Naujausios
Pirmąjį pasaulinį karą piešiniuose įamžino šiaulietis
Šiemet visas pasaulis mini 100-ąsias Pirmojo pasaulinio karo pradžios metines. Kaip atrodė šis karas Lietuvoje, atskleidžia 1922 metais Kaune išleistas albumas „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m. paveikslėliuose ir trumpuose jų aprašymuose“, kurią „surengė ir išleido“ J. Šilietis. Iš tiesų knygos autorius – šiaulietis, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis Jaroslavas Rimkus, Šiaulių miesto garbės piliečio profesoriaus Vytenio Rimkaus tėvas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Du leidimai
Profesorius Vytenis Rimkus turi abiejų leidimų tėvo knygas: kelis 1922 metų egzempliorius ir fotografuotinį leidimą, Šiauliuose išleistą 1999 metais.
J. Rimkus specialiai dailės nesimokė, bet mėgo piešti nuo vaikystės. Jo tėvas Mykolas buvo laisvos profesijos dailininkas, nupiešęs žymųjį piešinį „Muravjovas-Korikas 1963 m.“ Talentą piešti perėmė ir V. Rimkus.
V. Rimkui albume įdomiausi piešiniai, kur vyksta vyksmas, o figūros – nestatiškos.
„Tėvui sekėsi perteikti žmonių, gyvulių judesius“, – pažymi profesorius.
Kartą V. Rimkus sutiko pagyvenusį žmogų, šis prisiminė iš vaikystės įstrigusį momentą ir klausė, ar profesorius negalėtų rasti knygos, kurioje yra žodžiai: „Heraus! Gyvuliai!“
„Toks piešinys yra tėvo knygoje: norėdami patys melstis, vokiečiai dažnai žmones išvarydavo iš bažnyčios bizūnais. Panašiai jie darydavo Šiaulių bažnyčioj ir kitur“, – cituoja piešinio prierašą profesorius.
Piešti paveikslėlius ir rašyti jiems trumpus komentarus J. Rimkus pradėjo grįžęs iš Rusijos į Šiaulius. 1919–1921 metais karo įspūdžiai buvo šviežutėliai.
Dalyvavo kare
J. Rimkus pats buvo Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1915 metais, baigęs universitetą, pradėjo dirbti Peterburge A. Purėno vedamuose lietuvių karo pabėgėlių kursuose. Pagal tuomet Rusijoje galiojusį įstatymą mokytojai turėjo būti atleisti nuo karinės prievolės, bet, prastėjant padėčiai fronte, įstatymo nebepaisyta.
Aukštąjį išsilavinimą turintys jaunuoliai buvo siunčiami į junkerių karo mokyklas, o po dviejų-trijų mėnesių siunčiami į frontą. Stojantieji savanoriais galėjo pasirinkti karinį dalinį.
Baigęs karo meteorologijos mokyklą, 1916 metais J. Rimkus buvo išsiųstas į Galicijos frontą.
1918 metais grįžęs į Lietuvą, J. Rimkus parašė stambų veikalą „7 aviadivizionas Galicijos erdvėse (1914–1918 metų Pirmojo pasaulinio karo dalyvio užrašai)".
Pratarmėje J. Rimkus įvertino: „Pirmasis pasaulinis karas ir rusų Didžioji spalio revoliucija taipo sukrėtė viso pasaulio gyvenimo pamatus, kad mąstančiam žmogui negalima neišreikšti savo jausmų ir minčių dėl įvykusių tautų skerdynių ir visų baisybių. Juk per karą žuvo milijonai žmonių. Kai karai virsta visuotiniu tautų išsižudymu ir Europos civilizacijos žlugimu, tai ilgiau jau nebegalima tylėti.“
Sulaukė atgarsio
Grįžusiam į Lietuvą J. Rimkui kilo noras atgaivinti jaunystės gabumus ir karą, vokiečių okupaciją atvaizduoti paveikslėliuose.
Paveikslėlius piešė su dideliu atsargumu, juos slėpdavo, kad vokiečių kariškiai nepamatytų. Susirgęs dėmėtąja šiltine, paveikslėlius sukišo giliai palėpėje į šeimininko kluono kūlinių šiaudų stogą.
Pažįstami patarė piešinius išspausdinti, leidimo inciatyvos ėmėsi grafo V. Zubovo svainis Zaikauskis. Pamatęs, kad leidyba bus nuostolinga, minties atsisakė, darbą baigti turėjo pats autorius.
J. Rimkus laikė darbą mėgėjišku, jį pasirašė Šiliečio slapyvardžiu. Albumas Kauno „Varpo“ spaustuvėje išleistas 4000 egzempliorių tiražu.
Piešiniai albume sugrupuoti į septynis skyrius, atsižvelgiant į karo ir okupacijos eigą. Dizaino autorius nežinomas. Tekstai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.
Albume yra ne tik humoro, bet ir sarkazmo, savotiško pasipriešinimo epizodų. Pavyzdžiui, kaimiečiai susitikę raitus vokiečius, privalo nusiimti kepures ir žemai nusilenkti, o jau praėjęs jaunuolis juokdamasis jiems rodo „nosį“. Arba – vokiečiai muša pririštą gaidį, nes vištos nesudėjo reikiamo kiekio kiaušinių. Dar vieno paveikslėlio prierašas – „Dvikojės žiurkės“, čia kalbama apie vokiečių kratas.
