Naujausios
Vasario 13 d. – Pasaulinė radijo diena
Radijo mėgėjai ir konstruktoriai
Pirmasis Lietuvoje radijo ryšį trumposiomis bangomis prieš 105 metus, dar 1918 m., Šiauliuose užmezgė Balys Talutis (dar Tolutis – J. N.), vėliau turėjęs šaukinį LY1X.
Būdamas 16 metų B. Talutis įstojo į Rygos pašto telegrafą, baigė kursus ir dirbo telegrafo prižiūrėtoju. Rygoje susidomėjo radiotechnika. Jam į rankas pakliuvo A. Popovo knygelė apie bandymus su kibirkštiniu radijo siųstuvu.
1918 m. su tėvais iš Rygos atsikraustė į Šiaulius. Gavo darbą Šiaulių geležinkelio telegrafo dirbtuvėse. Jam telegrafas ir radiotechnika buvo labai artima, todėl laisvalaikiu toliau tęsė bandymus su kibirkštiniu siųstuvu.
B. Talutis 1918 m. pagal 1914 m. rusų išradėjo Aleksandro Popovo knygutę pravedė eksperimentą kibirkštiniu siųstuvu kambario ribose.
Tuo imtuvu girdėjo radijo stotis iš Vakarų Europos, transliavusias ilgosiomis bangomis.
Apie 1919 m. B. Tolutis persikėlė į Radviliškį, dirbo geležinkelyje. Čia toliau tęsė savo eksperimentus radijo srityje, tobulino siųstuvą. 1921 m. B. Talutis pasigamino pirmąjį savadarbį lempinį LW imtuvą, 1923 m. – MW imtuvą. 1923 m. persikėlė į Mažeikius, dirbo geležinkelio ryšiuose ir darėsi trijų lempų imtuvą, rengė „radijo seansus“.
1929–1933 metais gyvendamas Kaune, susimontavo 150 vatų galingumo siųstuvą.
1932 m. kovo 23 d. B. Tolučiui buvo išduotas pirmasis leidimas kaip radijo mėgėjui užmegzti radijo ryšius su užsienio korespondentais. Gavo leidimą ir pirmąjį oficialų šaukinį ET-IX, kuris vėliau buvo pakeistas į RY-IX, o dar vėliau į LY1X.
Nuo 1934 m. iki 1940 m. gyveno Šiauliuose, dirbo geležinkelyje. Su siųstuvu naršė iki pat karo pradžios, užmegzdamas radijo ryšius su įvairių šalių radijo mėgėjais. Šiauliuose pasigamino televizorių, žiūrėjo anglų ir vokiečių ilgomis bangomis eksperimentines televizijos laidas. 1939 m. B. Tolutis atidavė siųstuvo lempas atstatomai Vilniaus radijo stočiai, o patį siųstuvą apsaugai į paštą (Kalonaitis R. Viso gyvenimo aistra. Kalba Vilnius, 1979, Nr. 27, p. 6).
Petras Vanagaitis 1939 m. knygoje „Radijo mėgėjams“ rašo: „1918 metais, dar vokiečiams Lietuvoje šeimininkaujant, B. Talutis, dabartinis LY1X, tada gyvenęs Šiauliuose, gavo seną akumuliatorių ir jį pas vokiečių lauko telefonistus išmainė į detektoriaus kristalą. Pasigamino indukcinę (Rumkorfo) špūlę ir kibirkštis leisdamas mėgino bangą gaut, bet vienam sunku tirti savo darbą, todėl pasikvietė padėjėją, kuris dirbo lygiai tokiu pat entuziazmu. 1918 m. pavasarį padaromi pirmieji bandymai susisiekti per visą Šiaulių miestą. Bandymai puikiai pavyko, bet kokia banga ten buvo, tai ir dabar Talutis dar nežino, o tik spėja ją buvus apie 300 metrų“ (Petras Vanagaitis „Radijo mėgėjams“. Kaunas. 1939 m. p. 13).
1919 m. B. Talutis ir K. Dambrauskas vykdė bandymus kibirkštiniu siųstuvu 300 m banga. 1921 m. B. Talutis pasigamino pirmąjį savadarbį lempinį LW imtuvą, 1923 m. – MW imtuvą.
