Naujausios
LR Seimo Kultūros komiteto narys
Nežinau, kodėl, bet Šiauliuose problemos dažnai kyla ne natūraliai, o jas susikuriame patys, o tada jau, prisidengdami kaip figos lapeliu, kuriame ir guldome jas į Prokrusto lovą, ieškome argumenų – dažniausiai su priesaga „–acija“: optimizacija, konsolidacija, tarsi jos pridengia (padaro korektiškesnę) įvairių įstaigų prijungimo, prisijungimo ar tiesiog uždarymo galimybę.
Šiuo metu tarp šiauliečių kultūrininkų verda uždaresnės ar atviresnės diskusijos dėl renovuojamo Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ ateities, likimo, likties, galimų kaitos trajektorijų.
Renovacija Šiauliuose dažnai reiškia ne tik pastato interjero ir eksterjero atnaujinimą, bet ir pokyčius įstaigos administracijoje, veiklos formoje. Nežinomybėje jau pusmetį gyvena unikalaus kultūros centro kolektyvas. Vardan ko? Kam to reikia, kam naudinga, kam kenksminga? Akstinas tam – neva galerijos kūrėjos ir sielos Janinos Ališauskienės pasitraukimas iš darbo – nelabai įtikina. Vadovų kaita yra natūralus ir reikalingas procesas, o kaitos sureikšminimas liudija siaurą biurokratinį požiūrį ir „Laiptų galerijos“ kolektyvo, įdirbio, sukaupto kultūrinio kapitalo nuvertinimą.
Ar Šiauliuose trūksta vadovų-lyderių, kad savivaldybė pasirinkusi keistoką kelią – vienas vadovas skiriamas kelioms mokykloms, keliems darželiams, kartais net skirtingo profilio institucijoms. Dabar neatmetama tikimybė, kad vienas vadovas ar vadovė vadovaus dviems kultūros centrams.
Kam to reikia, nėra naujų lyderių, ar pagalvoja tokios strategijos kūrėjai, kiek nervų, jėgų kainuoja vadovui lakstymas po kelias įstaigas, „draskymasis į gabalus“? Nepagalvojama apie tai, kad įstaiga praranda savitumą, išskirtinumą, kitoniškumą, įvairumą, spalvingumą, tapatybę. Abejotina ir ekonominė nauda, nes vadovui, dirbančiam keliose institucijose, vis vien mokami priedai, keliami atlygio koeficientai.
Kodėl mieste verda aistros dėl „Laiptų galerijos“? Ar ko nors nevilioja vykstantys pastato atnaujinimo darbai, istorinis P. Bugailiškio sodnelis, kaimynystė su sutvarkytu Šiaulių centriniu parku? Ačiū, Dieve, miesto savivaldybė oficialiai deklaruoja, kad ji neturi galvose tvirto sprendimo, yra atvira diskusijoms su įstaigos bendruomene ir miesto kultūrininkais (ji būtina, nes šimtatūkstantinio miesto Kultūros skyriaus 4 darbuotojams nėra nei galimybių, nei jėgų formuoti miesto kultūros politiką). Tikėkimės, kad taip ir yra, nes Šiaulių tautodailininkų parodų liktis nenuteikia pozityviai ir neliudija strateginio mąstymo.
Kaip „Laiptų galerijos“ savotiški užtarėjai, savo nuomonę dėl įstaigos ateities jau išsakė prof. A. Visockis, vilnietė menotyrininkė D. Karatajienė. Išsakysiu savo poziciją ir aš, pilietis, LR Seimo Kultūros komiteto narys, Šiaulių miesto gyventojas, „Laiptų galerijos“ renginių lankytojas.
Gerbiamieji, kas čia darosi, gal paseno įstaigos „Nuostatai“, pagal kuriuos gyvena galerija? Anaiptol, jie patvirtinti Šiaulių miesto mero A. Visocko parašu visai neseniai, 2023 m. kovo 2 d. ir įsigaliojo nuo 2023 m. balandžio 1 d. „Nuostatų“ 13 punktas sako, kad „kultūros centras pagal veiklos pobūdį yra specializuotas kultūros centras, kurio pagrindinė kultūros veiklos sritis yra profesionaliojo meno sklaida ir populiarinimas. Pagrindinė ekonominės veiklos rūšis – kultūrinis švietimas.“
„Nuostatuose“ numatomos veiklos: susitikimų ir parodų organizavimas; kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; scenos pastatymų veikla; meninė kūryba etc.
Visa tai ir vyksta jau 30 metų „Laiptų galerijoje“, kurios profesionalumu, regis, labiau neabejojama Vilniuje, negu Šiaulių miesto savivaldybėje. Ar kitos Šiaulių galerijos gali pasigirti, kad jose eksponuojami Š. Saukos, J. Jacovskio, A. Petrulio, R. Sližio, R. Bičiūno, V. Kasiulio, J. Mykolaitytės, A. Griškevičiaus, V. Karatajaus, D. Kasčiūnaitės, Ž. Mikšio darbai; kad parodas pristato kompetentingiausi Lietuvos menotyrininkai D. Karatajienė, D. Zovienė, R. Rachlevičiūtė; kad čia koncertuoja Vilniaus kvartetas, Čiurlionio kvartetas, P. Geniušas, D. Geringas, R. Zubovas; eiles skaito A. Bialobžeskis, D. Michelkevičiūtė?
