Naujausios
Remia, bet pageidauja išlikti nežinomi
Šiaulių universiteto Menų fakulteto dekanas, profesorius, grafikas Vaidotas Janulis, rengęs ne vieną meno projektą, sulaukia turtingų žmonių pagalbos. Nereto projekto trečdalį sąmatos sudaro privačių žmonių pinigai. Tačiau daugelis jų pageidauja likti nežinomi visuomenei.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Suvalgytas pūdas druskos
Profesorius V. Janulis pastaraisiais metais surengė ne vieną projektą: Šventojoje vykusius meno projektus „Švelnus vėjas“ ir „Barchatinis sezonas“, Šiauliuose – du grafikos plenerus „Šiauliai – Saulės miestas. Visada geras oras“.
„Man nebuvo labai sunku gauti pinigų šiems projektams. Kreipiausi į draugus, pažįstamus. Remia dažniausiai tie, su kuriais gyvenime esi suvalgęs pūdą druskos, esi jiems žinomas“, – sakė V. Janulis.
Profesoriaus teigimu, verslininkai yra pasiskirstę pagal pomėgius: vieni remia meną, kiti tik sportą. Todėl yra tekę ne kartą atsisveikinti negavus nė lito.
Ryšiai
Privačių rėmėjų pagalbos reikėjo ir universiteto Menų fakulteto projektams įgyvendinti. Nors universitetas skyrė lėšų Šiaulių universiteto dailės galerijos atkūrimui po kelerius metus nutrūkusios veiklos, tačiau prisidėjo ir privatūs rėmėjai. Galeriją atkurti padėjo buvę Menų fakulteto absolventai, tapę verslininkais.
„Verslininkai pirko dažų, kitų medžiagų, įrangos, mokėjo už stelažų nuomą. Juk reikėjo dažyti 7 metrų aukščio lubas. Vien tokio stelažo nuoma parai kainuoja apie 200 litų“, – pasakojo dekanas.
Privačių rėmėjų lėšomis paremtas ir unikalus leidinys – Menų fakulteto Dailės katedros docento Arūno Uoginto knygos „Menų fakulteto fenomenas. Šiaulių universiteto absolventai dailininkai (1972–2012)“ išleidimas.
„Leidiniui reikėjo 31 tūkstančio litų. Du trečdaliai sumos – privačių rėmėjų lėšos. Ne visi padėję žmonės yra šiauliečiai. Kituose miestuose dirbantys verslininkai taip pat skyrė lėšų Šiaulių leidiniui, nors Šiauliuose nei mokėsi, nei gyveno, nei turi čia verslo reikalų“, – skaičiavo V. Janulis.
Pageidauja išlikti nežinomi
Profesorius V. Janulis pabrėžė, kad didžioji dalis parėmusiųjų menininkus ir jų projektus, pageidauja, kad rėmėjų pavardės nebūtų viešinamos.
„Jie dažnai nenori jokio viešumo ir jokių problemų – kad niekam nekiltų jokių klausimų, kodėl remia, kodėl tokia suma. Pervedė pinigus į sąskaitą ir nenori, kad garsiai šūkautų. Daugelis jų tiesiog nori ramybės, negali pakęsti viešumos ir dėmesio“, – pasakojo V. Janulis.
Dažniausiai verslo žmonės, V. Janulio teigimu, menui Šiauliuose skiria sumas „trijų nulių zonoje“.
Profesorius prisiminė ir unikalų atvejį, kai rėmėjui pasitarnavo rėmimo aktas: Daugpilyje (Latvija) vykusiame projekte vienas projekto rėmėjas Rygos verslininkas būtent projekto atidaryme susipažino ir sudarė sandorį su amerikiečiais už keliasdešimt milijonų dolerių.
„Grubiai tariant, mecenavimas juk pas mus atėjo tik maždaug prieš 20 metų, todėl nėra nusistovėjusių rėmimo tradicijų, nėra dar įdirbio“, – mano profesorius V. Janulis.
Jono TAMULIO nuotr.
PAGEIDAVIMAS: Šiaulių universiteto Menų fakulteto dekanas, profesorius, grafikas Vaidotas Janulis teigia, kad didžioji dalis parėmusiųjų dailininkų projektus nenori būti viešinami.