Naujausios
Skiriama pirmosios fotoateljė įkūrimo Šiauliuose 160-mečiui
ir Šiaulių Fotografijos muziejaus įsteigimo 50-mečiui
Fotografijos pradžia Šiauliuose
Prieš 160 metų Šiauliuose atsirado šviesodailė arba fotografija. 1863 m. Šiauliuose pasirodė pirmieji fotografai, pradėjo kurtis pirmosios fotoateljė. Fotografija tvirtai įaugo į Šiaulių miesto ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.
Pirmieji fotografai, įsteigę fotoateljė ir nuolat dirbę Šiauliuose, buvo Abelis Girša Eidelšteinas (leidimas išduotas 1863 m. ) ir Mortchelis Karpesas (leidimas išduotas 1864 m.). Tai leidžia daryti išvadą, kad jau 1863 metais Šiauliuose nuolatos dirbo du fotografai. Taigi A. G. Eidelšteinas pirmas atidarė Šiauliuose fotoateljė.
1896 m. pradžioje iš Kauno į Šiaulius atsikėlė fotografas Bronislavas Zatorskis. Jis vienas iš pirmųjų Šiauliuose pradėjo leisti fotoatvirukus su miesto vaizdais. Pirmasis žinomas jo išleistas atvirukas pažymėtas 1903 m. pašto antspaudu. Jis išleido dvi panašias serijas maždaug po 10 atvirukų. Pirmąją seriją – apie 1903 m. išspausdino nežinomoje spaustuvėje, kitą, beveik su tais pačiais vaizdais – apie 1908 m. išspausdino Varšuvoje, B. Veržbickio spaustuvėje.
Apie 1910 m. B. Zatorskis fotolaboratoriniu būdu pagamino 4 fotoatvirukų ciklą, skirtą tais pačiais metais Šiauliuose vykusiai žemės ūkio pasiekimų parodai. Tai bene pirmasis šiauliečio fotografo fotoreportažas apie Šiauliuose įvykusią tokio pobūdžio parodą.
Šiauliuose iki Pirmojo pasaulinio karo veikė J. Arnsono, B. Zatorskio, S. Šmuilovo, B. Abramavičiaus, Ch. Izraelio Zakso, M. Rubinšteino fotoateljė, jos konkuravo tarpusavyje, pasižymėjo profesionalumu, gera fotografijų kokybe ir turėjo nemažą įtaką fotografijos raidai Šiauliuose. Tuo laikotarpiu fotografija, kaip amatas ir menas, galutinai įsitvirtino Šiauliuose, čia prigijo ir tapo svarbiu miesto gyventojų dvasinio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniu.
Fotografija pirmosios Lietuvos Respublikos metais
Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais fotografijos verslas Šiauliuose suklestėjo. Tuo laikotarpiu mieste dirbo per 15 profesionalių fotografų. Fotografų darbas tapo paprastesnis, tobulėjo ir pasirodė naujos fotografijos technikos. Atsirado vadinamoji „elektroateljė“ – dirbtinis apšvietimas, kuris leido fotografuoti bet kokiu oru.
Maždaug apie 1922 m. fotografijos verslą Šiauliuose vėl atkūrė Ch. I. Zaksas. Jis savo fotoateljė atidarė nuosavame name dabar jau nebeegzistuojančioje Pašto gatvėje, prie miesto turgavietės. Be studijinių portretų, jis fiksavo įvairias miesto šventes ir renginius, darė įstaigų darbuotojų ir gimnazistų vinjetes.
Iš tėvo Ch. I. Zakso, fotografijos amato pagrindų išmoko Sošana Zaksaitė-Rabani (1909–1959). Baigusi Šiaulių žydų gimnaziją, studijavo fotografiją Rygoje ir ėmėsi savarankiško fotografijos verslo gimtajame mieste. Ji buvo vienintelė tuo metu Šiauliuose dirbusi fotografė moteris. Apie 1930 m. S. Zaksaitė Šiauliuose atidarė ištaigingai įrengtą fotoateljė Vilniaus g. 166. 1931 m. ji ištekėjo ir netrukus su vyru išvyko gyventi į Izraelį. Ten S. Zaksaitė-Rabani atidarė savo fotostudiją Tel Avive.
1930 m. liepos mėnesio pradžioje miesto fotografai įkūrė Fotografų sąjungą. Ji rūpinosi Šiaulių miesto fotografų profesinė veikla, jų darbo organizaciniais reikalais.
Nemažai fotografijų prieškariu buvo sukaupta Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Apie fotografijų rinkinių kaupimą ir būtinybę fotografuoti „Aušros“ muziejuje buvo pradėta galvoti dar XX a. trečiajame dešimtmetyje. Daugiausia ikonografinės medžiagos, fotografijų ir negatyvų „Aušros“ muziejaus fototekoje ir Fotografijos muziejuje buvo sukaupta 1930–1943 m., kai „Aušros“ muziejaus bendradarbiai kartu su Šiaulių kraštotyros draugija rengė etnografines ir archeologines ekspedicijas, per kurias ne tik buvo renkami eksponatai, bet ir fotografuojama.