1932 m. kovo 23 d. B. Talučiui iš Šiaulių buvo išduotas pirmasis leidimas kaip radijo mėgėjui užmegzti radijo ryšius su užsienio korespondentais.
Radijas Šiauliuose
Šiauliuose radijas bene pirmąkart prieš 100 metų, 1922 m., pasirodė Šiaulių berniukų gimnazijoje.
Šioje gimnazijoje mokęsis Viktoras Dulevičius pasakojo: „Prisimenu, 1922 ar 1923 metais Berniukų gimnazijos tėvų komitetas nutarė nupirkti radiją. Norėjo padaryti koncertą už pinigus. Nupirko aparatą, o jis negroja. Mokytojui Railai padėjo mokinys Volpertas. Radijas tada kainavo 5 tūkst. litų. Kada radijas negrojo, tai mokiniai per mikrofoną klasėje dainavo, o publika salėje klausėsi ir stebėjosi, kad radijas gražiai dainuoja“ (Dulevičiaus Viktoro prisiminimai. Užrašė mokytojas Jonas Krivickas. Prisiminimų rankraštis saugomas Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje).
1923–1925 metais Šiauliuose atsirado radijo mėgėjų Šiauliuose, kurie pradėjo konstruoti radijo imtuvus ir patys. Lietuvoje radijo imtuvus nedideliais kiekiais pirmoji pradėjo gaminti S. Brašiškio laboratorija Šiauliuose, vėliau Šiaulių pramonės ir prekybos įmonės „Dubysa“ radijo dirbtuvė.
Radijo imtuvų konstravimu ir jų gamyba Šiauliuose užsiėmė Stasys Brašiškis (1896–1989). Jis Šiauliuose turėjo radijo imtuvų konstravimo, gamybos ir prekybos įmonę bei leido ir platino radiotechninę literatūrą. Detektorinių radijo imtuvų konstrukcija buvo nesudėtinga, jiems nereikėjo maitinimo šaltinio, o reikiamų detalių buvo galima įsigyti Šiauliuose veikusioje Stasio Brašiškio radijo laboratorijoje.
1924 m. jis savo uošvei priklausančiame name – Valavičiaus g. 2, kurio kiemas ribojosi su Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriumi – įkūrė pirmąją Lietuvoje radijo laboratoriją.
1925 m. sukonstravo ir gamino Lietuvoje detektorinį radijo imtuvą – „Banga“.
St. Brašiškis pirmasis lietuvis pradėjęs serijinę detektorinių ir lempinių radijo imtuvų gamybą, išleidęs keletą knygų, kaip patiems pasidaryti radijo imtuvą: „Keturių vamzdžių radio imtuvas Baltic K14“; „Radio imtuvas sulig Reinartzo ir 2 laipsnių stiprintojas“; „Kaip pačiam pasidirbti radio imtuvą“ ir kt. Jis sukonstravo ir gamino 4 lempų imtuvus „Baltic“: „Baltic K14“ „Baltic K16-17“ (1927 m.). Jie buvo surenkami St. Brašiškio radijo laboratorijoje iš švedų firmos „Baltic Radio“ gaminamų detalių.
Dailininkas G. Bagdonavičius 1926 m. piešinyje pavaizdavo S. Brašiškio radijo laboratoriją su joje esančiais baldais, radijo aparatais, detalėmis, lempomis ir įvairiais prietaisais. Taip pat jis sukūrė šios radijo laboratorijos reklamą, kurioje pavaizduotas radijo aparatas „Banga“.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Radijo ir televizijos muziejaus padalinyje saugomas detektorinis radijo imtuvas sumontuotas dėžutėje. Dėžutės priekyje pritvirtinta metalinė, baltos spalvos etiketė su užrašu: „Radijo laboratorija / St. Brašiškis Šiauliai, Valavičiaus g. 2 Nr.“ Šis radijo imtuvas yra seniausias lietuviškas radijo aparatas Lietuvoje (Radijo imtuvas „Banga“. Limis.lt, ŠAM R-T 75502).
S. Brašiškio vizitinėje kortelėje nurodyta informacija, susijusi su radijo laboratorijos atliekamomis paslaugomis, laboratorijos adresu ir einamosios sąskaitos rekvizitais.
