Naujausios
Jonas NEKRAŠIUS
Tarpukario profesionalūs fotografai ir fotografija Šiauliuose (1918-1944 m.)
Tarpukario Šiaulių profesionalioji fotografija – kultūros paveldas
Tarpukario Lietuvoje profesionaliais fotografais buvo laikomi tie, kurie vertėsi fotografija ir iš jos pragyveno. Fotomėgėjai neturėjo specialaus leidimo verstis šiuo amatu. Be fotoateljė dirbusių profesionalų ir fotomėgėjų, buvo ir laisvo verslo fotografų, dar vadinamų keliaujančiais ar atlaiduose dirbančiais fotografais. Jie turėjo kilnojamąsias fotokameras, namuose buvo įsirengę primityvias fotolaboratorijas ir atlikdavo pavienius įvairių asmenų, įstaigų ar organizacijų užsakymus. Jie taip pat siūlydavo savo paslaugas, keliaudami iš vienos vietos į kitą, nuo vienų atlaidų iki kitų, fotografuodavo vietinius ir atvykusius žmones, įvairias šventes ir įvykius.
Tarpukario Šiaulių fotografus galima suskirstyti į profesionalus (jie turėjo leidimą atidaryti fotoateljė mieste ir fotografija jiems buvo amatas bei pragyvenimo šaltinis) ir mėgėjus (jie dažniausiai fotografavo savo malonumui).
Daugumos Šiaulių miesto fotografų pagrindinis užsiėmimas buvo asmenų fotografavimas fotoateljė, miestiečių ir svečių pavienių bei grupinių portretų darymas. Išlikusios fotografijos ir portretai leidžia atskleisti Šiaulių fotografų stilius ir fotografijos meno tendencijas, pažvelgti į praeities žmogaus tipą, jo svarbiausius bruožus ir charakterį, nuotaiką ir aprangą, socialinę ir ekonominę padėtį.
Šiauliuose fotoateljė steigėsi prestižinėse vietose – centre, pagrindinėse miesto gatvėse, prie turgavietės, komercijai tinkamiausiose erdvėse. Fotoateljė galėjo turėti filialus, tačiau turėjo išlaikyti centrinės ateljė adresą ant fotografijų fotokortelių. Daugelis tarpukaryje Šiaulių fotoateljė buvo įrengtos paviljonuose, privačiuose namuose. Iš gatvės arba laiptinės buvo patenkama į laukiamąjį. Iš čia pasiruošęs fotografuotis klientas pereidavo į fotografavimo kambarį.
Fotografai dirbo ne tik savo studijose, bet vykdavo ir pagal iškvietimą. Klientai galėjo pasirinkti portretus nuo mažiausio iki natūralaus dydžio, natūralias, akvarele ar aliejiniais dažais paspalvintas nuotraukas. Dirbtinį apšvietimą fotoateljė pradėta naudoti tik XX a. antrajame dešimtmetyje o iki tol buvo fotografuojama dienos šviesoje. Tam prie pastato šiaurinės pusės buvo pristatomas paprastos konstrukcijos erdvus paviljonas dideliais langais ir įstiklintu stogu.
Šiame straipsnyje apžvelgiami tarpukaryje Šiauliuose dirbę profesionalūs fotografai ir fotoateljė bei fotopaviljonai. Kiek leido surinkta iš archyvų ir privačių rinkinių medžiaga, ištirti ir aprašyti minėto laikotarpio Šiaulių miesto profesionalių fotografų ir fotoateljė vartoti žymenys: antspaudai, įspaudai, lipdės, įvairūs simboliai ir įrašai, kurie ir padėjo nustatyti tarpukaryje Šiauliuose dirbusius profesionalius fotografus ir veikusias fotoateljė.
Lietuvos archyvuose, muziejuose ir privačiuose rinkiniuose saugomos tarpukario Šiaulių profesionalų fotografų ir fotoateljė darytos nuotraukos, padeda atkurti to laikmečio dvasią, žmones, faktus, įvykius, yra vertingas kultūrinio paveldo palikimas.
