Pirmosios Ž. Mikšio parodos Šiaulių krašte

Žibunto Mikšio kūryba.
2023 metai pažymėti su Šiauliais susijusio Lietuvos grafiko, intelektualo, kultūros ir visuomenės veikėjo Žibunto Mikšio (1923–2013) gimimo šimtmečio sukaktimi. Dailininkas gimė 1923 m. gruodžio 12 d. Kaune, mirė 2013 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje. Dailės pagrindus įgijo Kauno jėzuitų gimnazijoje pas skulptorių Alfonsą Janulį (1909–2008). 1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau Vokietiją, pokario metais (1946-1979) studijavo tapybą ir teatro kostiumą Štutgarto Dailės akademijoje, o 1947–1949 m. – lygiagrečiai režisūrą privačioje Kuniberto Gensicheno dramos akademijoje. Nuo 1962 m. iki mirties gyveno Paryžiuje. Dar 1974 m. surengė pirmąją personalinę parodą Kaune, po to jo kūriniai buvo eksponuojami Vilniuje, Pakruojyje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir kitur.

 

Ž. Mikšys, vaikystėje leisdavo vasaras, būdamas studentas, atostogaudavo savo mamos, aktorės ir režisierės Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės (1889–1973) gimtajame mieste – Šiauliuose, pas giminaičius. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, jis ne kartą atvykdavo į Šiaulius, į savo ir kitų dailininkų bendrus parodų atidarymus, skaitė paskaitas ir rengė užsiėmimus tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakulteto studentams, dovanojo knygas, dailės kūrinius, įvairią literatūrą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, Šiaulių universitetui, „Laiptų galerijai“ ir kt.

Pirmoji Ž. Mikšio kūrybos paroda Šiaulių krašte

Prieš 35-erius metus dailininko Žibunto Mikšio kūryba pirmąkart parodyta Šiaulių krašte. 1988 m., šių eilučių autoriui pasiūlius, Ž. Mikšys sutiko surengti savo ekslibrisų parodą Pakruojyje ir Šiauliuose.

Savo laiške 1988 m. rugsėjo 17 d. rašė: „Jūsų pasiūlymą su malonumu priimu ir pasiunčiau Jums 42 ex librisus (taip dailininkas rašo šį žodį – J. N.). Dabar pridedu tekstą apie mane, apie mano parodas, jei norėtumėte daug žinoti, tik klauskite – aš atsakysiu, pateiksiu visas pageidaujamas žinias“.

Dailininkas, dėkodamas už sveikinimus jo 65-ojo gimtadienio proga, rašė: „Dėkoju Jums labai už abu laiškus ir sveikinimus (Jūs mane sujaudinote). Skubu atsiųsti reikiamą (pataisytą) medžiagą parodai. Mano 65-metis galioja visą gerą pusmetį (ar net metus).“

Ž. Mikšio grafikos darbai ir ekslibrisai parodai atkeliavo su jo laiškais. Jis sutikęs surengti ekslibrisų parodą Pakruojyje ir Šiauliuose buvo preciziškai tikslus, reikalaudamas, kad jo darbai būtų tinkamai pasportuoti ir įrėminti. Tas pats galiojo ir Ž. Mikšio parodos lankstinukui, kurio išleidimą pavyko suderinti tik po daugelio konsultacijų su dailininku.

Parodoje buvo eksponuojami Ž. Mikšio ekslibrisai, sukurti užsienio menininkams ir išeivijos lietuviams, kultūros ir meno veikėjams Vladui Jakučiui, Jonui Griniui, Algimantui Keziui, Petrui Klimui, Juozui Keliuočiui, Stasiui Pilkai, Albertui Augustui Puskepalaičiui, Gintautui Vėžiui, Pranui Zundei ir kt.

Sovietų valdžiai matomai buvo žinomi ir aštrūs bei kritiški Ž. Mikšio pasisakymai ir komentarai apie tuometinę sovietinę santvarką, kultūrą, leidybą, spaudą. Parodos rengėjai galėjo susilaukti iš tuometinės sovietinės valdžios didelių nemalonumų.

Pirmoji Ž. Mikšio ekslibrisų paroda (kuratorius Jonas Nekrašius) veikė nuo 1988 m. gruodžio 17 d. iki 1989 m. vasario 27 d. Pakruojo dvaro Mažojoje galerijoje, o nuo 1989 m. kovo 2 d. iki 1989 m. balandžio 20 d. Šiaulių inžinierių namuose. Šiose dviejose parodose buvo eksponuojami Ž. Mikšio 46 ekslibrisai, skirti žymiems užsienio, išeivijos ir Lietuvos žmonėms, rašytojams, aktoriams, dailininkams, visuomenės ir kultūros veikėjams, dailininko draugams. Parodai buvo išleistas lankstinukas.

Ž. Mikšio darbų paroda sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Įdomu tai, kad atidarant šią parodą Šiauliuose, renginyje dalyvavo ir keletas Lietuvoje žinomų menininkių: vilnietė grafikė Gražina Didelytė, kaunietė aktorė Rūta Staliliūnaitė ir kt.

