Naujausios
Knygas ne tik skolina, bet ir leidžia
Pasak Almanto Šlivinsko, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojo, Kuršėnų bibliotekos veiklos pradžia laikomi 1925 metai, kai biblioteka buvo įsteigta kaip knygynas-skaitykla.
Apie viešosios bibliotekos veiklos pradžią liudija Kuršėnų valsčiaus 1925 metams numatomų asignavimų sąmata – „vienbalsiai paskirta 500 Lt“.
Pirmuoju knygyno-skaityklos knygininku buvo mokytojas Leonas Straupis. Ši kultūros įstaiga, kaip viešoji biblioteka, veikė iki 1929 metų rugsėjo. Uždarius bibliotekos turtas perduotas Kuršėnų šaulių būriui.
1939 metais valsčiaus sprendimu Kuršėnų viešoji biblioteka atkurta. Ji buvo įrengta privataus namo kambarėlyje L. Ivinskio gatvėje, vedėju tapo mokytojas K. Norvydas, talkinti pasikvietęs tuomet gimnazistą Vacį Reimerį. 1940 metais V. Reimeris tapo bibliotekos vedėju ir dirbo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. V. Reimeris prisiminė, kad lankytojų skaičius tuo laiku padidėjo nuo 25 iki 100, o fondas išaugo apie 9 kartus – iki 2 700 egzempliorių.
Po karo biblioteka Kuršėnuose buvo atkurta, jos vieta bei pavadinimas ne kartą keitėsi, kaip ir pačių Kuršėnų statusas.
Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka įkurta 1951 metais kaip Šiaulių rajoninė biblioteka – kitąmet bus minimas 75-metis.
2012 metais Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiausiam padaliniui – Kuršėnų miesto bibliotekai – buvo suteiktas prof. Vytauto Vitkausko vardas.
Vėliau, vykstant bibliotekos pertvarkai ir Šiaulių rajono savivaldybės viešąją biblioteką iš Šiaulių miesto perkėlus į rekonstruotą pastatą Kuršėnuose, Vytauto g. 1, Kuršėnų biblioteka su fondais buvo integruota į Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos sudėtį ir būtinybės veikti Kuršėnų padaliniui atskirai nebeliko.
Į atnaujintas buvusios Kuršėnų universalinės parduotuvės patalpas Šiaulių rajono viešoji biblioteka įsikėlė 2022 metais, o 2023 metais jai suteiktas Vytauto Vitkausko vardas.
Biblioteka Šiaulių rajone turi 24 padalinius.
„Skaitytojų visame rajone turime apie 7 tūkstančius. Visame tinkle yra 50 darbuotojų, Kuršėnuose dirba 25 žmonės, Kuršėnų fonde turime apie 30 000 knygų. Didžiausias padalinys yra Gruzdžių biblioteka, čia – du bibliotekininko etatai ir pusė etato valytojos. Visur kitur bibliotekininkai dirba nuo pusės iki viso etato“, – sako A. Šlivinskas.
Pasak direktoriaus pavaduotojo, nepaisant kaimų mažėjimo, bibliotekų, kaip kultūros židinio, poreikis yra.
Bibliotekoje Kuršėnuose ir padaliniuose nuolat vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, edukacijos.
„Norint pritraukti žmogų į biblioteką, reikia jį sudominti, o sudominti gali per įdomų renginį. Šiemet populiariausias renginys Kuršėnuose buvo susitikimas su aktoriumi Giedriumi Savicku – tiesiog anšlagas“, – sako A. Šlivinskas. Gegužės 22 dieną į Kužių biblioteką atvyks populiarusis kunigas Benas Lyris.
Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka ne tik kaupia knygų fondą, bet ir leidžia knygas. Naujausias leidinys – Ričardo Pikelio poezijos ir smulkiosios prozos rinktinė „Čia mano žemė“. Tarp bibliotekos leidinių – mokslo studija „Šiaulių rajono bibliotekų istorija – ištakos ir dabartis“ (Audronė Kiršinaitė, Almantas Šlivinskas), Algirdo Dankiso kūrybos rinktinė „Pelėdos valanda“, Antano Budzinsko knyga „Vienatvė – draugė mano...“ ir kitos.
