Su va­ka­ro sau­le už nu­ga­ros

Su va­ka­ro sau­le už nu­ga­ros

Su vakaro saule už nugaros

Aldona GUSTAS

Poetė ir dailininkė Aldona Gustas gimė Šilutės rajone, Karceviškiuose. Nuo Antrojo pasaulinio karo gyvena Vokietijoje. Pirmasis eilėraščių rinkinys pasirodė 1962-aisiais. Dažniausiai jos knygose spausdinami ne tik eilėraščiai, bet piešiniai bei grafikos kūriniai. Aldonos Gustas eilėraščiai įtraukti daugiau kaip į 100 antologijų. Kūryba versta į lietuvių, italų, ispanų, prancūzų, amerikiečių anglų, rusų ir lenkų kalbas.

Aldona Gustas pažįstama ir Lietuvoje. Ne kartą čia lankėsi, jos kūrybos parodos nuolat yra rengiamos Šiaulių „Laiptų“ galerijoje. Spalio mėnesį čia buvo atidaryta paroda „Tu man nemiręs...“, kurioje rodyti prieš porą metų mirusio Aldonos Gustas vyro rašytojo, literatūros tyrinėtojo Georgo Holmsteno piešiniai ir monogramos, skambėjo Aldonos Gustas tekstai.

Aldona Gustas yra parašiusi ir vokiečių kalba išleidusi knygą „Untoter“ ("Nemirusysis"). Pasak jos kūrybos vertėjo į lietuvių kalbą Vytauto Karaliaus, lyrinių miniatiūrų rinkinį autorė skiria savo vyrui rašytojui Georgui Holmstenui.

Pluoštą poetės eilėraščių „Atolankoms“ pasiūlė jos kūrybos vertėjas Vytautas Karalius.

X

meilė yra

ir anapus mirties

man malonu tai žinoti

po tavo mirimo dienos

X

byloja rožės

ir žemiškai kalba žolė

apie debesis

nešančius kantriai tave

X

aš tave sukaustau grandinėm

iš ašarų druskos

X

kai pakeistą mirties

pavidalą tavo regiu

noriu būti ir aš kaip tu

X

dangaus pakrašty

laiko mirštantis

ranką numirusio

kokia atrama

X

tu anapus besimėgaujantis

plaukėjas Letoje

ko tau dar reikia

aš tau pavydžiu

X

tavo prieglobstis virš

ir žemiau debesų

įspūdingas

bet piknikas su tavim

miške su dar nepamirštu lietum

man būtų mieliau

X

tu svetimas vaisius esi

kai aš sapnų šukes renku

lyg būtų jos gervuogės

prinokusios bučiniui

X

kalbėti kalbėti

dalintis patirtimi

nuraminti smalsumą

tarp mūsų neturi stoti tyla

X

tavo negyvasis aš

priklauso tau

tu esi

vienkartinis tarp mirusiųjų

X

tik laikinai laikas priklauso mums

mūsų laikas buvo mūsų antroji oda

X

dangus buvo išsimiegojęs

debesys raivėsi

stovėjau tavo šešėly

lyg prikalta

daugiažodė bežodė

X

su tavimi kalbėsiu

lig mano dienų pabaigos

apsaugota šerkšno

X

mirtinai prisikvėpuoti smilkalų

mirtis pagal mano norą

geriausia būtų Lietuvoj

X

žinoma daiktai

kurie tau priklausė

įgavo didesnę vertę

ir dabar lyg benamiai šunys

spokso į mane

X

žvelgiu į savo mintis

lyg būtų jos žuvys

prisiminimų jūroj

tavo sužvejotos

X

visko būna visad

tu nesi visados

visada yra gražioji

belaikiškumo duktė

X

su vakaro saule už nugaros

einu link tavęs

kur tu debesų sunkiam baltume

miegi

X

mūsų praeitis ant lėkštės padėta

kartu su duona ir vynu

yra lyg tviskantis laikas

šitiek meilės nesitikėjau

X

leisti jausmams numirti

arba užauginti ligi debesų

stebėtis jų didumu

ir lieka mirtis tokia mažutė

X

aukščiausiam žemės taške

noriu šiandien laukti tavęs

mano kūnas mano mirties kambarys

laukia kartu

X

kuo be tavęs man tapti

ar pusiau moterim pusiau ašara

iškalta akmeny save pakeisti

X

ir nei gurkšnis vandens

neatgaivina man tavęs

gyvenimas tampa svetimžodžiu

X

neatplėštame laiške

lyg mirusi musė

ilsisi meilė

Vertė Vytautas Karalius