Naujausios
Rašytojas
Kur dingo rašytojai?
Žinomam profesoriui istorikui užsakiau straipsnį. Šiek tiek nustebau, sulaukęs atsakymo: „Parašyti straipsnį reikia laiko, o aš jo neturiu. Mes galėtume padaryti taip, kad aš kalbėčiau, o kas nors surašytų, paskui parodytų, kaip būtų galima pataisyti. Tokiu būdu neseniai parengėme knygą“.
Taip sutapo, kad vos prieš keletą dienų per LRT kultūros kanalą transliavo pokalbį su knygų leidėjais, redaktoriais. Laidoje dalyvavęs „Literatūros ir meno“ vyr. redaktorius be kita ko pažymėjo, kad yra tokių rašytojų, kurie į leidyklą atneša „tikrą jovalą“, iš kurio redaktoriai, stilistai bando padaryti knygą. Panašių gaidų buvo ir kitų kalbėjusiųjų lūpose.
Visada buvau įsitikinęs, kad tikras rašytojas, redaguojant jo knygą, kovoja dėl kiekvieno taško ar kablelio, nekalbant jau apie turinį. Dėl šito buvau suabejojęs, ruošdamas ištrauką iš rašomo istorinio romano. „Čia gi tik žaliava galimam kūriniui, bet ne kūrinys, – tiesiai pasakiau autoriui. – Nejaugi ir leidyklai tokius pat rankraščius įteikiat?“ Nenustebo, neįsižeidė žmogus, tiesiai šviesiai pasakė: „O kam tuomet redaktoriai, stilistai? Tegu dirba“. Nors ir keista, net kelios to autoriaus istorinės knygos dar ir premijuotos, į gyvenimą palydėtos solidžiuose aplankuose po tris knygas. Sako, kad tai labai graži dovana jubiliejaus ar kokia kita proga. Įdomu, ar daug jubiliatų taip gražiai supakuotus leidinius atsiverčia? Man pakako pirmųjų puslapių.
2022 m. gegužės 24 d.
SENAI IR SENIAĨ
Turbūt ir jūs esate atkreipę dėmesį, kad per radiją ir TV kalbantys pašnekovai vietoj žodžio seniai kartais bevelija ištarti senai, turintį visai kitą reikšmę. „Dvejetukininkai“, – nejučia išsprūsta, jei šalia ir nieko daugiau nėra. Lietuvių kalbos mokytojas klasiokams apie tokią klaidą, kai laiko prieveiksmis pakeičiamas būdo prieveiksmiu, ištardavo gerokai griežtesnį žodį.
Pastaruoju metu jau visai nesisarmatydami tą nelemtą žodelį ne vietoje viešojoje erdvėje pradėjo naudoti net profesoriai, ministrai, politikai, kiti visuomenės tūzai, o kartais net vienas kitas žurnalistas. Štai ir šiandien vėl per radiją tokia ausį rėžianti nuodėmė rytą pagadino. Svarbiausia, kad tas netinkantis žodis buvo ištartas visuomenėje gerbiamo žmogaus.
Gal galėtų pasiūlyti mikrofoną tokiems šnekoriams populiariojo TV „Klausimėlio“ autorius? Bent sugėdintų, o gal net priverstų lietuvių kalbos žodyną ar bent mokyklinį vadovėlį atsiversti.
2022 m. birželio 24 d.
„Pirk plytą“
Populiariausia žiniasklaidos tema šiomis dienomis – elektros taupymas. Ne tik eiliniai piliečiai, bet ir savivaldybių valdininkai suka galvas, kaip bus su gatvių apšvietimu tamsiuoju paros laiku. Kas garantuotas, kad grįžtantis iš antrosios pamainos laimingai pasieks namus, jei jokia lempelė pakeliui nebešvies?
Pažįstamas netikėtai prisiminė tai, kuo Šiauliai buvo išgarsėję maždaug devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Grįžtant iš darbo netoli miesto parko sustabdė jį pora jaunuolių, kurie pasiūlė:
– Pirk plytą.
Jų rankose iš tikrųjų buvo ne kas kita, o paprasčiausia plyta. Žmogelis sutriko, bandė apsižvalgyti, ar daugiau praeivių šalia nėra ir tyliai išstenėjo:
– Tai kad man jos nereikia...