„Orientuojamės į rajono autorius, paveldo tyrimus, – sako A. Šlivinskas. – Labai aktyviname rajono kraštotyrinę veiklą, stengiamės darbuotojus orientuoti rinkti įstaigų, organizacijų, sakykime, kolūkio paveldą, kad būtų užfiksuota ir išliktų. Norisi surasti tikrą istoriją. Daviau postūmį darbuotojams: pakalbinkime senuosius žmones, kurie dar gali prisiminti. Renkama ir ir bendruomenių, mokyklų istoriją – daug mokyklų išnyko, uždaromos, čia visos Lietuvos problema. Prieš keletą metų vykdėme išnykusių vietovardžių projektą, stengėmės užfiksuoti, kad išliktų.“
Artimiausiuose leidybiniuose planuose – Kurtuvėnų jubiliejui skirta kolektyvinė monografija.
Į biblioteką – nuo 0 metų
Po Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešąją biblioteką palydi Informacijos ir vadybos skyriaus vedėja Joneta Filinskė ir šio skyriaus administracinės ir kultūrinės veiklos organizatorė Rima Vilkienė.
Jaukų, šviesų bibliotekos interjerą sieja vientisas stilius: daug žemės spalvų, atsikartoja medžių, lapų, kelmų, kamienų leitmotyvas. Medis yra pavaizduotas ir bibliotekos logotipe, ir ekslibrisuose.
Stiklus puošia tekstai – lankytojus biblioteka pasitinka Martyno Mažvydo „Katekizmo“ žodžiais. Keliaujant po biblioteką, tarsi atverstas knygas galima skaityti senųjų raštų ištraukas, Šiaulių krašto padavimus, mitus, legendas ir Šiaulių kūrėjų tekstus.
Bibliotekos plotas – apie 2 000 kvadratinių metrų, ji įsikūrusi keturiuose aukštuose. Trijų aukštų galerinėse erdvėse kiekvieną mėnesį atnaujinamos parodos. Šiuo metu eksponuojama Virginijaus Balcero ir Lauros Baltijutės kūryba bei Rolando Kavecko tušinukų kolekcija.
Minus pirmame aukšte (rūsyje) paaugliams atverta Jaunimo kūrybos ir inovacijų erdvė. Jaunimas gali ruošti pamokas, žaisti stalo, interaktyvius žaidimus, naudotis karaokės įranga. Kiekvieną ketvirtadienį čia vyksta nemokami robotikos užsiėmimai.
Žemiausiame aukšte įrengta ir viena iš bibliotekos renginių salių, sujungta su lauko amfiteatru.
Pirmo aukšto Žaislotekos sienas puošia žavingi šiauliečio dailininko Dainiaus Šukio sukurti pasakų herojai. Čia vyksta užsiėmimai patiems mažiausiems – nuo 0 iki dvejų metų vaikams. Ši erdvė šeimoms su mažyliais visuomet atvira, o antradieniais vyksta ir tradicinis užsiėmimas – Mažylių rytmetys. Darbuotojos yra parengusios programų, kiekvienas mėnuo turi savo temą.
„Po truputį formuojasi tradicija leisti laiką su šeimomis bibliotekoje. Kartą per mėnesį vyksta šeimadieniai – šeimos šeštadieniais skatinamos atvykti su vaikais. Turime daug interaktyvių priemonių, kūrybinių, lavinamųjų žaidimų. Pavyzdžiui, interaktyviose grindyse yra per šimtą žaidimų. Mobilios grindys su žaidimais keliauja po viso rajono padalinius. Šioje erdvėje yra ir interaktyvių knygelių, jas galima skolintis į namus. Ugdome skaitymą nuo pat mažumės, auginame skaitytoją“, – sako J. Filinskė.
