kokių ženklų ant dievybių skulptūrų reikia, pasakydavo savo verdiktą. Konsultantas daktaras Vykintas Vaitkevičius – archeologas. Abiejų šių žmonių pagalba labai džiaugiamės. Jie abu davė suvokimą, kokio mes, būdami ne specialistai, neturėjome.
Egzistuoja amžinas ginčas, kurie baltų dievai iš tiesų egzistavo, o kurie yra tik versija – buvo ar nebuvo. Yra dievai, dėl kurių neabejojama. Baltų dievų muziejaus teritorijoje mes pastatėme tik tas skulptūras, dėl kuriose vaizduojamų dievų nėra abejonių, o kitas, dėl kurių kyla ginčai tarp mokslininkų, pastatėme kitose Naisių vietose. Mes nenorėjome eiti keliu, kuris keltų nors kokių abejonių čia apsilankantiems.
Tačiau mes pagaminome daugiau skulptūrų. Kadangi tai pirmiausia švietimo programa, reikia kompromiso tarp abiejų konsultantų matymo.
Ne tuščioje vietoje
– Ar yra kokių nors požymių, kad Naisiuose ar apylinkėse buvo senųjų baltiškojo tikėjimo šventviečių, nes jūsų sukurtoji yra nauja. Ar čia kurti būtent Baltų dievų muziejų buvo istorinis pamatas?
– Daug ką sako dubeniuotas akmuo, įmūrytas į buvusio dvaro pastato sieną. Manoma, kad jis rastas būtent Naisų apylinkėse, kažkur netoliese.
Dubeniuotasis akmuo, įmūrytas prieš du šimtus metų dabartinio Naisių literatūros muziejaus pastato sienoje parodo, kad tie žmonės labai gerai žinojo, ką daro. Pastato statytojai, suprasdami, kad tai yra šventas akmuo, apsaugojo jį amžiams ne palikdami ant žemės, o įmūrydami į tvirto pastato sieną.
Yra numatyti archeologiniai kasinėjimai Naisiuose, tada bus atsakyta į daugiau klausimų.
– Baltų dievų muziejuje įprasminote nemažai baltiškosios kultūros ženklų.
– Saulės ženklą mes padidinome tūkstančius kartų ir padarėme jį matomą iš kosmoso. Juk iš kosmoso nuotraukų namai matosi, o čia keli hektarai žemės! Kol kas nėra naujų Naisų nuotraukų, bet kai jos atsiras, tai bus matoma.
Mes sąmoningai padarėme tai. Pasaulis, įsijungęs Naisių žemėlapį, galės pamatyti baltų saulės, baltų ugnies ženklus, gyvybės medį. Tokių ženklų niekas pasaulyje neturi. Sėdi kokioje Japonijoje prie interneto ir matai, kad ta tauta ir ta vieta turi kažką išskirtinio.
Žmonės ir valstybė
– Per 2013 metus muziejų aplankė 11 tūkstančių žmonių.
– Šiandien muziejaus aktualumas yra žymiai didesnis, nei tada, kai aš jį tik galvojau kurti.
Per trejis metus, kiek gyvuoja muziejus, nėra buvę nė vieno vandalizmo akto, nors niekas nesaugo, niekas prie tų skulptūrų nestovi. O jokio įbrėžimo, jokio sugadinimo. Nors, tarkime, už dešimties kilometrų nuo Naisių tai vyksta.
Čia žmonės pradeda suvokti, kad kažkaip ne taip pasielgę čia, spjautų į savo protėvius. Juk mūsų protėvių suvokimas, gyvenimas leido mums būti šiandien.
– Jūs įsteigėte, sukūrėte nebe pirmą gyvąjį muziejų Naisiuose.
– Baltų dievų muziejumi aš darau tai, ką turėtų daryti valstybė. Ji turėtų pabandyti kiekvienam žmogui – kūdikiui, vaikui, suaugusiajam – įdiegti pasididžiavimo savo kultūra, savo tauta, savo valstybe pagrindą.
Kai paklausi jaunų žmonių, kuo jie didžiuojasi, atsako – krepšiniu. Pas mus „krepšinis“ lygu „alus“. Matau socialiniuose tinkluose, kaip žmonės diskutuoja, kas gali suvienyti tautą: jeigu laimėtų mūsų rinktinė, tauta būtų vieninga. Koks tada tautos pagrindas?
Etnokultūra, kultūra gali išgelbėti tautą. Apie karą galima kalbėti mėnesius, galima gąsdinti, bet tautą išgelbės tik kultūra, kitaip tauta pati numirs ir nebereikės nieko ginti nuo karo. Jeigu mes norime numarinti tautą, į kultūrą žiūrėkime taip, kaip šiandien žiūrima.
Žydrūno BUDZINAUSKO nuotr.
LAIMINIMAS: Inija Trinkūnienė, senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidilė, laimina Naisiuose įkurtą Baltų dievų muziejų. Atliekama palaiminimo apeiga, aukojama svarbiausiems dievams, giedamos giesmės.
nuotr.
ORNAMENTIKA: Skulptūrose panaudota ornamentika su baltiškaisiais ženklais.
AUŠRINĖ: Aušrinės (Aušros žvaigždės) skulptūra.
PRAAMŽIUS: Milžino, senosios kartos dievo skulptūra. Praamžius sukūrė likimą ir nustatė, kad jis klostytųsi dėsningai.
UPINIS: Alkos kalnas, o arčiau upelio (dešinėje) Upinio skulptūra.
ĮKŪRĖJAS: Ramūnas Karbauskis, Naisių baltų dievų muziejaus įkūrėjas ir mecenatas teigia, kad muziejus turi ir kultūrinę ir švietėjišką prasmę, grąžinančias visus prie baltiškų šaknų.
KALVELIS: Kalvelis – Saulės išvaduotojas, sutvėrėjas, amatų globėjas.
LAUMĖ: Laumė – miškų ir vandens deivė. Laumės kupinos meilės, jos vilioja vyrus ir vagia vaikus.
MEDEINA: Medeina – miško dievaitė, laukinių žvėrių valdovė ir globėja.