Naujausios
„Iš pradžių ketinau sukurti tik keletos išraiškingiausių vėjo malūnų modelius. Tačiau pradėjus užvaldė jausmas, tarsi laikas pro pirštus byrėtų, kaip smėlis ir jei atidėsiu, daugelis jų bus prarasta negrįžtamai“, – idėją pristato šios skaitmeninės erdvės kūrėjas Saulius Zaura.
Trimačiai vėjo malūnų modeliai sukurti specialia programine įranga apdorojant daugybę įvairiais kampais, daugiausia bepiločiu orlaiviu užfiksuotų fotografijų. Taip užfiksuojamas tikslus trimatis objekto skaitmeninis atvaizdas. Pasak autoriaus, kuriant skaitmenines trimates reprodukcijas itin svarbi medžiagos kokybė: „Trimačiai atvaizdai kuriami naudojant mums įprastas fotografijas. Tik tam, kad programinė įranga turėtų pakankamai medžiagos suvokti ir perteikti visą objekto struktūrą ir padėtį erdvėje, fotografuojama turi būti nuosekliai, iš visų pusių, užtikrinant reikiamus perėjimus,“ – sako S. Zaura.
„Malūnų fiksacija labai svarbi Lietuvos molinologijai ne tik esamos padėties užfiksavimu – ta medžiaga gali būti panaudojama restauruojant malūnus, studijuojant, tyrinėjant malūnininkystę,“ – apie galeriją atsiliepė Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos 2021 metų laureatas muziejininkas, etninės kultūros tyrinėtojas, daugelio knygų bei straipsnių apie Lietuvoe vėjo malūnų paveldą autorius dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.
„Pasaulyje padaryta daug, fiksuojant senovinius malūnus. Mūsuose padėtis apgailėtina, malūnai ne tik nebuvo saugomi, bet ir sąmoningai kai kur naikinami, kad neatsigautų buržuazinė pramonė. Šiandien negailestingai naikina laikas, nes nėra finansinių išteklių, o labiausiai – nepakankamas visuomenės išprusimas, nepakankamas objektų pažinimas. Todėl itin svarbus malūnų fiksavimas, kad jie jaunajai kartai taptų kultūrine savastimi, kad malūnai būtų vienas iš tapatybės bruožų. Malūnų 3D fiksacija ypatingai svarbi, nes ją įmanoma platinti elektroninėje erdvėje. Su malūnais galima susipažinti dirbant ofise, fiksaciją naudoti projektuojant ar skaitant paskaitas, atstovaujant Lietuvai tarptautinėje erdvėje,“ – teigia dr. E.J. Morkūnas.
Galeriją galima peržiūrėti adresu: www.siauliuvejomalunai.lt arba nuskenavus išmaniąją nuorodą. Skaitmeninius kūrinius galima peržiūrėti tiek kompiuteriais, tiek išmaniaisiais įrenginiais. Itin įdomu kūrinius stebėti virtualiosios realybės įrenginiuose. Suskaitmenintus darbus galima atspausdinti.
Surasti vėjo malūnus nėra taip paprasta. Istoriškai jie, ypač mediniai, dažnai keisdavo savininkus ir būdavo perkeliami. „Labai tikiuosi, kad dar liko neužfiksuotų ir nebaigusių sunykti,“ – sako S. Zaura, laukiantis žinučių nuo visų, kurie gali ką nors papasakoti apie išlikusius arba jau išnykusius krašto vėjo malūnus.
Malūnai yra ne tik architektūros, bet ir technikos paminklai. XX a. pradžioje Lietuvoje buvo apie 1 000 vėjo malūnų. Ir nors juos suskubta įrašyti į kultūros paveldo sąrašus, iki šių dienų šalyje išlikę tik kiek per 100-tą vėjo malūnų, iš jų tik keletas tėra neapverktinos būklės. Prie spartaus vėjo malūnų nykimo prisidėjo ne tik pasikeitusios ekonominės sąlygos, natūralios gamtos jėgos, bet daug „pagelbėjo“ ir aplinkiniai gyventojai.
Didžioji dalis šalyje išlikusių vėjo malūnų susitelkusi Šiaulių apskrityje, ypač jų gausu Pakruojo apylinkėse.