– Susigadys, – nepiktai pasakė vienas iš stovinčiųjų tamsoje. – Trauk penkis rublius ir keliauk, kur keliavęs.
Nieko kito neliko, kaip paklusti.
Panašią istoriją anuomet ir aš buvau girdėjęs. Vienos įmonės pamainos meistras pasakojo, kaip tokiu pat būdu vėlų vakarą atsisveikino su penkiais rubliais. Taipogi gražiuoju, be garsiai rodomo pykčio. Dar kas įdomu – visi, kurie pirko, taikiai išsiskyrė, neteko girdėti, kad prieš kurį nors pirkėją būtų pakelta ranka.
Sovietmečiu apie panašius dalykus laikraščiai nerašė. Tačiau kad tokia prekyba mieste buvo gyva, daug kas patyrė. Ar ir kituose miestuose pasitaikė panašus servisas, sunku pasakyti. Lyg ir Kaune tokios prekybos būta. Ir kiek laiko tokie pasiūlymai laukė vėlyvais vakarais sugrįžtančių į namus, taipogi kaip ir niekur neužfiksuota. Buvę priversti pirkti plytą, spjaudėsi, kiti juokėsi iš pirkusiųjų. Bet turbūt tik iki tol, kol patiems plyta nebuvo pasiūlyta. Kai pagalvoji, vis tik originalus sumanymas buvo. Įdomu, kur dabar tas plytų pardavimo genijus? Gal koks žymus verslininkas ar žinomas politikas? Gal bankininkas?
Galgi nesugrįš panaši prekyba dabar, po kelių dešimtmečių, atėjus visuotiniam elektros taupymo vajui?
2022 m. rugsėjo 2 d.
Tai, kurios aš niekad neregėjau
Į el. pašto dėžutę įkrito Arvydo Juozaičio laiškas. „Dievuliau, ALGIS išėjo Anapilin jau prieš metus“, – parašęs prisipažino, jog pražiopsojo tą dieną. Bet tą baisią dieną priminė Sigita, atsiųsdama eilėraštį, kurio pavadinimo paskutinį žodį pataisė iš „neregėjau“ į „neregėsiu“, prirašydama „P. S. Sigita“. Ir dar pažymėjo: „Kai buvome jauni, būdavo mudviejų vakaras, kai pasenome – mudviejų pusryčiai. O dabar – eilėmis kalbamės“.
Tam eilėraščiui – keturi dešimtmečiai, jis buvo išspausdintas nedidelėje rinktinėje „Mudviejų vakaras“ 1988-aisiais.
Šiandien Silvija telefonu kalbėjo su Sigita, kuri papasakojo beveik mistišką istoriją. Susirasti tą knygą per sapną pasiūlė pats Algimantas Baltakis. Net paaiškino, kurioje ji lentynos vietoje. O kai rinktinė jau gulėjo ant stalo, puslapis pats su tuo eilėraščiu atsivertė.
- Niekada netikėjau ir netikiu mistika, – sakė Sigita, dabar jau nežinodama, kaip paaiškinti tai, kas įvyko.
O juk daugiau nei akivaizdu, kad poetas iš Anapus pasiūlė ir padėjo susirasti seniai parašytą, bet kaip niekada šiai dienai tinkantį eilėraštį. Štai jis:
Jei vieną rytmetį aš prisikelsiu
Ir pasibels į mano langą pelenai, -
Neišsigąsk, išgirdus duslų balsą.
Aš gyvenau seniai, labai seniai...
Neišsigąsk manęs, niūraus šešėlio.
Nesu žudikas aš, nesu vagis.
Ir tik todėl šį rytą prisikėliau,
Kad noriu pažiūrėt į žvilgančias akis.
Į garbinius, kurie auksinėm gijom
Sruvena ant baltų, švelnių pečių...
Seni sapnai many ūmai atgijo,
Širdy vėl godų nerimą jaučiu.
Mana daina seniai jau nuaidėjo,
Kaip nuaidės ir tavo su laiku.
Ir jeigu aš kitiems ko pavydėjau,
Tai tik jaunystei žėrinčių akių.
Neišsigąsk manęs, niūraus šešėlio.
Aš atėjau kaip tolima daina.
Ir jei gali, – nors vieną ašarėlę
Nubrauk nuo savo skruosto – už mane.
2023 m. kovo 18–31 d.