Knygynas „Lietuva“ 1926 m. Šiauliuose išleido Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio (1871–1941) parengtą leidinėlį „Greitojo aparato rankvedys arba receptai ir pamokynimai kaip į 10 minučių viską nufotografuoti“. Tai buvo pirmoji lietuvių kalba parengta fotografams skirta instrukcija, kaip greitai išmokti fotografuoti fotoaparatu.
Prieškariu Šiauliuose dirbo fotografai M. Fligelis, B. Faivušas, M. Gutmanas, kuris perėmė fotoateljė iš B. Abramavičiaus. Jo fotoateljė Tilžės g. 135 veikė maždaug nuo 1931 m., o Vilniaus g. 213 – nuo 1932 m.
Per penkerius darbo metus G. Zilbermano fotolaboratorijoje S. Ivanauskas gerai išmoko fotografo amato. Jis susipažino su „Aušros“ muziejaus vedėju P. Bugailiškiu ir šio muziejaus darbuotoju S. Vaitkumi, kurie pakvietė darbštų, gabų fotografą talkinti muziejui. S. Ivanauskas dalyvavo „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose, fotografavo, darė nuotraukas, tvarkė fototeką. Grįžęs iš kariuomenės 1940 m. rudenį S. Ivanauskas dirbo „Aušros“ muziejuje fotografu, fotolaboratorijos vedėju, fotografavo eksponatus, bendradarbiavo žurnale „Gimtasai kraštas“, o nuo 1945 m. buvo ir Šiaulių dramos teatro fotografas. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, S. Ivanauskas fotoaparatu užfiksavo Šiaulių miesto ir apylinkių vaizdus, karo padarinius ir sugrovimus. „Aušros“ muziejaus fototekoje saugoma apie 9000 S. Ivanausko darytų fotografijų ir negatyvų, susijusių su Šiauliais.
Tarpukariu Šiauliuose pradėjo plisti ir mėgėjų fotografija, siekusi patekti į platesnę kultūros sferą. Prie fotografijos ir fotomėgėjų veiklos plėtros daug prisidėjo ir 1927 m. gegužės 27 d. įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija.
1931 m. atidarytame Šiaulių dramos teatre pradėjo dirbti jaunas aktorius, fotomėgėjas Kazys Jurašiūnas. 1932 m. sausio 8 d. jis kartu su Peliksu Bugailiškiu, Česlovu Liutiku, Juozu Miltiniu ir Danute Venclauskaite prie Šiaulių dramos teatro įsteigė „Putpelės“ draugiją, kurios tikslas buvo populiarinti dainą, liaudies meną ir fotografiją.
1933 m. sausio 28 d. „Putpelės“ draugija Mergaičių gimnazijoje atidarė kilnojamąją fotografijos parodą, kurioje 67 autoriai iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Biržų, Dotnuvos, Jurbarko, Kėdainių, Kuršėnų, Kupiškio, Pakruojo, Palangos, Plungės, Rietavo, Ukmergės, Tauragės, Telšių ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių eksponavo 629 fotografijas.
Lietuvos fotomėgėjų sąjungai šioje parodoje buvo paskirtas atskiras stendas. Fotografijos paroda buvo atidaryta Šiaulių mergaičių gimnazijos antrame aukšte. Apie jos rengėjų nuveiktą didžiulį darbą byloja tas faktas, kad joje savo darbus eksponavo fotomėgėjai beveik iš visos Lietuvos.
Šioje parodoje eksponuojamų fotografijų tematika buvo labai įvairi: vyravo gamtos, miesto, miestelių ir kaimo vaizdai, įvairūs tipažai, liaudies meno objektai. Paroda Šiauliuose veikė tris dienas. Vėliau ji buvo eksponuota Telšiuose, Mažeikiuose, Tauragėje, Rokiškyje ir Dotnuvoje. Ši Fotomėgėjų paroda buvo pirmoji Šiaulių krašte. 1933 m. Šiaulių „Titnago“ spaustuvė išspausdino Kilnojamosios fotoparodos katalogą. Tai pirmasis toks fotografijos katalogas Šiaulių krašte.
1933 m. gruodžio 3 d. „Aušros“ muziejuje buvo surengta paroda, skirta 1863 m. sukilimo 70-osioms metinėms paminėti. Ji veikė iki 1933 m. gruodžio 31 d. Parodos rengimo komiteto nariai buvo P. Bugailiškis, Č. Liutikas ir B. Pečkauskis. Parodoje, be kitų eksponatų, buvo rodomos ir 250 pavienių asmenų, ir atskirų sukilimo veikėjų bei dalyvių fotografijos, negatyvai, 1863 m. sukilimo vadų K. Kalinausko, A. Mackevičiaus ir Z. Sierakausko originalios portretinės fotografijos, taip pat Šiaulių apskrities sukilėlių rėmėjų portretinės fotografijos. Šioje parodoje buvo eksponuojamas ir garsus anais laikais žurnalisto Koršo albumas, kuriame buvo surinktos 45 įvairių sukilimo dalyvių fotografijos. Šį albumą Šiaulių „Aušros“ muziejui padovanojo Čepinskienė.