Fotoateljė interjeras, fotografų darbo būdas ir stilius
Fotoateljė interjeras buvo išskirtinai kuklus. Kiekvienas paviljone dirbantis fotografas naudojo vieną ar du fonus (per visą sieną ant drobės tapytus miesto ar gamtos peizažus ar interjero detales) ir baldų rekvizitą (krėslus, kolonas, staliukus, dekoratyvines tvoreles ir t. t.). Čia buvo tik kelios dekoracijos – krėslas su stalu, kokia nors tvorelė, kolonos ir panašiai. Siena, kurios fone buvo fotografuojama, paprastai būdavo dekoracija, papuošta piešiniu. Tokį rekvizitą naudojo B. Abramavičius, M. Rubinšteinas, Ch. I. Zaksas, M. Chotimlianskis, M. Bakas, G. Rivkindas, M. Paukštis ir kiti Šiaulių fotografai. Kiekvienas Šiaulių fotografas turėjo savo stilių ir fotografavimo būdą: kaip sustatyti ar susodinti žmones, fiksuoti visu ūgiu ar iki pusės, kokį parinkti rekvizitą, detalę, apšvietimą, foną.
Kaip prisimena šiaulietis kraštotyrininkas P. Kryžius, fotografas M. Paukštis kiekvieną atėjusįjį fotografuotis visados paklausdavo: „Kokia pozeliute, sėdinčia ar stovinčia?“. Fotografijoje daug kas priklausė nuo fotografuojamojo socialinės ir ekonominės padėties, profesijos, fotografavimo dingsties bei fotografo sumanymo.
Profesionalus fotografas siekdavo kuo tiksliau atspindėti žmogaus individualias savybes, to meto žmonių kultūrinę ir socialinę charakteristiką, lemiamą aplinkos ir laiko. Tarpukariu fotoateljė fotografuojamų šiauliečių portretai būdavo komponuojami piešinio gamtos motyvais fone arba pasitelkiant įvairią butaforiją bei rekvizitus: baldus, knygas, lazdeles, gėles, rankinukus, dekoratyvines tvoreles ir kita.
Daugiausia buvo fotografuojami žmonių portretai, pavienės ir grupinės nuotraukos. Vaizdo dauginimo galimybės fotografavimo būdu leido reprodukuoti jau turimą fotografiją, padaryti jos fotoreprodukciją. Nuotraukos buvo retušuojamos, kartais spalvinamos. Nagrinėjamu laikotarpiu spalvotų fotografijų Šiauliuose nebuvo daroma. Tarpukario fotografijos dažniausiai buvo matinės, atviruko formato, apkarpomos specialiomis žirklėmis.
Fotografijai vystytis Šiauliuose turėjo reikšmės ir pirmoji Šiauliuose išleista knyga apie fotografiją. 1926 m. knygynas „Lietuva“ Šiauliuose išleido Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio (1871–1941) parengtą leidinėlį fotografams „Greitojo aparato rankvedys arba receptai ir pamokynimai kaip į 10 minučių viską nufotografuoti“. Tai buvo pirmoji lietuvių kalba Šiauliuose parengta fotografams skirta instrukcija, kaip greitai išmokti fotografuoti fotoaparatu.
Iš šios knygelės pratarmės aiškėja, kad L. Jakavičiaus knygynas „Lietuva“ nuo 1926 m. Šiauliuose prekiavo fotoaparatais ir čia buvo mokoma fotografuoti: „Prie aparato duodamas šitas vadovėlis. Visus reikalingus fotografijoms vaistus ir visus kitus reikmenis galima čia pat gauti. Norint pirkti fotografijos aparatą reikia pačiam atvažiuoti, kad išmokti fotografuoti“ (L. Jakavičius-Lietuvanis. „Greitojo aparato rankvedys arba receptai ir pamokynimai kaip į 10 minučių viską nufotografuoti“. Šiauliai: knygynas „Lietuva“, 1926).
Tarpukaryje profesionalus fotografijos verslas Šiauliuose suklestėjo. Fotografų kasmet daugėjo, o fotoateljė pradėjo kurtis ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir atokiau nuo centro. Tuo laikotarpiu mieste dirbo per 15 profesionalių fotografų ir kaskart atsirasdavo vis naujų fotoateljė. Fotografų darbas tapo paprastesnis, tobulėjo, pasirodė naujos fotografijos technikos.
Maždaug XX a. trečiajame dešimtmetyje Šiauliuose atsirado vadinamoji elektroateljė – dirbtinis apšvietimas, kuris leido fotografuoti bet kokiu oru ir sudarė žymiai geresnes fotografavimo sąlygas ir pagerino fotografijų kokybę (Katkienė A. Iš senosios Šiaulių fotografijos istorijos. XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios fotoateljė Šiauliuose. „Šiaulių kraštas“, 2004 gegužės 15, p. 7).
Šiauliuose tiek profesionalioji tiek mėgėjiška fotografija buvo populiari, o patys fotografai ir mėgėjai aktyviai reiškėsi šioje veikloje. Jie ne tik fotografavo šiauliečius ateljė, paviljonuose, bet ir įvairių švenčių bei renginių metu.
