Naujausios
S. Daukantas buvo įamžinamas įvairiuose meno kūriniuose: tapyboje, skulptūroje, grafikoje, medaliuose ir plaketėse. Su kai kuriais dailės kūriniais šiauliečiai galėjo susipažinti Šiaulių istorijos muziejuje surengtoje nedidelėje parodoje, sužinoti šių darbų sukūrimo istoriją.
Simono Daukanto kūrinių ikonografija
Lietuvių tapytojas Jonas Zenkevičius (1821–1888) Sankt Peterburge 1850 m. nutapė Simono Daukanto portretą. Jo portretas po istoriko mirties atiteko Ketūnų dvaro (prie Kuršėnų) savininkui J. Jakubauskiui (Drobė, aliejus. Portreto originalo dydis 0,43 x 0,38 m; ant antros portreto pusės užrašyta: „1850 r. S. Petersburg. Szymon Dowkont, malowal J. Zienkiewicz“). 1902 m. šio paveikslo fotografiją kunigas J. Tumas-Vaižgantas paskelbęs lenkiškame laikraštyje „Kraj“ užsimena, jog portretas buvo nutapytas Šiaulių apskrities Ketūnų dvaro dvarininko V. Narbuto užsakymu. Vėliau Ketūnų dvaras perėjo į Konstantino Jokubauskio ir jo palikuonių rankas.
1893 m. JAV lietuviai surinko lėšų Simono Daukanto paveikslui surasti. Šio darbo ėmėsi M. Davainis-Silvestraitis, tačiau nesėkmingai. Tuomet jis pasikvietė į pagalbą Joniškio fotografą ir piešėją, slaptos lietuvių kultūros draugijos „Atgaja“ dalyvį Aleksandrą Ratkų (1866–1910). Nusivežė jį į Kivylius, pas S. Daukanto sesers sūnų gydytoją Leoną Kauneckį. A. Ratkus pieštuku nupiešė apie 30 Simono Daukanto portreto variantų. Du iš jų susirinkę žmonės pripažino panašiais į S. Daukantą. M. Davainis-Silvestraitis abu A. Ratkaus nupieštus portretus išsiuntė į Ameriką, ten jie buvo paskelbti spaudoje. Labiausiai į originalą panašus A. Ratkaus pieštas S. Daukanto portretas 1893 m. buvo įdėtas į Lietuvos istorijos pirmą tomą.
XX a. pradžioje Pensilvanijoje leidžiamas JAV lietuvių liberalus laikraštis „Darbininkų viltis“ išleido atvirlaiškį, kuriame buvo išspausdintas A. Ratkaus piešinys, vaizduojantis S. Daukantą prie darbo stalo, su atskirai išspausdintu užrašu: „Lietuvos istorikas / Simanas Daukantas / Gimė 28 spalio 1793, mirė 24 lapkr. 1864 m.“
Apie 1891 m. Ubiškėje kunigą I. Vaišvilą aplankė literatas, aktyvus draudžiamosios lietuviškos spaudos rėmėjas Mečislovas Davainis-Silvestraitis (1849–1919). Jis užrašė kunigo I. Vaišvilos prisiminimus, gavo S. Daukanto testamento kopiją, aplankė S. Daukanto kapą Papilės kapinėse. M. Daivainis-Silvestraitis 1906 m. Vilniuje išleido atvirlaiškį, kuriame Papilės kapinėse nufotografuota ant S. Daukanto kapo padėta akmens plokštė su joje iškaltu pagal meto rašybą epigrafu: „Attejvi! miniek sau, jog szionai palaidotas Szymonas Daukontas pirmas isz tarp mokitu viru raszitojas senoves vejkalu Lietuvos, Žemajtijos ir kitu naudingu knigeliu. Jis par sava givenima it vargo pelė be palaubos trusieje vienutinej zemajtiszkaj rasziti delej naudos vientautiu. Gimė 1793 m. Spalinio 28 d. Mirė 1864 m. Lapkritio 24 d. Isztark Vieszpatie! – duok jam atilsi amžiną. Palajdois ant Jo kapa istejgiau su antraszu / uzristi ta akmina Papiles Kleb. Wajszwilla“. Ši akmeninė plokštė su užrašu ant S. Daukanto kapo tebėra ligi šiol.
