Naujausios
Pasirodė jubiliejinių metų „Gimtasai kraštas“
Stasys TUMĖNAS
Gruodžio viduryje skaitytojus pasiekė naujasis 2014 metų praeities ir dabarties kultūros metraštis „Gimtasai kraštas“. Tai septintasis 2008 m. Kaune atkurto leidinio numeris, kurio atsiradimas tiesiogiai susijęs su Šiauliais. Šie metai – metraščiui jubiliejiniai – 80-ieji.
Priminsiu, kad metraštis „Gimtasai kraštas“, kurio idėja gimė Šiauliuose, buvo pirmasis Lietuvoje iliustruotas kraštotyros žurnalas, kurį leido Šiaulių kraštotyros draugija. Pirmasis jo numeris pasirodė 1934 m., o jo redaktorius buvo Peliksas Bugailiškis. Aktyviausi pirmųjų numerių šiauliečiai autoriai – muziejininkai B. Tarvydas, V. Zdzichauskas, V. Vaitekūnas. Metraštis Šiauliuose ėjo iki 1940-ųjų metų, vėliau iki 1943 metų jis leistas Kaune. Iki jo uždarymo, artėjant į pabaigą karui, iš viso pasirodė 31 numeris.
Metraštis buvo atkurtas 2008 m. Kaune. Jo atkūrėjai – Žiemgalos leidykla, o sudarytojas ir atsakomasis redaktorius yra Vytautas Didžpetris.
Naujasis 2014 m. metraštis išsaugo tradicinę struktūrą. Literatūrologijos skyriuje skaitytojus turėtų sudominti A. Mykolaitytės publikacija apie baltų genčių dramą V. Mykolaičio-Putino ir J. Grušo kūryboje, etnologas R. Sliužinskas aptaria lietuvių etnomuzikologinės terminijos ištakas, K. Blockytė – kalendorines šventes Mažojoje Lietuvoje. Čia rasite ir R. Balsio, R. Apanavičiaus, V. Varanauskaitės publikacijas.
Nepriklausomos Lietuvos istorijos tyrinėtojus turėtų sudominti atviras, naujais matymais pagrįstas, kartais net kiek provokuojantis diskusijai B. Genzelio straipsnis „Žingsnis nepriklausomybės link“, kuriame atvirai išsakomas vieno iš nepriklausomybės „architektų“ B. Genzelio požiūris apie laikmetį, kai Lietuva stengėsi ištrūkti iš bolševikinės imperijos gniaužtų, drąsūs autoriaus pamąstymai dėl A. Brazausko vaidmens, jo kolizinės situacijos blaškantis tarp dviejų santvarkų, partijų. Užsimenama ir apie kitų to meto Lietuvos veikėjų vaidmenį kuriant Lietuvos nepriklausomybę.
Etnologus, tradicijų ir dabarties sankirtos tyrinėtojus, tautosakininkus turėtų sudominti B. Stundžienės straipsnis „Dabarties regioniškumo akivaizdoje: tarmė, dainos ir kita“, kuriame aptariami regioniniai folkloro kontūrai.
Daug informacijos galima rasti apžvalgose, kurias parengė L. Klimka, A. Lapinskas, I. Seliukaitė, K. Garšva, R. Kliukienė.
Referuojamo tarptautinėje duomenų bazėje „Index Copernikus“ metraščio mokslinės tarybos narys yra šiaulietis prof. V. Rimkus, o redaktorių kolegijos nariai yra Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius R. Balza ir Šiaulių universiteto doc. S. Tumėnas.
Norėtųsi, kad su šiuo metraščiu plačiau susipažintų (ir siūlytų redakcijai savo publikacijas) Šiaulių krašto kultūrininkai, bibliotekininkai, muziejininkai, o jį studijuotų studentai, moksleiviai, visuomenė, kuriai rūpi krašto praeitis, dabartis ir mūsų esatis kosmopolitėjančio pasaulio kontekste.
Gimtasai kraštas. – Praeities ir dabarties kultūros metraštis. Kaunas: Žiemgalos leidykla. – 2014. – 124 p., tiražas 400.