1930 m. S. Brašiškis Šiauliuose atidarė radijo dirbtuvę, kurioje buvo montuojami ir paprasti detektoriniai ir sudėtingi 7 lempų aparatai. Kadangi Lietuvos kaimuose nebuvo elektros, jo laboratorija taip pat gamino 90V anodinius akumuliatorius.
1930 m. jis pagamino pirmąjį Lietuvoje televizorių (su mechanine skleistine). Dar pagamino pirmąjį Lietuvoje garso įrašymo aparatą – įrašinėjo į diskus
Radijo programos ir laidos
1925 m. vasario mėn. laikraštis „Šiaulių naujienos“ pranešė, jog 1925 m. pradžioje „Kultūros“ b-vė įrengia savo namuose radijo imtuvą, kuriuo galės klausytis iš Europos ir Kauno radijo stočių pranešimų, koncertų ir t. t. Radiju naudotis galėsią „Kultūros“ b-vės ir jų būrėlių nariai, „Kultūros“ žurnalo bendradarbiai ir rėmėjai“ (Radio Šiauliuose. Šiaulių naujienos, 1925 vasario 6, p. 1).
Prieškariu Šiauliuose leidžiamuose laikraščiuose „Mūsų momentas“ ir „Įdomus mūsų momentas“ įvairiu laiku spausdino Kauno radiofono, Valstybės radiofono, „Radio Kaunas“, „Radio Klaipėda“, Lietuvos radijo ir kt. programas.
Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1938 m. kovo mėn. paskelbė, kad „Šaulių klubo salėje, kviečiant Šiaulių m. I-ojo šaulių būrio vadovybei, įvyks pirmą kartą Šiauliuose lietuviškas radijo Šiupinys. Žymėtina, kad Šiupinys bus transliuojamas ir per radiją. Šiupinys žada būti labai įdomus, nes, be kita ko, jis palies ir šiauliečius. Kas anksčiau girdėjo Šiupinio transliacijas per radiją, dabar turės progos pats pamatyti ir išgirsti“.
Prieškariu šiauliečiai turėjo galimybę klausytis trumpų bangų siųstuvu transliuojamą plokštelių muziką. Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1939 m. lapkričio mėn. pranešė, kad „1939 m. rytais ir vakarais Šiauliuose pradėjo veikti trumpų bangų (42,58) siųstuvas. Siųstuvo transliuojama plokštelių muzika per priimtuvus buvo labai gerai girdima. Daugumas šiauliečių dabar vien tik to siųstuvo muziką tesiklauso. Atrodo, kad „nykštukas“ Kauno „Eifelio“ bokštų C-dur simfonijas nukonkuravo“.
Apie Šiauliuose veikiančią Šiaulių radijo siųstuvo plokštelių transliaciją. 1940 m. sausio 28, laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie jį rašė: „Šiaulių radijo siųstuvo plokštelių transliacija šiauliečių noriai klausoma, nors plokštelės ir dažnai kartojamos. Žinoma, dėl to siųstuvo savininkams negalima prikišti, nes suprantama, kad naujoms plokštelėms įgyti reikalinga didelių išlaidų, tuo labiau, kad už transliacijas negauna jokio atlyginimo, bet vieną dalyką tai galima išpildyti, t. y., pakeisti spikerį. Labai jau verkšlenantis, širdį „graudenąs“ balselis“.
Apie radijo įstoriją Lietuvoje ir Šiauliuose galima sužinoti Šiaulių „Aušros“ Radijo ir televizijos muziejuje, kuris buvo įsteigtas 1982 m. inžinieriaus radiotechniko, kraštotyrininko Jono Rimkevičiaus (1940–2016) iniciatyva. Šis muziejus buvo globojamas Šiaulių televizorių gamyklos, o 1994 m. tapo „Aušros“ muziejaus padaliniu. Muziejaus eksponatai pasakoja apie garso ir vaizdo atkūrimo, telekomunikacijos prietaisų raidą. Jame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. radijo imtuvai, fonografai, gramofonai, patefonai, pirmieji lietuviški ir kitų šalių radijo imtuvai ir televizoriai ir kt.
