Tarmių populiarintojų rūpesčiai nesibaigia

Tarmių populiarintojų rūpesčiai nesibaigia

Tarmių populiarintojų rūpesčiai nesibaigia

Žemaitijos regioninė taryba, praeitą savaitę susirinkusi Kuršėnuose, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, pasidžiaugė sėkmingais besibaigiančiais Tarmių metais. Jie baigiasi, bet rūpesčiai dėl tarmių populiarinimo tęsiasi.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Sukilo visa Lietuva

Lituanistas Juozas Pabrėža, Šiaulių universiteto prorektorius, docentas, pirmiausiai pasidžiaugė, jog 2013-uosius paskelbti Tarmių metais buvo labai prasminga. Nors abejonių iš pradžių buvę. Lietuvių kalbos mokslininkai taip pat baiminęsi, kad šie metai nebūtų vien „pradainuoti ir prašokti“.

Pasiūlytąja Tarmių metų tema buvo sukilusi ne tik Žemaitija, bet ir visa Lietuva. Suorganizuota daugybė konferencijų, kitokių renginių, išleista ir dar tebeleidžiama knygų. Sujudintas jaunimas.

J. Pabrėža teigė apie tarmes perskaitęs daugiau kaip 40 pranešimų, ir ne vien Šiauliuose – ir Žemaitijoje, Vilniuje, Panevėžyje. Ši tema bus gvildenama ir ateityje.

Kalbininkas taip pat pabrėžė: „Žemaičiai turi kalbą“, taip ją pakylėdamas tarp kitų tarmių.

Žemaitijoje žemaičių kalbos prestižas didėja. „Šiandien mūsų vaikai yra didesni žemaičiai, negu mes patys esame. Tas ypač malonu. Tarmių metai tikrai tai parodė“, – sakė docentas J. Pabrėža.

Jau keliama mintis, kad visuose oficialiuose dokumentuose reikia leisti nurodyti ne tik pilietybę, bet ir tautybę. Seime dėl to jau daromi pirmieji žingsniai. J. Pabrėžos atlikti tyrinėjimai rodo, kad 86 procentai apklaustųjų laiko save žemaičiais ir tik 14 proc. – lietuviais.

Rašė žemaitiškai – pridarė klaidų

Gražiai žemaitiškai kalbančios Aldonos Kuprelytės, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjos, nuomone, žemaičių kalbą pirmiausiai reikia puoselėti bendruomenėse, kad išnyktų nuomonė, jog tai – „negera šnekta“. Šį darbą reikia pradėti dar iki išleidžiant žemaičių kalbos gramatiką, kuri pasirodys ateinančiais metais.

Gražiai žemaitiškai kalbanti A. Kuprelytė prajuokino regioninę tarybą papasakojusi, kad ji, žemaičių kalba rašydama gal penkių sakinių skelbimą, padariusi, kaip paaiškėjo vėliau, dešimt klaidų.

Užsiminta, jog kitais metais reikėtų „pajudinti“ žemaičių kalbos rašybos reikalus. Gal net suorganizuoti jos kursus.

Dainius Ramančionis, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas, Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiasis specialistas, mano, kad etnokultūros srityse yra spragų.

Juk iš pradžių buvo numatyta išsaugoti tradicinį gyvenimo būdą, o dabar šios nuostatos nebėra. Regioniniuose parkuose neliko ir kultūrologų. Saugomų teritorijų tarnyboje nėra žmogaus, atsakingo už etninę kultūrą.

Žemaitijos regioninės tarybos pirmininkė Rūta Vildžiūnienė minėjo, kad 2015-ieji bus paskelbti Regionų metais. Jiems reikia ruoštis jau dabar.

Šalies regionus būtina kuo greičiau įteisinti pagal etninius, istorinius bei kitokius ypatumus. Latviai šiuo požiūriu mus jau seniai aplenkė – pas kaimynus yra etnokultūriniai regionai, gaunantys Europos Sąjungos lėšų savo projektams finansuoti.

Autoriaus nuotr.

POKALBIS: Posėdžiauja Žemaitijos regioninė taryba.

NUOSTABA: „Aš esu nustebęs, kaip buvo sukilusi visa Lietuva“, – Tarmių metų sėkme džiaugiasi Šiaulių universiteto prorektorius, docentas Juozas Pabrėža.