Naujausios
Šiaulių dailės galerijos viešųjų erdvių meno projektas „Saulės pagrobimas“, šiemet minintis dešimtmetį, miesto erdves papildė keturiais naujais kūriniais.
Šių metų menininkų kūrinius spaudos konferencijoje pristatė Šiaulių dailės galerijos kultūrinės veiklos vadybininkė, projekto kuratorė Živilė Spūdytė-Blėdė.
Timotiejus Norvila kūrinį „Saulės trejybė“ sukūrė ant transformatorinės prie Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos (Dainų g. 7). Kūrinys interpretuoja tradicinių lietuviškų ornamentų vizualinę kalbą per autoriui būdingą trimatę „kubelių“ estetiką.
Artur Shirin darbas „Saulės užtemimas“ ant transformatorinės centrinėje miesto dalyje, Trakų gatvėje 24A, atsigręžia į toksišką pozityvumą. Kūrinys tyrinėja šiuolaikinio žmogaus santykį su skaitmenine kasdienybe.
Akvilė Misevičiūtė (Akvilė Magicdusté) keramikos kūrinį „Gimnazijos širdies kovos“ pritvirtino ant tvoros Kaštonų alėjoje.
Autorė analizuoja istoriją – įamžino 1919 metų rugsėjo 30 dieną dabartinės Šiaulių Didždvario gimnazijos pastate vykusį mokinių ir mokytojų pasipriešinimą bermontininkams.
„Žaismingas priėjimas prie istorijos per meno kūrinį gali įtraukiau pasakoti apie mus pačius ir praeiviams“, – sakė Ž. Spūdytė-Blėdė.
Ketvirtas kūrinys – Martyno Aužbikavičiaus (Martyno Auž) „Retro pietinis“ ant trasformatorinės (Dainų g. 5A) – interpretuoja Gerardo Bagdonavičiaus, kurio 125-osios gimimo metinės minimos šiemet, kūrybą.
„Kūrinys atsirado keistoje aplinkoje, daugiabučių apsuptyje – maži gyvenamieji nameliai. Šmaikštus ir šiek tiek ironiškas žvilgsnis“, – sakė Ž. Spūdytė-Žvėrūna.
Projekto kuratorė parodė išleistus atvirukus, kojines su menininkų kūryba, „kad miesto svečiai, meno tyrinėtojai galėtų turėti meno akcentų iš Šiaulių“.
Pasak Šiaulių dailės galerijos direktorės Ernestos Šimkienės, tęstinis projektas „Saulės pagrobimas“ puošia ir turtina viešąsias miesto erdves.
Direktorė pasidžiaugė užgimusiu dialogu – sulaukė kreipimųsi iš gyventojų su pasiūlymais papuošti netoli jų namų esančias transformatorines.
„Atsiranda gyventojų noras beveides transformatorines paversti mažomis meno galerijomis. Šiauliai gali įgyti išskirtinumą, brutalios architektūros statinius atgaivinant spalvingais, ryškiais meno kūriniais“, – sakė E. Šimkienė.
