Naujausios
J. Vilpišausko istorijos viražai
1924 m. vasaros olimpiadoje Paryžiuje startavo dviratininkai Isakas Anolikas („Makabi“ Kauno skyrius) ir Juozas Vilpišauskas (Lietuvos dviratininkų sąjungos Kauno skyrius). Pateikiant pastarojo atleto biografiją ilgą laiką pagrindiniuose šaltiniuose – Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (VLE), Lietuvos sporto enciklopedijoje (LSE) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 2018 m. išleistoje knygoje „Lietuvos olimpiečiai” (I tomas, 1924–1988 metai, sud. A. Gudiškis, psl. 41) – J. Vilpišausko gimimo vieta nurodyta kaip „nežinoma“.
Tačiau kartu su bendraautore Sigita Vaitkaityte, Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyriaus vedėja, rengiant publikaciją bibliotekos leidiniui „Aušros alėja” (2025 m. Ruduo, Nr. 19) apie tarpukario sportą Šiauliuose („Šiaulių sporto pradžia: nuo skurdžių salių iki olimpinių arenų“, kolegė tikrindama literatūros šaltinius 2025-ųjų rugsėjo 25-ąją LSE ir VLE resursuose aptiko naujus, dar 2024 m. įkeltus įrašus apie J. Vilpišausko gimimo vietą: ja nurodyti Šiauliai.
Ši naujiena tapo pretekstu kreiptis į Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutą pasiteirauti apie su šiuo pokyčiu susijusias aplinkybes. Tikslinant visa tai telefonu ir neišgirdus jokių rimtų argumentų, jau po kelių dienų (rugsėjo 29-ąją) ties J. Vilpišausko pavarde minėtuose resursuose išvydome atstatytą status quo – „gimimo vieta nežinoma“.
Tačiau visa ši istorija bei institucijų požiūris pasėjo abejonių ir dėl kito dviratininko: gal ir I. Anoliko atveju esama kokių sisteminių „baltų dėmių“?
Tai vertė, įjungus kritinio mąstymo pavarą, nerti giliau ir dar kartą, iš naujo ir nuodugniai, „perkratyti“ istoriografiją, patikrinti šaltinius. Kaip parodė tolesni žingsniai ir, svarbiausia, atradimai, buvo verta!
Klaustukų dėl I. Anoliko pažėrusi knyga ir...
Dar 2010 m. pasirodžiusioje „Lietuvos sporto enciklopedijoje“, tarp kurios recenzentų buvo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams Antanas Račis, ties I. Anoliko pavarde jo gimimo vieta nebuvo nurodoma. Nieko apie tai neminėjo ir doc. dr. Regina Tamulaitienė, gana nuodugniai nagrinėjusi tarpukario Lietuvos ir Šiaulių sporto raidą.
Tačiau visuose trijuose anksčiau minėtuose šaltiniuose (VLE, LSE ir knygoje „Lietuvos olimpiečiai” (psl. 40) apie 2018-uosius pasirodė nauja žinia – I. Anolikas yra gimęs 1903 metais Šiauliuose.
Tiesa, būta ir alternatyvios informacijos – vieninteliame aptiktame ir nesusijusiame šaltinyje, dar 2015 m. išleistoje Vytauto Žeimanto knygoje „Lietuvos sporto klubas „Makabi“. 1916–2016“.
Čia autorius I. Anoliką pristato taip: „Tuo metu tarp makabiečių dviratininkų pradėjo išsiskirti Isakas Anolikas, gimęs Kaune 1903 metais. Būdamas septyniolikos metų, jis įstojo į Kauno „Makabi“ klubą. Buvo gerai fiziškai išsivystęs, nesibodėjo sunkiomis treniruotėmis, buvo atkaklus ir veržlus. Todėl greitai tapo vienu iš geriausių Lietuvos dviratininkų. Jam buvo patikėta atstovauti Lietuvą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, vykusiose 1924 metais“.
Susisiekus su knygos autoriumi, žurnalistu, redaktoriumi ir rašytoju V. Žeimantu ir paprašius konsultacijos bei komentaro, iš jo buvo gautas toks paaiškinimas: „Kai rašiau šią knygą, „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (knyginis variantas) apie Isaką Anoliką nieko nerašė, „Lietuvos sporto enciklopedija“ jo gimimo vietos nenurodė, vadinasi, dar nežinojo. Dabar matau „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ internetiniame variante ir „Vikipedijoje“ rašoma, kad jis gimė Šiauliuose. Gal kas nors patikslino jo gimimo vietą. Praėjo daug laiko, kai rašiau knygą. Išleidęs ją, daugiau „Makabi“ tema nesidomėjau, todėl ir užrašų nesaugojau. Dabar jau neprisimenu, iš kur ėmiau žinią, kad jis gimė Kaune. Tai galėjau paimti iš archyvų, Žydų muziejaus, to meto sporto spaudos arba tuo metu man daug padėjusių makabiečių pateiktos informacijos“.
Taip žurnalistinio tyrimo paieškos laukelyje atsirado net ne Kaunas, kaip kad knygoje nurodo V. Žeimantas, bet... Kaišiadorys.
...tašką padėjęs įrašas paso kortelėje
Tęsiamo žurnalistinio tyrimo ir konsultacijų kelias nuvedė į Kauno regioninį valstybinį archyvą, kuriame yra Isako (Isaako) Anoliko vidaus paso kortelė. Sulyginus čia esančią nuotrauką su kitomis jo nuotraukomis, taip pat parodžius jas keletui atsitiktinių žmonių, abejonių neliko: tai – vienas ir tas pats žmogus.
Paso kortelė nurodo, kad Isakas (Isaakas) Anolikas gyveno Kaune, o gimė 1903 m. Trakų apskrityje, Kaišedoryse (Kaišiadoryse – A. P. past.). Ši paso kortelė yra publikuojama ir Martyno Mažvydo bibliotekos kultūros paveldo portale.
Atradimas, padedantis tašką tiriant olimpiečio gimimo vietos istoriją, kuris, suprantama, kiek keičia, perrašo bei papildo anksčiau nežinomais faktais tiek šio olimpiečio biografinį paveikslą, tiek ir Lietuvos bei Šiaulių olimpinę faktografiją.
Ir čia tikriausiai jau niekas geriau nepasakys nei senovės kinų filosofas Konfucijus: „Tik neištaisyta klaida yra klaida“.
Knygoje kalbama ir apie mažai žinomą Vilniuje veikusį „Makabi”
Beje, minėtoje V. Žeimanto knygoje, apžvelgdamas „Makabi“ pradžią, autorius atkreipia dėmesį ir į šios organizacijos veiklą Vilniuje bei vieną įdomų faktą. Atliktas ir knygoje aprašytas žurnalistinis tyrimas bei aptikti to meto šaltiniai byloja apie „Makabi“ veiklos pradžią nuo 1916-ųjų. Dar tuomet, kai Lietuva buvo okupuota Vokietijos.
„Makabi“ Kaune pradėjo veikti vėliau – tik 1919 m. (registruota – 1920 m. spalio 19 d.). Pastarosios informacijos sklaida yra platesnė, o apie Vilniaus „Makabi“ iki pat šiol nebuvo minima net enciklopedinio pobūdžio leidiniuose.