1928 m. laikraštis „Šiaulietis“ apie šiauliečius fotografus rašė: „Fotografai čia pro vieną kampą, čia pro kitą su fotoaparatais tik skrieja, nuo kalno fotografuoja, čia žiūrėk, jau ant tvoros, ant balkonų ar per langą, matyt, jau labai į madą įėjęs fotografavimas“ (Parašas T. D-kas. Policijos šventė. „Šiaulietis“, 1928 spalio 9, p. 2).
Fotografų ir fotoateljė žymenys
Tarpukario Šiaulių fotografai savo nuotraukas ženklindavo įvairiais žymenimis: antspaudais, įspaudais, lipdėmis, įvairiais įrašais ir ženklais. Pačios fotografijos ir jose esantys užrašai, yra bene svarbiausias būdas, kuris leidžia išsamiau sužinoti apie pirmuosius fotografijos žingsnius Šiauliuose Nepriklausomoje Lietuvoje.
Ankstyvuoju tarpukario periodu išnyksta tradicinis reklaminis, labai puošnus fotografo inicialų, adreso ir vietovės žymėjimas. Juos keičia gana kuklūs, grynai informaciniais tikslais sukurti ženklinimo būdai – įspaudas arba antspaudas. Antspaudais savo fotografijas ženklino Ch. I. Zakso, M. Rubinšteino, B. Abramavičiaus, S. Zaksaitės, A. Bruno, A. Petkevičiaus, M. Paukščio, M. Gutmano, J. Urbaičio, M. Tydmano, G. Rivkindo, M. Bako, M. Chotimlianskio, M. Fligelio ir B. Faivušo fotoateljė, elektro-fotografija „Grožybė“, elektros fotografija „Menas“ ir kt. Dažniausiai antspaudas buvo uždedamas fotografijos nugarėlėje ir suteikdavo bendrą informaciją: fotografo pavardę arba ateljė pavadinimą, adresą, nurodant miestą, gatvę, rečiau telefono numerį. Tuo tarpu įspaudas fotografijos recto dažniausiai ženklino dar siauresnę informaciją: fotografo inicialus arba ateljė vardą, retkarčiais dar adresą, nurodant miestą arba pažymint atitinkamą vietovę. Įspaudus fotografijose naudojo Ch. I. Zakso, M. Rubinšteino ir B. Abramavičiaus fotoateljė.
Nuotraukų ženklinimams dar buvo gaminamos specialios lipdės (B. Adomavičiaus fotoateljė „Modern“) ir kiti žymenys. Be to, pasitaikydavo atvejų, kai minėta informacija buvo tiesiog užrašoma ranka ar prieš spausdinant fotografiją, uždėjus šabloną negatyve, gaunamas kartu su portretu neatskiriamai „suaugęs“ užrašas. Šie fotografų ir fotoateljė žymenys buvo naudojami maždaug iki XX a. penktojo dešimtmečio.
XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje, išaugus fotografijos gaminių paklausai, Šiauliuose steigėsi fotografijos prekybos parduotuvės, fotolaboratorijos, fotoateljė ir paviljonai. Jų savininkai prekiavo importine fotoprodukcija, nes tokios pramonės Lietuvoje beveik nebuvo. Fotografai naudojosi „AGFA“, „KODAK“, „Voigtlander“ ir kitų garsių užsienio firmų fototechnika. Visa tai lėmė fotografijos plėtotę mieste ir skatino šiauliečius dar labiau domėtis fotografija ir įsigyti fotoaparatų, steigti fotoatelje, užsiimti komercine ir profesionalia fotografija.
