Naujausios
Renginyje dalyvavo ne tik Lietuvos ir Ukrainos dvasininkai, bet ir gausus būrys pasauliečių.
Šventė iškilmingai prasidėjo šv. Mišiomis Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje. Joms vadovavo Joniškėlio Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima. Šv. Mišias aukojo ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, Leliūnų Šv. Juozapo parapijos klebonas teol. lic. Andrius Šukys, Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaras kun. doktorantas Nerijus Pipiras, Vilniaus arkivyskupijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Vytautas Rapalis, ukrainiečiai bazilijonai – Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas ir Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno igumenas lic. t. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM ir kun. mgr. t. Tadas (Volodymyras Godovanecas) OSBM.
Kun. Andrius Šukys, klausimais kreipdamasis į susirinkusiuosius, trumpai pristatė Ukrainą, priminė, kad rugpjūčio 24 diena – Ukrainos Nepriklausomybės diena, paaiškino, kodėl ji švenčiama Skapiškyje: „Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta“ šių metų antrajame numeryje dar kartą sujungė Lietuvą ir Ukrainą, pristatydamas šiemet Lvove išleistą ilgametės Lietuvių katalikų mokslo akademijos narės, Bažnyčios istorijos bei dvasininkų veiklos tyrinėtojos, Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos įkūrėjos ir prezidentės, istorikės, pedagogės dr. Aldonos Vasiliauskienės dvikalbę, daugiau nei tūkstančio puslapių mokslo studiją „Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“. Straipsnio „Nepažintas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“, pristatančio knygą autorė – Jolanta Zakarevičiūtė.
Vėliau dvasininkas teigė, kad „Skapiškis vienija Lietuvą ir Ukrainą dr. Aldonos Vasiliauskienės asmenyje“. Iš tiesų ne tik skapiškėnai gerai žino, jog daktarė yra užaugusi Skapiškyje, savo sodyboje yra įrengusi Ukrainistikos muziejų.
Po šv. Mišių Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje šventė tęsėsi Skapiškio kultūros namuose. Renginio dalyviai iš pradžių klausėsi ukrainiečio bardo ir bandūrininko Viktoro Pašnyk atliekamos muzikos ir dainos vaizdo įrašo.
Renginio vedėjos režisierės Vitos Vadoklytės pakviestas Kupiškio rajono mero pavaduotojas Augenijus Cesevičius pasveikino ukrainiečius su jų šalies Nepriklausomybės diena, apgailestavo, kad tauta net ir po trisdešimties metų vis dar kovoja už savo nepriklausomybę, linkėjo ištvermės ir išminties, puoselėti savo kultūrą, istorines šaknis, eiti demokratijos, tautos gerovės keliu.
Apie dr. Aldonos Vasiliauskienės knygą kalbėjo jos kolegė, bičiulė, šios knygos redaktorė, buvusi Šiaulių universiteto docentė dr. Irena Ramaneckienė.
Ji išsamiai apibūdino iškalbingo knygos viršelio kompoziciją, atkreipė dėmesį į begalinį dr. Aldonos Vasiliauskienės darbštumą, gebėjimą pedantiškai atrinkti faktus ir juos smulkmeniškai aprašyti. Irena Ramaneckienė teigė, kad visa tai atspindi du knygos priedai (vienas iš jų – net 106 puslapių) su lentelėmis, schemomis, kuriose – tikslios datos, vietovės, skaičiai, vardai, pavardės. Vien lietuviškų asmenvardžių – 2 tūkstančiai. Ir apie kiekvieną tų žmonių galvota, su kai kuriais ir susitikta, kalbėta. Knygos redaktorė teigė, kad „šita didžiulė, vos pakeliama knyga yra pradžių pradžia pažinti ukrainiečių vienuolių gyvenimą“. Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad visos trys autorės knygos Ukrainos tematika buvo išleistos bendradarbiaujant Šiaulių universitetui, Nacionaliniam Ivano Franko universitetui ir Briuchovičių metropolito Josyfo Veljamino Rutskio institutui.
Teisininkė, ilgametė Lietuvos narė Eurojuste Laima Čekelienė, papasakojusi apie tai, kaip susidomėjo dr. Aldonos Vasiliauskienės tyrinėjimais, apie vadovavimą Eurojusto grupei, kuri rengė Europos Sąjungos ir Ukrainos bendradarbiavimo su šia institucija sutartį, atkreipė dėmesį, kad daktarė pirmoji Lietuvoje pradėjo tyrinėti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją, supažindino su naujos jos knygos struktūra.
Kunigas Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM, Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas, vienuolyno igumenas, prisipažino, kad ukrainiečiams kunigams, vienuoliams bazilijonams labai malonu svečiuotis Skapiškyje, dėkojo dr. Aldonai Vasiliauskienei, kad ji tyrinėja ukrainiečių graikų apeigų katalikų bažnyčios istoriją ir rašo apie bazilijonų ordiną.
Knygos autorę ir svečius sveikino Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Jis linkėjo Dievo palaimos ir papasakojo apie gyvenime sutiktus geraširdžius ukrainiečius, teigė, kad iki pažinties su Aldona labai mažai ką žinojo apie vienuolius bazilijonus. O Joniškėlio Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima linkėjo knygos autorei ne tik sėkmės, bet ir neužmiršti poilsio, tausoti sveikatą.
Dr. Aldoną Vasiliauskienę pagerbė ir pradžiugino buvęs Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis. Jis padovanojo daktarės įkurtam muziejui vertingą eksponatą – Šventojo Mikalojaus Stebukladario ikoną. O buvęs jos bendrakursis ir bendradarbis, istorikas dr. Algis Kasperavičius, sužavėtas Skapiškiu ir savo sodyboje daktarės įkurtu Ukrainistikos muziejumi, linkėjo jai „būti laiminga gerumu, dovanotu kitiems“.
Sveikinimais renginys nesibaigė – toliau tęsėsi dr. Aldonos Vasiliauskienės sodyboje. Vieni svečiai apžiūrinėjo Ukrainistikos muziejaus eksponatus, kiti dalijosi dienos įspūdžiais, maloniai kalbinami ir raginami sodybos šeimininkės, vaišinosi prie švediško stalo.
Iš tiesų knygos studijos „Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ autorės dr. Aldonos Vasiliauskienės atliktas didžiulis, titaniškas darbas. Leidinį recenzavo net 4 recenzentai. Viena iš jų – prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, pristatydama knygą laikraštyje „Šiaulių kraštas“, knygą pavadino epopėjine. O kitas recenzentas – kun. dr. Gediminas Jankūnas – istorijos ir kultūros žurnale „Padubysio kronikos“ atspausdintoje leidinio recenzijoje rašo: „Taigi, dr. Aldonos Vasiliauskienės pasišventimo ir mokslinės disciplinos dėka turime, galima sakyti, Pradžios knygą, kuri įvesdina skaitytoją į platų Lietuvos ir Ukrainos istorinių, kultūrinių, religinių ir politinių santykių kelią. Šiuo keliu verta pakeliauti ir norint įgyti daugiau žinių, ir siekiant jautriau pažinti savo ir kitos tautos vertybes.“