Ramiame Žaislotekos kampe stovi speciali palapinė – skirtingų poreikių vaikų nusiraminimo vieta. Biblioteka šią palapinę įsigijo prisijungusi prie iniciatyvos „Biblioteka visiems“.
Audiovizualinė studija pritaikyta tiems, kurie nori kurti, montuoti filmukus, daryti įrašus. Pasak J. Filinskės, kompiuteryje integruotos įvairios programos – videomontavimo, garso redagavimo – jaunimas gali drąsiai ateiti ir naudotis. Studijoje pasirūpinta ir gitara, yra didelis vinilinių plokštelių fondas – per 600 vienetų.
Pernai biblioteka įgyvendino projektą „Etno-folk bangos“ – sukūrė unikalias patyriminės muzikos instaliacijas, jų tikslas – populiarinti Šiaulių rajono lietuvių liaudies dainas. Garsiakalbiuose, paspaudus mygtuką, galima išgirsti dainuojančius Šiaulių rajono atlikėjus.
„Yra ir mobili versija, ji pernai keliavo po visą Lietuvą, o šiemet – per bibliotekos padalinius. Už šį projektą ir už dvi interaktyvias programėles „ESi Šiaulių rajone“ ir „paKURŠĖNAUK“ bibliotekai per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną įteiktas apdovanojimas „Inovatyviausia biblioteka 2024“, – džiaugiasi J. Filinskė.
R. Vilkienė sako, kad itin novatorišku projektu „Etno-folk bangos“ siekiama jaunimą sudominti liaudies dainomis. Pakviesti muzikos kūrėjai sumodernino lietuvių liaudies dainas, vyko dirbtuvės, vaikai kartu galėjo kurti naujas dainų aranžuotes.
Vaikų abonemento interaktyvioje erdvėje renkasi mokyklinio amžiaus vaikai. Parodų lentynose eksponuojamos parodos, o gyvosios gamtos kampelių akvariumuose auga gyvalazdės ir žuvytės. Gyvalazdes bibliotekininkai išdalija – norintiems tokio augintinio tereikia ateiti su indeliu.
Abonemente vaikai ne tik renkasi knygas, bet ir užsiima interaktyvia veikla. Ekrane-stale integruoti žaidimai apie Šiaulių kraštą, Kuršėnus, Kuršėnų šnektas. Čia atvykusios klasės dalyvauja netradicinėse lietuvių kalbos, istorijos, pilietiškumo pamokose.
Bibliotekos kolektyvas džiaugiasi išskirtiniu interaktyviu žaidimu „Užaugink žemaičių gėlę“, populiarinančiu žemaičių etnokultūrą. Ir vaikai, ir suaugę, ir svečiai iš užsienio energingai trepsėdami augina gėles ir skleidžia žiedus.
Itin populiarūs 3D akiniai. Bibliotekininkės juokiasi, kad vaikai kartais net praranda laiko nuovoką. Abonemente daug garsinių dokumentų – populiarius filmus galima pasiskolinus parsinešti į namus.
Žiniasklaidos skaitykloje galima skaityti periodiką, naujausius leidinius, naudotis internetu. Ši erdvė viena iš populiariausių renginių vietų bibliotekoje.
Pagerbti šviesuoliai
Antrame aukšte įsikūręs suaugusiųjų abonementas ir edukacijų erdvė. Skaitmeninėje nuotraukų parodoje galima apžiūrėti net 377 fotografijas – įvairių laikmečių, įvairių Šiaulių rajono vietų. Nuotraukos ekrane sunumeruotos, galima skaityti ir jų popierinį aprašą.
Erdvėje suaugusiems vyksta edukacijos, susitikimai, kas mėnesį renkasi knygų mylėtojų klubas „(Ne)keista skaityti“. Biblioteka yra parengusi ir edukacijų: ebru tapymo ant vandens, taškavimo, periodiškai organizuojamos kūrybinės rankdarbių dirbtuvės. Bibliotekoje renkasi ir mezgėjų klubas.
