Naujausios
Šiaulietės kuriamos lėlės išvyksta svetur
Šiaulietė Galina Beniušienė šiomis dienomis dalyvauja Antroje Tarptautinėje Maskvos lėlių ir Teddy meškiukų parodoje-mugėje „Moscow Fair 2008“, kur pristato penkias pačios sukurtas tekstilės interjero lėles. Moteris tiki, kad Rusijoje jos kūriniai ras naujus namus, Lietuvoje tautodailininkės lėlės neužsibūna.
Marina OSTAPENKO
marina@skrastas.lt
Dovana garsiai balerinai
Praeitą savaitę Galina baiginėjo siūti drabužius dviems paskutinėms iš penkių tarptautinei parodai skirtų lėlių. Moteris liko maloniai nustebinta kovo pradžioje Maskvoje vykusios parodos „Pasaulio lėlės“, kuriai skyrė šešias savo lėles, rezultatų — buvo sėkmingai parduotos visos šešios. Todėl šįkart Galina, kitaip nei anksčiau, kai į parodą keliavo tik jos lėlės, ryžosi jas lydėti pati.
„Panorau jums parodyti savo lėlytes, kol jos dar neišvyko iš Lietuvos, nes tikiu, kad čia nebegrįš. Rusijoje jos — gana populiarios“, — prisipažįsta tautodailininkė. Rusija — nauja rinka, iki šiol lėlės dažniausiai keliavo į Latvijos tautodailės salonus, tačiau Galina gali pasigirti garsiomis naujų lėlių šeimininkų pavardėmis. Šiaulietės lėlė “Balerina“ buvo nupirkta garsiai balerinai Elzei Liepai dovanų.
„Man labai svarbu, kokiuose namuose apsigyvens mano lėlės, todėl džiaugiuosi, kad Balerina įsikurs būtent balerinos būste. Viena tokia pat lėlė iki šiol gyvena ir mano dukters kambaryje. Gaila, kad negaliu pasigirti lėlėmis, kurios gausiai puoštų kitų lietuvaičių namus, nebent viena-kita, kurias panoro įsigyti mano draugai ar pažįstami. Mūsų šalyje tokios lėlės — nepaklausios, todėl kol kas išvyksta svetur“, — apgailestavo moteris.
Lėlių mama
Idėjos naujoms lėlėms, anot autorės, kyla tarsi iš niekur: stebint gatve žingsniuojančius praeivius, gamtos reiškinius, kartais sumanymą padiktuoja audinio skiautė. Būna ir taip, kad lėlę Galina kuria konkrečiam žmogui, pavyzdžiui, pernai klaipėdietei nenuoramai mergaitei vardu Viola sukūrė lėlę „Keliautoją“, kurią aprengė išskirtinai violetiniais drabužėliais.
Kaip „gimsta“ tekstilės lėlės? “Kai turiu idėją, iš vielos išlankstau lėlės galvos, kūno, rankų ir kojų tvirtus karkasus, beje, visos kūno dalys daromos atskirai. Vėliau pagal pačios paruoštus lekalus — kartais naudoju senesnius, kartais sugalvoju naujų — iš audinio sukarpau įvairiomis lėlės kūno dalimis ateityje turinčius virsti audinio gabalėlius. Juos susiuvu, uždedu ant sinteponu apvynioto vielos karkaso ir papildomai gana kietai šias formas prikemšu sinteponu jau pinceto pagalba“, — aiškino Galina.
Tik tuomet ji lėlėms išsiuvinėja akis, mat pieštos šios atrodo „negyvos“, akrilo dažais nutapo lūpas ir sukuria šukuosenas. Paskutinės gali būti labai įvairios spalvos ir plaukų ilgio, sušukavimo maniera. Neretai medvilninius, lininius ar kitokius siūlus, iš kurių daro šukuosenas lėlėms, Galina keletą kartų dažo, kad išgautų pageidaujamą atspalvį, tvirtoms šukuosenų detalėms užfiksuoti naudoja paprastus “Lipalo“ klijus.
Įvairių audinių atraižų gausa tautodailininkė, pačios žodžiais, prilygsta pelytei, kuri viską tempia į savo urvelį. „Tačiau ir tarp jų ne visuomet randu medžiagų, kurių man reikia konkrečiam lėlės drabužiui. Kartais panaudoju audinius, esančius po ranka, o vėliau parduotuvėje atsitiktinai pamatau kažką labiau tinkama. Tuomet ankstesnį darbą išardau ir siuvu iš naujo“, — apie kruopštų užsiėmimą pasakoja moteris.
Žaislai ne žaidimams
Tautodailininkė sako, kad kurti įvarius „baibokiukus“, kaip pati vadina įvairių dydžių, formų ir spalvų minkštus žaislus, pradėjo prieš 10-11 metų. Tekstilės lėlės į jos gyvenimą tvirtai įžengė jau vėliau — vos prieš porą metų. Dabar pagrindiniu užsiėmimu tapęs praeities hobis atima didžiąją Galinos laiko dalį, juk vienai lėlei sukurti vidutiniškai reikia savaitės.
Nors Galina kuria lėles, šios nėra skirtos žaidimams. „Tai interjero lėlės, skirtos namų aplinkai puošti. Žinoma, jas galima nurengti ir vėl aprengti kitais drabužiais, gal vyresnei mergaitei jos ir tiktų kaip žaislas, tačiau pagrindinė jų paskirtis — interjeras. Todėl jas dažniausiai perka žmonės, besidomintys ir išmanantys apie šias lėles“, — sako lėlininkė.
Materialine prasme šis Galinos užsiėmimas vis dar lieka hobiu, nes norimų pajamų neneša: „Tačiau neprarandu vilties, kad kada nors šeimą galės išlaikyti ne tik mano vyras, bet prie to prisidėsiu ir aš. Bandžiau keletą kartų mesti šį pomėgį, susirasti normalų darbą, tačiau vis prie jo grįžtu, nes lėlės — mano gyvenimas.
IŠNAŠA: „Bandžiau keletą kartų mesti šį pomėgį, susirasti normalų darbą, tačiau vis prie jo grįžtu, nes lėlės — mano gyvenimas“.
VARDAS: Lėlių vardai kartais ateina savaime, kartais šią dilemą spręsti lėlininkė Galina Beniušienė palieka naujiems jų šeimininkams.
LĖLĖS: Šios tekstilės šiaulietės pagamintos lėlės, kaip ir dar dvi, iškeliavo į Antrąją Tarptautinę Maskvos lėlių ir Teddy meškiukų parodą-mugę „Moscow Fair 2008“.
VEIDAS: Tekstilės lėlės akys — siuvinėtos, lūpos — tapytos, plaukai padaryti iš dažytų siūlų, suklijuotų „Lipalu“.
LĖLININKĖ: Praeitą savaitę Galinos darbo vietoje dar sėdėjo dvi lėlės, kurias reikėjo aprengti. Vienai iš jų lėlininkė siuvo paltuką.
BALERINA: Ši G. Beniušienės lėlė „Balerina“ buvo nupirkta garsiai balerinai Ilzei Liepai dovanų.
Jono TAMULIO nuotr.