Šiaulių vyskupijos sakralinės dailės turtai – solidžiame moksliniame veikale

Ritos ŽADEIKYTĖS nuotr.
Kurtuvėnų bažnyčioje mokslininkai ištyrinėjo ir aprašė vertingus liturginius reikmenis, kaip išskirtinį sakralinės dailės paveldą.
Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai šią vasarą Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje pristatė solidų veikalą – „Lietuvos sakralinė dailė“. Išleistas jau antrasis tomas, skirtas Šiaulių vyskupijai ir jau antrosios Šiaulių dekanato dalies antroji knyga, kurioje tyrinėjami Kairių, Kuršėnų, Kurtuvėnų, Kalviškių, Kybarčių, Kryžių kalno šventovių sakralinės dailės, architektūros ir istorijos turtai. Mokslininkų ištyrinėti, aprašyti sakralinės dailės turtai mūsų krašto bažnyčiose yra vienas pačių solidžiausių istorinių ir mokslinių veikalų.

 

Šešių šventovių vertybės atvertos padedant dvasininkams

Liepos 2 dieną Kurtuvėnuose Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus bei Vilniaus universiteto mokslininkų komanda atvyko pristatyti šio unikalaus leidinio – „Lietuvos sakralinė dailė“ Šiaulių vyskupijos antrojo tomo Šiaulių dekanato antrosios dalies antroji knyga „Kairiai – Kurtuvėnai“.

Ši knyga tęsia 2008 metais pradėtų Šiaulių vyskupijos bažnyčių ir koplyčių architektūros ir dailės tyrinėjimų publikavimą. Leidinyje pristatomi Kairių, Kuršėnų ir Kurtuvėnų bažnyčių, Kryžių kalno komplekso ir pranciškonų vienuolyno, Kybarčių, Kalviškių ir Kurtuvėnų koplyčių istorija ir paveldo vertybės – architektūra, dailės kūriniai, altoriai, paveikslai, skulptūros, liturginiai indai, rūbai, reikmenys, procesijų atributai, varpai ir kitos paveldo vertybės. Tai nuosekli, išsamiais istoriniais ir menotyriniais tyrimais pagrįsta Šiaulių vyskupijos bažnyčių dailės paveldo publikacija.

Knygos sudarytojos – Regimanta Stankevičienė ir Dalia Vasiliūnienė, knygos autoriai: Vaida Almonaitytė-Navickienė, Asta Giniūnienė, Liudas Jovaiša, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Gabija Surdokaitė-Vitienė, Mindaugas Žiedelis. Tyrimą ir knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Knygos sutiktuves Kurtuvėnų bažnyčioje organizavęs Kurtuvėnų parapijos klebonas Marius Dyglys pasveikino visus, kurie susirinko pasisemti žinių apie šventovių sakralinį meną, padėkojo mokslininkams už atliktus tyrimus ir unikalius atradimus, kurie padeda pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, meną.

Knygos pristatyme dalyvavo net trys kunigai, klebonavę Kurtuvėnuose ir prisidėję prie šių turtų atradimo, tyrinėjimo ir saugojimo. Be čia šiuo metu tarnaujančio klebono Mariaus Dyglio, knygos pristatyme dalyvavo ir Žagarės Šv. Petro ir Pauliaus bei Žukančių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijų klebonas Andrius Valčiukas, kuris tuo metu – 2008 metais, kai buvo atliekami moksliniai sakralinės dailės tyrimai Kurtuvėnų bažnyčioje, buvo šios parapijos klebonas ir talkino mokslininkams bei inicijavo kai kurių šios bažnyčios reliktų restauraciją.

Į knygos pristatymą atvyko ir Eduardas Semaška – dabartinis Stulgių Šv. Mato ir Pakražančio Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijų klebonas, kuriam tarnaujant Kurtuvėnuose buvo surasta ir atverta nemažai bažnyčios vertybių atverti bažnyčios rūsiai, surastos kriptos, Kontušo juosta, kitaip dar Slucko juosta ir kitos vertybės.

Ne mažiau svarbu ir tai, jog Eduardui Semaškai, vėliau dirbant Joniškio dekanu Joniškio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonu ir einant Joniškio dekano pareigas, buvo atlikti Joniškio dekanato bažnyčių sakralinio meno tyrinėjimai ir mokslininkų grupės išleista „Lietuvos sakralinės dailės“ knyga, skirta Joniškio dekanatui.