Pasak J. Filinskės, panaudojami įvairūs darbuotojų gabumai ir talentai – bibliotekos padaliniuose klubų, būrelių yra apie dvidešimt. Pavyzdžiui, Gruzdžiuose buriasi teatro mėgėjai, Kurtuvėnų biblioteka prieš porą metų gavo apdovanojimą „Geriausias vaikų ir jaunimo draugas“.
Atskira erdvė skirta Šiaulių rajono šviesuoliams pagerbti. Eksponuojami kuršėniškio poeto, buvusio bibliotekininko Vacio Reimerio daiktai, piešiniai, rašomasis stalas, mašinėlė, kalbininko V. Vitkausko kampelyje kaupiami ir rodomi originalūs kalbininko darbai, rankraščiai, asmeniniai daiktai, fotonuotraukos, dovanoti jo paties ar brolio Algio Vitkausko.
Lentynose išrikiuotos kraštiečių bei Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos išleistos knygos.
Pažinti Kuršėnų kraštą, jo asmenybes galima ir interaktyviai: nuskenavus QR kodą, keliaujant stalu-žemėlapiu, atkartojančiu Šiaulių rajono ribas.
Itin lankytojų pamėgta – biblioterapijos erdvė, vidutiniškai per dieną ją aplanko 8–10 žmonių. Čia stovi du masažo foteliai, galima naudotis limfodrenažinėmis kojinėmis, aromaterapija ir kitomis atpalaiduojamosiomis, sveikatinamosiomis priemonėmis. Lankytojams siūloma iš sąrašo pasirinkti knygų, susijusių su biblioterapija.
Individualus darbo kambarys, sako J. Filinskė, Kuršėnuose naujovė. Jis populiariausias vasarą, kai grįžusiems į gimtąjį miestą prireikia interneto, spausdintuvo ar vietos susitikti. Tereikia rezervuoti laiką.
Infotekoje, kraštotyros erdvėje, saugomi leidiniai apie Šiaulių rajoną, kraštotyros darbai. Šiuo metu eksponuojama paroda, skirta paminėti Romualdo Ozolo 10-ąsias mirties metines – biblioteka yra perėmusi didelį R. Ozolo fondą, puoselėja jo atminimą.
Bibliotekoje saugomas ir V. Reimerio knygų fondas, V. Vitkausko knygų fondas ir daiktai, Antano Budzinsko rankraščiai, knygos, Antano Dilio nuotraukų kolekcija, Elvyros Kairiūkštytės grafikos darbai.
Komandinio darbo erdvėje taip pat gali vykti susitikimai, edukacijos. Visiškai kompiuterizuotame Mokymų centre vyksta medijų, informacinio raštingumo, anglų kalbos mokymai. Čia įrengta šešiolika kompiuterizuotų darbo vietų.
J. Filinskė parodo per edukaciją sukurtą knygų skirtuką, raižytą lazeriu, – jame įamžintas Ričardas Pikelis, naujausios bibliotekos išleistos knygos autorius. Veikia ir 3D spausdintuvas – per karantiną bibliotekininkai gamino medikams akinių rėmelius, dabar jis naudojamas įvairiems suvenyrams kurti. Bibliotekoje galima ir pasipuošti – ant maišelio ar marškinėlių termopresu prilipinti susikurtą ženklą. Iš viso biblioteka turi 17 kultūros paso programų.
Dairytis į Kuršėnus galima nuo trečio aukšto lauko terasos – šiltuoju sezonu čia stovi lauko baldai, vyksta renginiai. Panoramą galima apžvelgti iš apžvalgos aikštelės, o lankytinas vietas sužinoti, pastudijavus sieninį Kuršėnų žemėlapį.
J. Filinskė rodo į Ventos pusę – kupole įkurta Vasaros skaitykla. Nors dar ne sezonas, Vasaros skaitykla trumpam duris atvers gegužės 23–24 dienomis per Kuršėnų miesto šventę, o nuo birželio 3 dienos veiks visą vasaros sezoną.
