Naujausios
Ant žirgo Emilija Pliaterytė
Šeštadienį, prieš Valstybės dienos minėjimą, prie Kelmės dvaro svirno ant pievutės stovyklavietę įsirengė Kauno Karybos paveldo klubo Kauno pavieto laisvieji šauliai.
„Jau daug metų tradiciškai Valstybės dieną susirenkame švęsti prie istorijos paminklo Kelmės dvaro. Šioje dvaro sodyboje 1831 metais kovo 25 dieną prasidėjo bendras Lenkijos ir Lietuvos tautų išsivadavimo iš Rusijos imperijos sukilimas, o dvaro savininkas Julius Gruževskis buvo aktyvus sukilimo veikėjas“, – tokia informacija edukacinį renginį „Kaip Žemaitijos bajorai kovai prieš maskolius ruošėsi“ pradėjo Valstybės dienos minėjimo renginius vedusi Kelmės mažojo teatro vadovė Sandra Zakarienė.
Karybos paveldo klubo Kauno pavieto laisvieji šauliai komendantas Vaidotas Valavičius pademonstravo XIXa vidurio ginklus bei taktiką. Jis pristatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių uniformą, kurioje dominavo juodi ir žali elementai. Drauge su kitais klubo nariais demonstravo pagrindinius sukilėlių ginklus: dūminio parako ginklus, artilerijos pabūklus, muškietas ir titnagines muškietas, kurios apie 150 metų Europoje karaliavo kaip nepranokstamas žudymo įrankis.
V. Valavičius pasakojo, jog kai kurie lietuviai, nenorėdami eiti į rekrutus, išsimušdavo du priekinius dantis. Tokių į caro kariuomenę neimdavo. O eiti į rekrutus niekas iš lietuvių nenorėjo. Tarnauti reikėdavo 25 metus. Vyras namo sugrįždavo jau senas. Niekas jo nenorėdavo priimti į darbą. O pensijų anuomet taip pat niekas nemokėjo. Savo vyrų, sūnų į rekrutus nenorėdavo išleisti ir moterys.
Rekrutai taip pat buvo viena iš priežasčių sukilti prieš maskolius.
Klubo nariai pademonstravo per 1831 metų sukilimą naudotą vieną populiariausių ginklų dalgį. Juo naudotis pamokė ir kai kuriuos žiūrovus, juokaudami, jog „paima į rekrutus“.
Sukilime dalyvavo apie 400 dalgininkų. Dalgiais kovodavo paprasti karybos meno neragavę piliečiai. Mokytesnieji naudojosi tobulesniais ginklais.
Ant žirgo pasirodė ir viena svarbiausiųjų 1831 metų sukilimo figūrų, lietuviškąja Žana de Ark vadinama grafaitė Emilija Pliaterytė, kurią įkūnijo Elmyra Baljanaitė – Stanevičienė. Ji ragino lietuvius nepamiršti, kokia kaina buvo iškovota laisvė ir kiek šimtmečių truko ši kova.
Kauno karo istorijos klubas vienija bendraminčius, besidominčius Lietuvos karybos istorija. Klubo nariai rekonstruoja18 amžiaus pabaigos 19 amžiaus pradžios įvykius.
Atminimo lenta
Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bilius ir Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė atidengė prie Kelmės dvaro sienos pritvirtintą Atminimo lentą, informuojančią, jog šiame pastate prasidėjo 1831 metų sukilimas, o vienas jo iniciatorių ir rėmėjų buvo tuometinis dvaro savininkas Julius Gruževskis.
Renginio vedėja Sandra Zakarienė kelmiškius ir miesto svečius išsamiau supažindino su sukilimo istorija.
Julius Gruževskis priklausė Raseinių apskrities slaptam sukilėlių komitetui. Komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną – kovo mėnesio 26-ąją ir parašė sukilimo aktą.
Tačiau sukilimas prasidėjo Kelmės dvare anksčiau negu buvo numatyta. Mat, kovo 23-ąją Kelmėje beliejančius kulkas sukilėlius užklupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Tada komitetas nutarė sukilimą pradėti nedelsiant. Sukilėlių būrys, vadovaujamas matininko Karolio Jautoko, 1831 metų kovo 25 dienos rytą užėmė Kelmę, išvaikė carinę administraciją, paleido rekrūtus ir, sukvietęs miestelėnus, paskelbė, kad prasidėjo sukilimas. Kovo 26 dienos rytą jungtinės sukilėlių pajėgos staiga užpuolė Raseinius.
Puolime nuo Kelmės ir Nemakščių pusės dalyvavo Juliaus Gruževskio vadovaujami sukilėliai. Julius Gruževskis savo lėšomis sudarė Žemaitijos ulonų pulką, kurio sudėtyje buvo 400 dalgininkų bei 50 raitelių. Kelmės dvaro savininkas įėjo į Raseinių sukilėlių laikinąją apskrities vyriausybę, organizavo partizaninį karą. Jo vadovaujami sukilėliai dengė A. Gelgaudo kariuomenę, kuri traukėsi į Prūsiją.
Po sukilimo numalšinimo J. Gruževskis emigravo į Prancūziją, vėliau gyveno Šveicarijoje, Ženevoje, kur įkūrė laikrodžių gamybos įmonę „Čapek et patek”. Per 1863–1864 sukilimą dalyvavo emigrantų politinėje veikloje.
