Naujausios
Šiųmetė poezija stipresnė
Gražina NARBUTAITĖ
Beskaitydama bemaž tiek pat, kiek ir pernai atsiųstų eilėraščių, konkurso naudą visgi pripažinau. Šiųmetė kūryba regis stipresnė, o dalyvių, kurie, beje, iš anksto jo laukė ir džiaugėsi, amžius svyravo nuo 8-mečio iki garbaus žilagalvio. Tik tematika liko tokia pat įvairiaspalvė, įvairiaplanė, nelygu patirtis, gyvenimiškos įžvalgos ar talentas.
Vienų eilėraščiai marginti ironija, mitologiniais, būties motyvais, keli parašyti tarmiškai. Dažnas pasidalina prarastos meilės, praeities skausmu, artumo ilgesiu. Nepamainomi lieka personifikuoti paros, metų laikai.
Tiek jausmų, tiek gamtos kaita neišvengiamai iškelia dar vieną temą – visavaldį laiką, kuris sykiais „akimirkai tvyksteli“, sykiais slenka, maldai kylant „iš žalios pievų dievo sakyklos“. Tačiau „vykti kažkas pagaliau“ ima tik peržengus anapus savęs. Tad mąslumu dėmesį patraukė būtent tokie eilėraščiai.
O konkurso laureatas, komisijos nuomone, tapo aiškus jau pačioje aptarimo pradžioje. Vienbalsiai. Jam, kaip ir kitiems šešiems pažymėtiesiems, šis pripažinimas turėtų tapti ne tik malonia staigmena, bet ir rimta paskata, gal net tam tikra permaina.
