Surasti profesorės laiškai

Surasti profesorės laiškai

Surasti profesorės laiškai

Literatūrologės profesorės Vandos Zaborskaitės knygos „Autobiografinis bandymas“ sudarytoja, autorės įdukra Virgilija Stonytė rengiamam kitam leidiniui ieško profesorės laiškų.

Vilniuje gyvenanti lituanistė jų rado ir Akmenėje po to, kai paprašė Lietuvos garbės kraštotyrininko Igno Valančio pagalbos.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

Vilniaus rajone dirbanti lietuvių kalbos mokytoja V. Stonytė jau sukaupė profesorės V. Zaborskaitės rašytų ir jai skirtų laiškų.

Pedagogė žinojo apie susirašinėjimą ir su Akmenėje gyvenusiu mokytoju Vladu Rimkevičiumi, tačiau abejojo, kad po jų mirties įmanoma rasti laiškų.

Tačiau viltis sužibo šį pavasarį Panevėžyje surengtose Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo iškilmėse.

V. Stonytė yra dėl apdovanojimų sudarytos komisijos narė, todėl dalyvavo renginyje ir sutiko kraštotyrininką I. Valantį. Jis medaliu pagerbtas kaip vienas iš mūsų laikų žmonių, kurie laikosi filantropės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo tarnystės visuomenei idėjų ir nuostatų.

V. Stonytė jo paklausė apie V. Rimkevičių.

I. Valantis pažadėjo paieškoti.

Apie šią paiešką pasakojusi V. Stonytė Akmenės krašto muziejuje surengtame kultūriniame pokalbyje sakė nesitikėjusi gerų rezultatų.

„Pamaniau: svetimi žmonės, tai kodėl turėtų stengtis, – sakė V. Stonytė. – Pasirodo, apsirikau, o galop likau sugraudinta žmonių gerumo be išskaičiavimo.“

I. Valančio dėka sužinota, kad pedagogas mirė, jį palaidojo Akmenėje gyvenančios muzikos pedagogės Izoldos Gulbinienės šeima.

Akmeniškei pedagogei paskambino V. Stonytė ir buvo nudžiuginta, kad laiškai nesunaikinti, o juos perėmė į Akmenės gimnazijos muziejaus archyvus lietuvių kalbos mokytoja Rita Ringienė.

„Už tai, kad suradau laiškus ir juos galėsiu panaudoti knygoje, labai dėkinga būtent šiems žmonėms“, – sakė į Akmenės krašto muziejuje surengtą kultūrinį pokalbį atvykusi V. Stonytė.

„Jeigu nebūtų tokių žmonių, kurie po šapelį domisi, rankioja, išsaugo – tai iš ko ir kas padarytų didžiąją kultūrą, tuos didžiuosius tekstus ir kam jie tarnautų“, – retoriškai klausė V. Stonytė.

Autoriaus nuotr.

PADĖKA: Vilniuje dirbusios profesorės Vandos Zaborskaitės laiškų ieškanti jo įdukra Virgilija Stonytė padėkojo už pagalbą kraštotyrininkui Ignui Valančiui iš Naujosios Akmenės.