1910 m. M. Brenšteinas surašė visą J. Jobukauskio paveikslų kolekciją, kurioje be įvairių istorinių asmenybių buvo M. Valančiaus ir S. Daukanto portretai. J. Jokubauskio kolekcijoje buvęs S. Daukanto portretas buvo padovanotas Lietuvių mokslo draugijai, o dalis archyvo pateko į J. Tumo-Vaižganto rankas.
Lietuvos spaudos darbuotojas, leidėjas, knygnešys, aktorius, režisierius Liudvikas Jakavičius (Lietuvanis, 1871–1941) knygoje „Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų“ įdėjo S. Daukanto fotografiją ir aprašė istoriją, susijusią su S. Daukanto portretu.
A. Janulaitis knygelėje „Simonas Daukantas“ įdėjo S. Daukanto portreto fotografiją, taip pat aprašė S. Daukanto sukurto portreto istoriją. „Tapė jį geras dailininkas, vardu J. Zienkiewiczius, Petrapilyje 1850 m. (Originalas nutapytas aliejiniais dažais. Jo dydis 0,43 x 0,38. Antroje portreto pusėje parašyta: 1850 r. S. Petersburg. Szymon Dowkont, malowal J. Zienkiewicz“). Tas pats nutapė ir M. Valančių. Abudu portretu turi Jakubauskas apie Kuršėnus, Kietinų dvare (Janulaitis A. Simanas Daukantas. Jo gyvenimas, darbai ir vargai (1793-1864)“. Vilnius: Martyno Kuktos spaustuvė, 1913).
Dail. Petras Rimša 1905 m. iš gipso sukūrė Simono Daukanto medalį. Jame yra užrašas: „S. DAUKANTAS 1793 +1864”. A. Aleksandravičius 1918 m. sukūrė S. Daukanto skulptūrinį portretą ir išleido atviruką, kuriame pavaizduotas šis jo kūrinys vaizduojantis S. Daukantą. Tarpukariu buvo išleistas fotografo S. Petrausko atvirukas „Rašytojo Simano Daukanto paminklas Papilėje“. O. Vitkauskystės knygynas Kaune išleido spalvotą atviruką „Papilė. Šaulių pav. S. Daukanto kapas“.
1935 m. „Sakalo“ leidykla Kaune išleido Simono Daukanto „Lietuvių būdą“ (K., Sakalas, 1935). Šioje knygoje įdėtas dailininkės Aliūtės (Elena) Jurašaitytė-Janulaitienės (1893–1982) pieštas Simono Daukanto portretas. 1937 m. dailininkas Adomas Varnas nutapė Simono Daukanto portretą. Antanas Rimantas Šakalys 1978 m. sukūrė grafikos darbą S. Daukantui iš serijos „Vilniaus universitetui – 400“. Grafikas Arvydas Každailis sukūrė iliustracijas S. Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1986 m.), 1979 m. Kazys Rimtas Tarabilda oforto technika atspaudė Simono Daukanto portretą.
Medalius ir plaketės, skirtas S. Daukantui atminti, sukūrė Lietuvos menininkai: Skaistė Žilienė (1986), Elena Taujanskaitė (1986), Algimantas Urbonas (1988), Adolfas Andrijauskas (1993), Saulius Bertulis (1993), Arūnas Bielskis (1993), Edmundas Frėjus (1993), Petras Garška (1993), Petras Gintalas (1993), Romualdas Inčirauskas (1993), Remigija Vaitkutė (1993), Giedrius Paulauskis (2003) ir kt. Dailininkas Rytis Valantinas panaudojo Jono Zelenkevičiaus 1850 m. nutapytą Simono Daukanto portretą 100 litų banknote. 2018 m. išleistas Simonui Daukantui skirtas paauksuotas medalis.