Siekiant skatinti mėgėjus fotografuoti, 1934 m. rugsėjo 11 d. prie Šiaulių kraštotyros draugijos įsteigta fotomėgėjų sekcija, kurios pirmininku išrinktas Č. Liutikas, sekretoriumi – V. Vaitekūnas. Po kurio laiko sekcijai priklausė 30 narių. Ši sekcija organizavo išvykas į Šiaulių apskrities miestelius ir kaimus, etnografinio pobūdžio ekspedicijas, fotografavimo pagrindų kursus, surengė dvi parodas „Kaimas fotografijose“, „Šiauliai ir jų gyvenimas“ ir kt.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus bendradarbis A. Ulpis (1904–1981), apibendrindamas bendrą fotografijos būklę mieste, 1938 m. „Šiaulių metraštyje“ rašė: „Fotografavimas mėgėjų ir profesininkų tarpe nepaprastai plačiai paplito ir pakilo menišku atžvilgiu, jų tarpe Rivkindo ir Chotimlianskio ateljė darant daug gražių, puikiai apšviestų portretinių nuotraukų. Prie „Aušros“ muziejaus kurį laiką gyvai veikė fotosekcija, įvykdyta foto kursai su pagrindine programa ir foto paroda“.
Antrojo pasaulinio karo metais (1941–1944), fotografų veikla Šiauliuose apmirė, nemažai fotoateljė užsidarė, kūrybingiausi fotografai pasitraukė į Vakarus arba buvo išsklaidyti. Iširo Lietuvos fotomėgėjų sąjunga ir fotosekcija Šiauliuose. Prasidėjusi antroji sovietinė okupacija suvaržė kūrybos laisvę, taip pat ir fotografų nepriklausomą veiklą mieste.
Fotografija pokariu ir Fotografijos muziejus
Bene pirmasis su fotografija susijęs renginys mieste įvyko 1949 m. vasario mėnesio pabaigoje. Šiaulių apskrities kultūros namuose fotomeno būrelis surengė seminarą. 10-ies dienų kursuose buvo nagrinėjama kompozicija, fotografijos estetika, fototechnika ir kitos temos. Šį seminarą vedė M. Pranckūnas, dalyvavo Baliutavičius, Šišla ir kt.
1955 m. rugsėjo pradžioje Šiaulių pedagoginiame institute buvo įsteigta fotografijos mėgėjų sekcija, kuri subūrė nemažai studentų. Fotosekcijos nariai veikė gana aktyviai, organizavo susirinkimus, praktinius užsiėmimus, kurių metu nagrinėjo fotoaparato sandarą, mokėsi ryškinti nuotraukas. Pradėtos gaminti spalvotos nuotraukos. Sekcija išleido fotografijomis iliustruotą laikraštį, atspindintį mokomąjį-auklėjamąjį darbą institute.
1963 m. ELTOS fotokorespondentu Šiauliuose pradėjo dirbti Antanas Dilys. Jis mieste išplėtojo aktyvią fotografinę veiklą, subūrė daug bendraminčių ir fotografijos mėgėjų. 1966 m. kovo 12 d. prie Šiaulių miesto kultūros namų buvo įsteigtas fotoklubas. Jo pirmininku išrinktas ELTOS fotografas ir kraštotyrininkas Antanas Dilys. Klubas aktyviai pradėjo savo veiklą ir netrukus surengė pirmąją fotoparodą. Buvo išleistas nedielis parodos lankstinukas.
Galima teigti, jog įsteigus Šiauliuose pirmąjį fotoklubą, prasidėjo fotografijos renesansas ir suklestėjo mieste meninė fotografija, įnešusi svarų indėlį į Lietuvos fotografijos istoriją.
1970 m. A. Dilio iniciatyva Šiaulių „Aušros“ muziejuje buvo atidaryta pirmoji respublikinė fotoklubų fotografijos paroda. Įvyko pirmasis fotografų seminaras, kur vietos fotografai susitiko su Maskvos, Rygos, Vilniaus ir Kauno fotografais, išklausė jų paskaitas ir pranešimus, vyko praktiniai užsiėmimai.
1970 m. Šiaulių fotoklubas pirmasis šalyje pradėjo kurti fotografijos muziejų. 1971 m. Šiauliuose įsisteigė Lietuvos fotografijos meno draugijos Šiaulių skyrius. 1973 m. gegužės 25 d. A. Dilio iniciatyva Šiauliuose atidarytas Fotografijos meno draugijos Visuomeninis fotografijos muziejus.
Pradžioje Fotografijos muziejaus ekspozicijoje buvo apie 3000 eksponatų. Visuomeninis muziejus veikė iki 1976 m., kol buvo reorganizuotas į Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyrių. Iki 2000 m. Šiaulių Fotografijos muziejaus vedėja buvo Regina Šulskytė. Nuo 2000 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejui vadovauja Vilija Ulinskytė-Balzienė.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejus šiemet pasitinka savo įkūrimo 50-metį.
Pagerbiant fotomenininko Antano Dilio atminimą ir jo nuopelnus įkuriant Fotografijos muziejų, siūlau suteikti šiam muziejui Antano Dilio vardą.
