Naujausios
„Simonui Daukantui pasisekė, kad Papilėje gyvename mes“
Į konferenciją Papilėje (Akmenės rajonas) susirinkę čia ir Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kretingoje esančių Simono Daukanto gimnazijų atstovai aptarė vasarą atkartotą šio iškilaus kultūros veikėjo pėsčomis nueitą kelią į Vilnių. Vadino šį daugiau kaip dvi savaites trukusį žygį „Kultūros kelias Daukantui“.
Žygeiviai nuėjo 368 kilometrus, parodydami, kad yra tęsiamas prieš pusantro šimto metų pradėtas Simono Daukanto kultūrinis darbas.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
„Daugeliui Daukantas yra šimto litų banknotas“
„Kultūros kelias Daukantui“ – taip vienodai vadinosi birželio mėnesį įvykęs žygis ir jį aptarusi konferencija Papilėje.
Šių patriotinių renginių organizatorė Papilės Simono Daukanto gimnazijos Pagrindinio ir neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Kristina Dorofėjienė apibendrinimus pradėjo gana pretenzinga įžvalga: „Daukantui pasisekė, kad Papilėje gyvename mes. Juk praeina amžiai, ir istoriko vertė lietuvių kultūrai auginama. Tą darbą atliekame mes, bendraminčiai, šią vasarą susibūrę ir pagarbinę Daukantą, eidami pėsčiomis per Lietuvą 18 dienų.“
Ji prisiminė, kad kiekvieną dieną sutiktų vis kitų žmonių klausė: „Ar pažįstate Daukantą?“
Ir paaiškėjo, kad daugeliui jis – šimtas litų, nes ant šio banknoto yra Daukanto atvaizdas.
Bet ne vien todėl, kad seniai, prieš 199 metus, būsimasis rašytojas, istorikas Simonas Daukantas iš savo gimtinės Skuodo rajone į Vilnių ėjo pėsčiomis – kad galėtų mokytis universitete.
Iš dalies galimą jo kelią atkartoję papilėniškiai ir kai kuriose atkarpose prisijungę bendraminčiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Kretingos ugdymo įstaigų, besivadinančių Simono Daukanto vardu, bei vienas kitas pavienis entuziastas kaip vieną iš atsakymų rado – pasikeitusios vertybės.
„Daukantas gyveno sukilimų metais, o šio amžiaus sukilimai – visi kyla ir rengiasi emigracijai, nemoka kurti gyvenimo savo namuose“, – pastebėjo K. Dorofėjienė.
Žygeiviams įsiminė kelyje sutiktos vienuolės žodžiai: „Nėra meilės savam kraštui. O myli tik tai, ką pažįsti. Tad reikia pažinti Lietuvą, kad ją mylėtumei.“
„Štai link tos meilės ir ėjome mes „Kultūros keliu Daukantui“, – sakė pedagogė K. Dorofėjienė.
Senesnieji žygeiviai gyrė ir stebėjosi
Papilėniškiai tapo trečiąja grupe, kuri per pastarąjį penkiasdešimtmetį atkartojo Simono Daukanto kelią.
Pirmieji 1975 metais ėjo savaitgaliais, pakeliui lankydami tautos kultūros paminklus, memorialines vietas, bažnyčias. Istorikai įžvelgia, kad tai buvo XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Europoje analogo neturintis kultūrinis judėjimas.
Susipažinti su žygių pradininkais dabartinio organizatoriai neplanavo.
„Bet būtent taip atsitiko, nes, matyt, likimas mus pamalonino ir suvedė tuos, kuriuos reikėjo“, – konferencijoje sakė papilėniškė K. Dorofėjienė.
Ir gana simboliškoje vietoje – ant piliakalnio. Ten pailsėti atvykę du pirmojo žygio dalyviai – anuomet buvę jauni, o dabar jau žilagalviai – susidomėjo čia besigrožinčiu jaunimu, pamatę ant marškinėlių užrašytą Simono Daukanto vardą.
Susipažino. Kalbėjosi, džiaugdamiesi daukantiškos dvasios neišnykimu, perimamumu. Pradininkai gyrė dabartinio laikmečio pasiryžėlius atkartoti S. Daukanto kelią. Ir pažadėjo apdovanoti – parūpinti vienos jau į amžinybę išėjusios žygeivės grafikės bibliografine retenybe tapusios knygelės kopiją, kurioje yra 1975-ųjų žygio metu aplankytų vietovių piešiniai.
Pristatė bibliografijos vertybių
Būtent šį istorinį leidinį ir kitų bibliografinių vertybių apie S. Daukantą į konferenciją atvežė ir pristatė Plungėje gyvenantis Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas, pirmojo Lietuvoje bibliofilų laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ redaktorius, knygų autorius Gintautas Černeckis.