Tarpukario Šiaulių profesionalūs fotografai ir fotoateljė
1918-1944 metais Šiauliuose įvairiu laiku dirbo šie profesionalūs fotografai ir veikė fotoateljė ir fotopaviljonai: Chaimo Izraelio Zakso (veikė Šiauliuose 1901-1914 ir nuo 1922 iki 1932 m.), Makso (Morducho) Rubinšteino fotoateljė (veikė nuo 1909 iki 1914 ir nuo 1918 iki 1941 m.), Bero (dar Berelio) Abramavičiaus fotoateljė „Modern“ (veikė 1911-1914 ir nuo 1918 iki 1931 m.), Juozo Vaičaičio firma „Atmintis“ (veikė nuo 1925 iki 1940 m.), elektro-fotografija „Grožybė“ (veikė nuo 1928 iki 1940 m.), Sošanos Zaksaitės fotoateljė (veikė nuo 1930 iki 1931 m.), Elektros fotografija „Menas“ (veikė nuo 1930 iki 1940 m.), Alekso Bruno fotoateljė (veikė nuo 1930 iki 1940 m.), A. Petkevičiaus fotoateljė (veikė nuo 1930 iki 1941 m.), Mato Paukščio fotoateljė (veikė nuo 1930 iki 1941 m.), M. Bako ir M. Chotimlianskio fotoateljė (veikė nuo 1931 iki 1933 m.), M. Gutmano fotoateljė (veikė nuo 1931 iki 1940 m.), Jurgio Urbaičio fotoateljė „Aldona“ (veikė nuo 1932 iki 1940 m.), Igno Podelio fotoateljė (veikė maždaug nuo 1932 iki 1940 m.), Marijono Tydmano fotoateljė (veikė nuo 1932 iki 1941 m.), M. Bako fotoateljė (veikė nuo 1933 iki 1940 m.), M. Chotimlianskio fotoateljė (veikė nuo 1933 iki 1941 m.), Giršo Rivkindo fotoateljė „Buduar“ (veikė nuo 1934 iki 1941 m.), M. Fligelio ir B. Faivušo fotoateljė (veikė nuo 1938 iki 1941 m.).
Stasys Ivanauskas (1917-2006) nuo 1934 m. dirbo mokiniu G. Zilbermano fotolaboratorijoje Šiauliuose, o nuo 1938 iki 1944 m. profesionaliu fotografu. Per penkerius darbo metus S. Ivanauskas gerai išmoko fotografo amato. Jis susipažino su Šiaulių „Aušros“ muziejaus vedėju P. Bugailiškiu ir šio muziejaus darbuotoju S. Vaitkumi, ir šie pakvietė darbštų, gabų fotografą talkinti muziejui.
S. Ivanauskas dalyvavo Šiaulių Kraštotyros draugijos organizuojamose ekspedicijose, fotografavo, darė nuotraukas, dirbo „Aušros“ muziejuje fotografu, fotolaboratorijos vedėju, fotografavo eksponatus, bendradarbiavo žurnale „Gimtasai kraštas“. S. Ivanauskas nufotografavo šimtus etnografinių ir istorinių objektų, kultūros ir istorijos paminklus, buities eksponatus ir kt. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, S. Ivanauskas fotoaparatu užfiksavo Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdus, karo padarinius ir sugrovimus. Šiaulių „Aušros“ muziejaus fototekoje saugoma apie 9 000 S. Ivanausko darytų fotografijų ir negatyvų, susijusių su Šiauliais.
Be to, Šiauliuose, kaip profesionalūs fotografai, 1930 m. buvo įregistruoti 5 gatvės fotografai. Taip pat mieste fotografavo I. Gasiūnas (dirbo Šiauliuose, Ginkūnų g. 4). Jis nuotraukas žymėjo antspaudu-užrašu: „Foto Ig. Gasiūno / Šiauliai, Ginkūnų g. Nr. 4“. 1931–1940 m. Šiauliuose, Vilniaus gatvėje kaip fotografas dirbo Juozas Valeckis ir kt. Tarpukariu Šiauliuose dar veikė šios fotoateljė: „Fotografija Elektric“ – Pašto g. 1, A. Blecherio fotografija – Vilniaus g. 4, P. Čepulio – Vilniaus g. 15, „Foto LLOYD“ – Rinkos g. 6, „Lietuva“ – Aušros alėja 60; „Progress“; Mykolo Diktano – Pagyžių (dabar Vytauto) g. 156; Vl. Čyžausko – Tilžės g. 126; Baltraus Mikuževičiaus – Muziejaus g. 7; V. Beresnevičiaus – Vilniaus g. 185, R. Šreiberio – Tilžės g. 119, Šero Pinchuso „Modern“ – Vilniaus g. 176 ir kt.