Albumas to meto spaudoje sulaukė gana plataus atgarsio. Jonas Murka, kuriam dabar planuojama Šiauliuose pastatyti paminklą, parašė straipsnį, kurio pavadinimas „Kiekvieno knygas skaitančio žmogaus priedermė – turėti savo namuose Šiliečio albumą“.
Buvo ir kitokių reakcijų. Vokietijos konsulas reikalavo Prezidento A. Smetonos knygą konfiskuoti ir uždrausti, nes ji „galinti pakenkti Lietuvos ir Vokietijos santykiams“. Bet Prezidentas atsisakė tai daryti: „Viskas, kas pavaizduota tame albume, yra gryna tiesa“.
Pavojuje autorius buvo atsidūręs ir vėliau, nacistinės okupacijos metais. Tarybų valdžia knygą iš bibliotekų pašalino, naikino, bet dalis egzempliorių liko pas žmones.
Dėžę perėmė saugumiečiai
V. Rimkus „Minties“ leidykloje albumą bandė perleisti dar tarybiniais metais, bet nepavyko dėl knygoje pastebėtų antibolševikinių momentų: smerkiama ir buvusi carinė okupacija, bermontininkai, prasidėjusi bolševikinė invazija. O įvadinis piešinys vaizduoja dvi gyvates su vokiška ir rusiška atributika.
1997 metais 62 piešinius išspausdino savaitraštis „Šiaurės Atėnai“. Komentaruose buvo pažymėta, kad tai – „pirmasis lietuviškas komiksas, propagandos šedevras".
„Komiksų ir dabar pasigendu Lietuvoje. Vakaruose jie labai paplitę“, – sako V. Rimkus.
J. Rimkaus albumo cinkografiniai negatyvai – metalinės klišės – saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Apie juos – atskira istorija.
„Knygą išspausdinus, iš Kauno dėžė cinkografijos klišių buvo parvežta į Šiaulius ir padėta tėvo nuomojamo buto pastogėje, vadintoje Čepulių sodyboje, kur dabar yra „Santarvės“ mokykla. Apie 1960 metus naujas savininkas juos aptiko palėpėje, išsigando ir pranešė saugumui. Saugumiečiai dėžę išsivežė, nežinodami, kas tai, kreipėsi į muziejų“, – pasakoja V. Rimkus.
Peržiūrėjęs klišes, V. Rimkus atkreipė dėmesį, kad viena kita nepateko į knygą. Kai kurios – truputį pataisytos, pavyzdžiui, danguje, kad nebūtų tuščia, nupiešta paukščių ar debesėlis.
Piešinių originalų neišliko – greičiausiai jie liko Kaune spaustuvėje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KNYGOS: Profesoriaus Vytenio Rimkaus rankose – 1999 metų Jaroslavo Rimkaus albumas „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m. paveikslėliuose ir trumpuose jų aprašymuose“ bei V. Rimkaus knyga apie tėvą „Jaroslavas Rimkus. Dailininkas, pedagogas, visuomenininkas“.
PRAEITIS: Profesoriui Vyteniui Rimkui iš vaikystės įstrigę tėvo Jaroslovo Rimkaus piešiniai. J. Rimkus vėliau papiešdavo ir anūkams.
Jaroslavo Rimkaus piešinių repr.
PATIKRINIMAS: Piešinys „Ta dėsianti“. „Amtsvorsteheriai, norėdami įtikti vyresnybei bei patarnauti vaterlandui, dažnai nepaprastai uoliai išreikalaudavo rekvizicijas ir spausdavo žmones. Jie patys dažnai tikrindavo vištų dėslumą ir karvių pieningumą, važinėdavo po sodžius, tikrindavo žmonių inventorių".
SKERSTUVĖS: Piešinys „Nepasislėpsite!“. „Savo gyvulius nuo nuolatinių vokiečių rekvizicijų ūkininkai slėpdavo gryčiose, rūsiuose, žaguose ir miškuose, o savo meitėliu pjaudavo naktimis miškuose arba namuose, iš pradžios pritrenkę juos kūle, kad bežviegdama kiaulė nepriviliotų vokiečio. Tačiau ir čia įkliūdavo žmonės, nes trūkdavo jiems vienybės.
GROBIS: Piešinys „Pavyzdinga“ bitininkystė“ „Tuo būdu vokiečiai išdegindavo Lietuvos bites ir išplėšdavo medų. Bombomis ir minomis jie išnaikindavo daug žuvų mūsų vandenyse. Žvėrių ir paukščių miškuose jie nelietė, nes bijojosi ten besislapstančių ginkluotų rusų belaisvių.
KRIKŠTAS: Piešinys „Istoriškos krikštynos“. „Ties Dubysa 1915 m. pavasarį žmonės buvo suvaryti į apkasus. Sodietei Gmurienei gimė kūdikis, Vokiečiai privertė tėvus ir kūnus vaikui duoti Vilhelmo vardą.