Jis buvo iš antrosios Daukanto kelią atkartojusios grupės, kuri startavo 1986-aisiais, o baigė 1988 metais. Tada atvyko į Papilės Simono Daukanto muziejų paminėti pabaigtuvių ir iškėlė tautinę vėliavą – pirmą kartą dabartiniame Akmenės rajone.
Žygeivis G. Černeckis, pasakodamas apie patirtas akimirkas, apgailestavo, kad papilėniškių suorganizuota tautinė akcija šiais laikais yra retenybė šalies kultūros gyvenime.
Laiškas Simonui Daukantui
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos istorijos mokytojas Deimantas Karvelis susipažino su papilėniškiais, juos žygio pabaigoje pasitikęs Vilniuje.
Konferencijoje Papilėje vilnietį sužavėjo perskaitytas papilėniškės moksleivės Ignės Laurynaitės laiškas Simonui Daukantui. Ji parašė, kad būtent žygyje pamatė Vilniaus universitetą, kuris paskatino svajonę – būtent čia studijuoti, kaip ir S. Daukantas.
„Jeigu gimsta tokios svajonės, tai vien dėl to vertėjo daryti šį žygį“, – sakė istorikas pedagogas.
Ir moksleivę padrąsino, kad ji tikrai studijuosianti būtent svajojamame universitete, bet priminė būtiną sąlygą: „Jei atseksi, kas buvo svarbiausia Simono Daukanto gyvenime.“
Dar priminė faktą iš istoriko biografijos – kai jis, nuvykęs į Sankt Peterburgą, perskaitė nusipirktą tuo metu įdomią knygą „Retorikos vadovėlį“, joje parašė lyg dedikaciją sau labiausiai patikusią mintį: „Darbštumas naudingas“.
Filmo kadrai priminė
Konferencijos ašimi tapo dalimis parodyto Edvardo Liachausko sukurto filmo „Kultūros kelias Daukantui“ premjera.
Atgijo nueitas kelias paplentėmis, vieškeliais ar miškais, pamatytos gyvenvietės, kaimeliai, prisiminti sutikti žmonės ir jų pasakojimai apie praeitį ir nūdieną.
Žygeiviai kelionėje buvo pastebimi ne vien vienodais žalsvais marškinėliais su užrašu „Kultūros kelias Daukantui“. Jie ir kalbėjosi apie Papilę ir Daukantą, savo kalbą ir savo tautą.
Žygio organizatorė pedagogė K. Dorofėjienė konferencijoje sakė: „Šis amžius yra greito maisto, greitų paskolų ir visokio greito reagavimo laikas – begalinis lėkimas. Bet jei nors kiek gyvas mumyse žemaitiškumas, tai lėtiname greitį. O kur lėtumas, ten nėra paviršutiniškumo. Yra laiko apmąstyti, giliau paanalizuoti. Ir didžiuojuosi esanti žemaitė. Tad ir įvyko „Kultūros kelias Daukantui“.
Sutiko daug nuostabių žmonių
Konferencijoje plojimais sutiktas vyriausias žygio dalyvis – 74 metų buvę pedagogas Steponas Adomavičius, kuris nė atkarpos nepraleido 368 kilometrų kelyje.
Jis savo seniai puoselėtą svajonę pakartoti Simono Daukanto kelią įvertino kaip tapusią didžiai naudinga.
„Todėl, kad sutikau labai daug nuostabių žmonių – tai svarbiausias dalykas, – sakė S. Adomavičius. – O tik paskui pagal svarbą – kokia graži mūsų Lietuvėlė.“
Ir padėkojo kai kuriems bendražygiams originaliomis asmeninėmis dovanomis – milijonų metų senumo fosilijomis, paties surastomis vaikštinėjant Papilės apylinkėse.
Autoriaus nuotr.
DOVANA: Papilės Simono Daukanto gimnazijos Pagrindinio ir neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Kristina Dorofėjienė priėmė Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos atstovų dovaną – plakatą, vaizduojantį žygį „Kultūros kelias Daukantui“.
NUOTRAUKOS: Simono Daukanto kelią pėsčiomis į Vilnių atkartojimo nuotraukos eksponuojamos Papilėje.
ŽYGEIVIS: Vyriausiasis žygeivis 74 metų Steponas Adomavičius dovanojo bendražygiams savo rastų milijonų metų senumo fosilijų.
BIBLIOFILIJA: Bibliofilo Gintauto Černeckio iš Plungės sukauptomis spaudinių ištraukomis apie pirmuosius Simono Daukanto kelio atkartojimus domėjosi Papilėje gyvenanti kraštotyrininkė Danutė Veisienė.
LAIŠKAS: Sveikinama jauniausia žygeivė septintokė Ignė Laurynaitė, kurią žygis paskatino sukurti laišką Simonui Daukantui.