1993 m. Simono Daukanto portretą (drobė, aliejus, 93x93 cm) sukūrė šiaulietis dailininkas Boneventūras Šaltis. Šis darbas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. 2018 m. Simono Daukanto portretą sukūrė iš Šiaulių kilęs dailininkas Saulius Kruopis. Šį jo darbą galima pamatyti Akmenės rajono viešojoje bibliotekoje. S. Kruopis, paprašytas pasidalinti prisiminimais apie šio portreto sukūrimo istoriją, papasakojo: „Simono Daukanto metai sužadino prisiminimus, domėjausi ir buvau sužavėtas jo charizmatine asmenybe, jo atliktais darbais ir ypač unikalia biografija. Jo portretą sukūriau, Akmenės rajono viešosios bibliotekos direktorės užsakymu. Dėl S. Daukanto pašlijusios sveikatos, jis anksčiau išėjo į pensiją, teko labiau pasidomėti jo gyvenimu. S. Daukantas atsidėjo lituanistiniams darbams ir mokslinei kūrybai, gyvendamas Varniuose pas Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių. Vėliau glaudėsi pas gimines, bičiulius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais pasiligojęs, apsistojo pas Papilės kleboną Ignotą Vaišvilą. Mirė 1864 m., palaidotas Papilėje.
Per sniegus lipau Papilės kapinėse į kalnelį, aplankiau jo kapą, prieš darydamas šį portretą, surinkau daug fotografijų, aplankiau jam skirtą parodą Valdovų rūmuose. Jau ne kartą esu fotografavęs jo paminklą, turiu net senųjų nuotraukų, kurioje nufotografuotas skulptorius Vincas Grybas kartu su mecenatu prie paminklo Papilėje. Gavau prieškario nuotrauką, kurioje yra nufotografuotas S. Daukanto kapas su paminkliniu medžiu.
S. Daukanto asmenybė ir darbai – tarsi tiltas tarp XIX a. skirtingų luomų žmonių – bajorų ir valstiečių – savivokos, tarp LDK lietuvių kultūros ir tautinio atgimimo kartos lietuvybės, tarp Apšvietos ir Romantizmo. Labai mane įkvėpė ši titaniška asmenybė.“
2018 m. šiaulietis tapytojas Kornelijus Užuotas Simoną Daukantą pavaizdavo savo drobėje „Ledai pajudėjo“ (80 x 100 cm, drobė, aliejus). Šis jo darbas pasižymi netikėtais potėpiais, spalvų gama, ekspresija.
Įprasminant žymaus Lietuvos istoriko ir švietėjo vardą Šiauliuose, siūlau skverą priešais Simono Daukanto inžinerijos gimnaziją, pavadinti Simono Daukanto skveru. Ateityje čia galėtų atsirasti ir paminklas skirtas šiam iškiliam Lietuvos istorikui ir švietėjui.
Šių eilučių autorius, dar 2019 m. sausio mėn., teikė šiuos pasiūlymus spaudoje (Žr.: Jonas Nekrašius. Skiriama Simono Daukanto 225-osioms sukakties metinėms. „Šiaulių naujienos“, 2019 m. sausio 19 d., p. 6, 21 d.). Gal šią iniciatyvą dabar galėtų padėti įgyvendinti Žemaičių draugija „Saulaukis“, įsteigdama specialų fondą, skirtą įprasminti Simono Daukanto atminimą Šiauliuose ir pastatyti šiam iškiliam žemaičiui, istorikui ir švietėjui deramą paminklą, kad niekam nekiltų noro ištrinti iš atminties jo vardo ir nuopelnų lietuvių ir žemaičių kalbai, tautai ir istorijai.Keičiant Šiauliuose gatvių pavadinimus, pagerbiant žemaičio Simono Daukanto darbus ir Lietuvos istoriją siūlau vieną iš miesto gatvių pavadinti Žemaitijos gatve.
