Naujausios
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Kraštotyros skaitykloje veikia paroda, skirta mokytojui, vertėjui, vadovėlių autoriui, politiniam veikėjui Jonui Trečiokui (1892–1938).
Parodoje eksponuojamos J. Trečioko verstos knygos, amžininkų atsiminimai.
J. Trečiokas gimė Svėdasuose (Anykščių r.), mokėsi Sankt Peterburgo pedagoginiuose kursuose. Grįžęs į Lietuvą, J. Trečiokas gyveno ir dirbo Šiauliuose. Iki 1915 metų dirbo pradžios mokyklos mokytoju. 1918–1919 metais partizanavo, buvo partizanų būrio vadas, kovojo su vokiečiais, rusais, bermontininkais.
Nuo 1919 metų dirbo Šiauliuose mokyklų inspektoriumi, dalyvavo pedagogų ir specialistų būrelyje, kuris organizavo įvairius kursus.
1919 metais surengė pedagoginius suaugusiųjų kursus, juose ir pats dėstė, taip duodamas pradžią Šiaulių suaugusiųjų gimnazijai. 1920–1921 metais J. Trečiokas buvo Šiaulių gimnazijos istorijos, 1919–1929 metais – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.
J. Trečioko rūpesčiu Šiauliuose buvo įsteigtas centrinis knygų sandėlis, vėliau tapęs „Spaudos fondu“, leidžiamas žurnalas „Gyvenimas ir mokykla“. Jis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių organizacijos narys, Lietuvos mokytojų sąjungos steigėjas.
J. Trečiokas parašė, išvertė ir spaudai parengė 17 knygų: vertimų, įvairių vadovėlių, brošiūrų. Parašė ir redagavo vadovėlį „Mūsų istorijos pradžiamokslis“ (1924 m.).
Į lietuvių kalbą išvertė L. Tolstojaus „Pasaka apie tris brolius ir nebylę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius“, B. Mulerio Munsterio „Broliukas ir sesutė“, E. Osvaldo „Batuotas katinas“, M. Tveno „Princas ir elgeta“, Š. Pero „Burtų pasaulis“, „Pelenė“ ir kitas žinomų autorių knygas.
Mirė 1938 metų birželio 13 dieną Šiauliuose. Palaidotas Šiaulių senosiose kapinėse.
Paroda Kraštotyros skyriuje veiks iki rugpjūčio 24 dienos.