Šiauliai – dailininko motinos gimtasis miestas

Dailininko Ž. Mikšio gyvenimas ir kūryba yra glaudžiai susietas ir su Šiauliais. Menininko motinos aktorės ir režisierės Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės (1889–1973) brolis, pedagogas Juozas Orlauskis (1887–1970), buvo Šiaulių burmistras ir Mokytojų seminarijos direktorius.

Ž. Mikšys savo prisiminimuose rašė, kad Šiauliuose lankėsi dar būdamas vaikas ir kaip studentas, atvažiuodavo paviešėti pas savo dėdę J. Orlauskį. Iš motinos Ž. Mikšys paveldėjo domėjimąsi teatru, dramatiniu menu ir poezija ir nuo ankstyvosios jaunystės susižavėjo žodžio menu.

„Šiaulių miestui aš turiu sentimentų, nes iš ten yra kilusi mano motina (Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė – J. N.). Mano senelė gyveno Pagyžių gatvėje (buvo Venclausko, dabar, rodos, Vytauto) ir aš į Šiaulius atvažiuodavau pas ją vasaroti. Šiauliai man buvo „kaimas“ po Kauno. Ten gyveno mano abu dėdės Orlauskiai, vienas iš jų buvo ilgametis Mokytojų seminarijos direktorius.“

1989 m. lapkričio mėn. Ž. Mikšys „Varpų“ almanachui rašė: „ Dėdė Vincas man buvo labiau tėvas negu mano tikras tėvas. Kiek daug gamtos, Šiaulių apylinkių parodė dėdė Vincas! Šiauliuose slapsčiausi, kai nuo vokiečių mobilizacijos reikėjo bėgti iš Kauno.

Tiesa, vėliau atsirado Vilnius, ir į jį teko du kartus įkelti koją, bet, nežiūrint visko, Šiauliai paliko neišdildomu jaunystės miestu.“

Dailininkas savo prisiminimuose rašė: „Aš gana nemaža dalimi šiaulietis: mano motina iš Šiaulių, bei visi jos giminės gimė ir mirė Šiauliuose. Ir dabar (1995 m.) Šiauliuose gyvena mano pusseserė ir dėdės žmona.“

Dailininkas ir jo ex librisai

Ž. Mikšys labai kruopščiai kūrė grafiką, ypač ekslibrisus. Jis savo raštuose ir laiškuose pabrėždavo žodį „ex libris“, o ne ekslibrisas, kaip siūlė vartoti lietuvių kalbininkai.

„Nesuprantu, kodėl sudarkomas žodis ex libris į kažkokį „ekslibrisą“. Aš dar suprasčiau „ekslibristą“, bet subjauroti žodį, kuris yra kiekviename ex librise [ex libris], man yra skandalas“, – laiške rašė dailininkas.

Atsakydamas į klausimus apie knygos ženklų kūrybą, Ž. Mikšys 1988 m. lapkričio 17 d. laiške rašė: „Pirmą ex librisą padariau 1940 metų birželio mėnesį (diena nežinoma). Tai buvo linoleumo raižinys. Esu padaręs lengvai virš 120 ex librisų. Pradžioje buvo linoleumo raižiniai, vėliau ofortai. Ex librisas savo paskirtimi yra „masinis“ reikalas – jis gaminamas ir skirtas vartoti didesniais kiekiais, t. y. jokia retenybė nei kokia komercinė brangenybė. Kam bereikalingas parašo marginimas yra didelė atrakcija, temarginie. Ex libriso padarytojo parašas ranka po savo darbu dar yra ir svetimiausias dalykas ir elementas ex librisui.“

Ž. Mikšys 1993 m. kovo 16 d. laiške šių eilučių autoriui rašė, kad ex librisų sukūrė gerokai per 130. Vėliau dar savo kūrybos archyvą papildė naujais ekslibrisais. Manoma, kad dailininkas yra sukūręs apie 150 ex librisų. Juos darė linoleumo ir oforto technika, yra sukūręs unikumų ir koliažinių ekslibrisų.

Minint Žibunto Mikšio gimimo sukakties šimtmetį, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Informacijos centro bibliotekoje, gruodžio 14 d. įvyko Ž. Mikšio ekslibrisų, grafikos kūrinių iš šių eilučių autoriaus kolekcijos ir dailininko dovanotų knygų su ekslibrisais ir marginalijomis, parodos pristatymas. Pristatymo metu kalbėjusieji pabrėžė Ž. Mikšio kūrybos išskirtinumą, jo savitą ir originalų požiūrį į gyvenimą, kultūrą, meną, atskleidė dailininko glaudžius ryšius su Šiauliais ir šiauliečiais.

Šioje parodoje dar galima pamatyti unikalias fotografijos ir jų reprodukcijas iš Rasos Šiaučiūnaitės, Kastyčio Orlausko asmeninių archyvų, Janinos ir Vyginto Ališausko kolekcijos ir kt. Paroda Šiauliuose veiks iki 2024 m. kovo 1 d.