1941 m. vasario 5 d. duomenimis, 1940 m. Šiauliuose verslo liudijimus ir leidimus fotografuoti turėjo šie asmenys: Chotimlianskis Mordchelis – Vilniaus g. 166, Kan Mejer – Lauko g. 26, Mikuževičius B. – Dvaro g. 120 (portretų padidinimo dirbtuvė), Misiulis Večislavas – Dvaro g. 151 (foto ir iškabų dirbtuvė), Paukštis Matas – Klebonijos g. 6, Petkevičius Antanas – Aušros al. 6, Rivkindas Giršas – Dariaus ir Girėno g. 46, Rubinšteinas Chononas – Vilniaus g. 193, Sabulis Stasys – Skerdyklos g. 26 (kilnojamasis fotografas), Špengleris Augustas – Kauno g. 47, Tydmanas Marijonas – Savanorių g. 7, Zlatkus Jonas – Smėlio g. 6 (foto padidinimo dirbtuvė) ir kt. Iš viso: 9 fotografai bei 2 foto ir iškabų dirbtuvės. Fotoreikmenimis prekiavo tik Zilbermano Giršono optikos ir fotoreikmenų parduotuvė ir valstybės prekybos įmonei priklausanti fotokrautuvė Nr. 11 (Vilniaus g. 152). (Sąrašas pramonės įmonių, esančių Šiaulių I apylinkės mokesčių inspekcijos ribose 1940 m. Šiaulių regioninis valstybės archyvas. Įmonių ir įstaigų sąrašai 1941 m. F. 269, ap. 1a, b. Nr. 13).
Šiaulių fotografų sąjunga
1926 m. kovo 13 d. Kaune komercinių ateljė fotografai amatininkai įkūrė pirmąjį Lietuvoje profesinį susivienijimą – Lietuvos fotografų profesionalų draugiją. Ji vienijo visos Lietuvos fotografus (taip skelbė įstatai), rūpinosi komercinių ateljė savininkų reikalais, bandė spręsti jų problemas, siekė fotografijos išsivystymo ir plėtros.
Sekdami kauniečių pavyzdžiu, Šiaulių profesionalūs fotografai 1930 m. liepos mėnesio pradžioje įkūrė Fotografų sąjungą, kurios „užduotis ir tikslas buvo ginti savo profesijos teises“. Šios sąjungos įstatai buvo užregistruoti pas Šiaulių apskrities viršininką kaip Fotografų sąjungos. Šią žinią 1930 m. liepos 13 d. laikraštyje „Mūsų momentas“ paskelbė Šiaulių Fotografų sąjungos laikinoji valdyba Fotografų valdyba. „Mūsų momentas“, 1930 liepos 13, p. 1).
Fotografų sąjunga rūpinosi Šiaulių miesto fotografų profesine veikla, jų darbo organizaciniais reikalais. Pirmoje eilėje ši sąjunga panaikino „pigius“ mėnesius, nustatydama minimalias kainas visoms fotografijos įstaigoms mieste. Iš esmės tai buvo profesinė sąjunga, kuri atstovavo taikomiesiems amatams. Ji vienijo miesto fotografus pagal veiklos profilį ir interesus. Manoma, kad šios pirmosios profesionalių fotografų sąjungos veikla Šiauliuose nutrūko 1940 m. vasarą, prasidėjus sovietų okupacijai.
Profesionalioji fotografija okupacijų metais (1940-1944)
Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais 1940-1941 m. visas kultūrinis gyvenimas Šiauliuose buvo kreipiamas ideologine kryptimi, daugelis fotografų ateljė buvo likviduotos, o fotografai atleisti iš darbo.
Antrojo pasaulinio karo metais (1941-1944 m.) fotografinis gyvenimas Šiauliuose apmirė, daugelis fotoateljė užsidarė, profesionalūs fotografai pasitraukė į Vakarus arba buvo išsklaidyti. Iširo Lietuvos fotomėgėjų sąjunga ir fotosekcija Šiauliuose. Hitlerininkai žydų tautybės fotografus suvarė į Šiaulių getą arba išvežė į koncentracijos stovyklas, kur daugelis jų buvo nukankinti ir žuvo.
Prasidėjusi antroji sovietinė okupacija nacionalizavo kai kurias stambias privačias fotoateljė ir fotolaboratorijas, iškabų ir portretų didinimo dirbtuves, fotoreikmėnų ir fotoaparatų parduotuves, apribojo miesto profesionalių fotografų veiklą.
Tarpukario Šiaulių profesionalūs fotografai (iš kairės) S. Ivanauskas, M. Fligelis ir B. Faivušas (?). Šiauliai, apie 1935 m.
Šiaulių profesionalaus fotografo Maušo Fligelio autoportretas. Apie 1935 m.
Tarpukario Šiaulių profesionalus fotografas Matas Paukštis karinio orkestro muzikanto uniforma. Autoportretas. Apie 1935 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.
G. Zilbermano optikos ir fotografijos reikmenų parduotuvė ir fotolaboratorija Šiauliuose, Vilniaus ir Varpo gatvių kampe. Apie 1935 m. Fotografas nežinomas. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų (ŠAM T-N2219).