Prisiliesta prie istorinių vertybių

Mokslininkai, knygos sudarytojai pasakojo, kaip 2008 metais pradėjo tyrimus Kuršėnų, Kurtuvėnų, Kairių bažnyčiose, kaip dirbo, ką vertingiausio surado, ištyrė ir įprasmino šioje knygoje bei Lietuvos sakralinės dailės istorijoje.

Kadangi pristatymas vyko Kurtuvėnų bažnyčioje, daugiausia ir apžvelgti Kurtuvėnų bažnyčios turtai. Be to, Kurtuvėnų bažnyčioje iš visų į knygą patekusių bažnyčių atrasta daugiausiai sakralinės dailės kūrinių, kurie yra vertingi istoriniu ir kultūriniu požiūriu – greta liturginių rūbų, indų, skulptūrų yra atrastas ir vieno garsiausių praeities Šiaulių dailininkų – Gerardo Bagdonavičiaus dailės darbas – Kurtuvėnų vaikų, priimančių pirmąją komuniją pasižadėjimas.

Bažnyčių pristatymas šiame moksliniame veikale pradedamas straipsniais apie šventovių istoriją ir architektūrą, aptariami bažnyčių aplinkoje esantys dailės kūriniai ir kiti artefaktai. Mokslininkų grupės tyrimai paremti gausiais, neretai pirmą kartą naudojamais dokumentais, kitais rašytiniais ir ikonografiniais šaltiniais, įvairia moksline literatūra ir publicistika. Kitaip tariant, mokslininkams teko remtis daugybe dokumentų, bet vis tiek keleto paslapčių, susijusių su rastomis vertybėmis atskleisti nepavyko.

Didžiąją knygos dalį sudaro straipsniai, skirti Kurtuvėnų bažnyčiai, jos ansamblio istorijai, architektūrai, įrenginiams, baldams, dailės kūriniams, įvairioms retenybėms ir bei senųjų Kurtuvėnų kapinių koplyčiai. Mokslininkai knygoje teigia, kad Kurtuvėnų bažnyčios architektūroje, interjere ir liturginių rūbų bei indų kolekcijoje ištyrinėjo nemažai vertingų kūrinių, atrado provincijos šventovėse ir rečiau aptinkamų, pavyzdžiui, Didžiosios savaitės dekoracijų elementai – Velykų kariai, įspūdingas medinis sietynas, kurį atradus jis atrodė lyg medžio gabaliukų kratinys.

Tuo metu bažnyčioje praktiką atlikusiam tuometiniam Dailės akademijos studentui Mindaugui Dimžliui, šiuo metu garsiam Šiaulių krašte medžio restauratoriui, drauge su kitais studentais pavyko surinkti iš atskirų gabaliukų unikalų medinį šviestuvą ir jį restauruoti. Šiuo metu šis medinis žalsvos spalvos šviestuvas puošia Kurtuvėnų bažnyčią.

Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, prisidėjęs, kad mokslininkų ekspedicija Kurtuvėnuose vyktų sklandžiai, knygos pristatyme pasidžiaugė, kad ši knyga ne tik vertingas istorinis veikalas, bet ir labai patraukliai, įdomiai, įtraukiančiai parašyta knyga, artima net ir grožinei literatūrai.

Nors Kurtuvėnuose unikalių sakralinės dailės pavyzdžių atrasta daugiausia, tačiau įdomių kūrinių atrasta ir Kuršėnų bažnyčioje. Pasak mokslininkų, senumu ir meniškumu išsiskiria kielikas, Žemaitijos bažnyčioms indus kūrusio savito braižo šio regiono auksakalio Kristijono Juozapo Štapelerio darbo relikvijorius ir Vilniaus auksakaliams priskiriama nebrangaus metalo, bet retesnio – klasicizmo stiliaus monstrancija.

Sakralinės dailės tyrimus atlikę mokslininkai pasakojo ne tik apie unikalius atradimus Kurtuvėnų ir kitose bažnyčiose, bet ir apie šių ekspedicijų metu patirtą žmonių gerumą, pagalbą – kai sušalę po darbų žiemą bažnyčioje būdavo vaišinami Kurtuvėnų „Smuklės“ šeimininkės Zoselės Kalnikienės išvirta sriuba, kuršėniškių vaišingumu ir pagalba.

Mokslininkai tikisi, kad jų solidaus veikalo pristatymų būsią daugiau, nes unikalios vertybės, rastos Kairių, Kuršėnų ir Kurtuvėnų bažnyčių, Kryžių kalno komplekso ir pranciškonų vienuolyno, Kybarčių, Kalviškių ir Kurtuvėnų koplyčių pastatuose – svarbus krašto istorinis palikimas.