Specialiai miniu ne Šiaulių menininkus, o žymiausius Lietuvos kūrėjus, kad akcentuočiau aukštai iškeltą galerijos kokybės kartelę. Ir čia komplimentas visam darniam galerijos kolektyvui, buvusiam ir esamam, l. e. direktorės pareigas K. Alseikei, tyliajam galerijos vadybininkui R. Jakučiui, kurio patirtis, darbas su žymiaisiais dailininkais ir kolekcionieriais prisidėjo, kad Lietuvos dailės elitas patikėtų „Laiptų galerija“.
Ir neįmanoma nematyti, kad žymiausi Lietuvos dailininkai, dainininkai, muzikantai, rašytojai patikėjo – patikėjo kolektyvu, kultūros erdve, patikėjo šiauliečiais, kuriems reikia profesionaliojo meno. Nematyti viso to – vadinasi, nesilankyti „Laiptų galerijos“ renginiuose, arba tai daryti tik oficialiai einant pareigas.
Beje, Vilnius matė ir vertina ilgametės vadovės J. Ališauskienės įdirbį ir vaisius – 2006 ir 2014 metais „Laiptų galerijai“ suteikta „Geriausio kultūros centro“ Lietuvoje nominacija. Komplimentų galerijai galiu vardyti dešimtis, kad ir paskutinį – ar dažna kultūros įstaiga gali pasigirti savo veiklos sklaida (Vilniaus ignoruojamuose) regionuose – parodos, renginiai, susitikimai, diskusijos Kelmėje, Joniškyje, Žagarėje.
Akivaizdu, kad „Laiptų galerijos“ veikla seniai peržengė Šiaulių ribas, o dailės pleneras „Monmartro respublika“ tapo unikaliu reiškiniu ne tik Šiaurės Lietuvoje, bet ir puikiai atpažįstamu vardu tarptautiniuose vandenyse.
Galerija šiauliečiams suteikė daug progų pamatyti pasaulyje pripažintų menininkų kūrinius, pvz., lietuvių kilmės Paryžiaus mokyklos atstovo litvako Neemijos Arbitblato (Blato) darbus, kurie buvo eksponuojami prestižinėse Paryžiaus, Londono, Niujorko galerijose. Ar tai nėra lakmusas Šiaulių miesto vadovams, kad tokios išskirtinės galerijos mūsų miestui reikia?
(Ne)viešose diskusijose dėl Kultūros centrų skaičiaus mieste mažiausiai reikia (su)priešinimo tarp Šiaulių kultūros centro (ŠKC) ir „Laiptų galerijos“. Abi puikiai dirba, abi yra išskirtiniai kultūros židiniai, bet jie ir pakankamai skirtingi, turintys savo veidą, žėrintys skirtingomis kūrybos atverčių spalvomis. Pavyzdžiui, aš nelabai įsivaizduoju, jei ŠKC, tarkim, imtų ir perimtų „Šiaulių Monmartro respublikos“ plenerus ir visą festivalio amplitudę. Tai išskirtinė „Laiptų galerijos“ vizitinė kortelė. Ir kam ją reiktų klibinti, keisti, perduoti?
Dirbu LR Seimo Kultūros komitete. Visai neseniai patvirtinome naująją „Kultūros centrų įstatymo“ redakciją. Pakeitimais siekėme kompleksiškai peržiūrėti ir išsamiau reglamentuoti kultūros centrų sistemą, kultūros centrų teisinį statusą, tinklą, valdymą, veiklą, finansavimą, vadovų darbo santykius bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius. Naujos įstatymo nuostatos stiprina kultūros centrų vaidmenį bei atveria platesnes galimybes kiekvienam bendruomenės nariui dalyvauti kultūroje, o kultūros centrams teikiant kokybiškas paslaugas, plėsti jų įvairovę, kartu mažinant visuomenės kultūrinę atskirtį. Taigi įstatymas draudimo veikti dviem kultūros centrams nenumato ir neapibrėžia.
Girdžiu balsų, kad Šiauliuose nereikia dviejų kultūros centrų, kad „Laiptų galerija“ galėtų būti Kultūros centro (esti ir gandų, kad Šiaulių dailės galerijos) padalinys, kad įstatymas reikalauja, kad Centras būtų daugiafunkcinis. Tokie daugiafunkciniai jau dabar yra mėginami supriešinti Šiaulių kultūros centrai. O kad abiems turi rastis vietos po saule, liudija ir mano minėtos patobulintos įstatymo nuostatos, kurios sako, kad keičiasi kultūros centrų tinklo formavimo principai: atsisakoma kultūros centrų akreditavimo ir skirstymo į kategorijas, nėra griežtai apibrėžtos kultūros centrų funkcijos.
Valstybės kultūros centrų tinklą sudaro Lietuvos nacionalinis kultūros centras, savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai, pagal sritį kultūros centrai skirstomi į daugiasričius ir specializuotus. Daug diskusijų Seimo Kultūros komitete, Kultūros ministerijoje sukėlė vadovų kadencijų klausimas. Sutarėme, nustatant savivaldybės kultūros centrų vadovų skyrimo į pareigas antrajai kadencijai tvarką, sudaryti galimybę savivaldybių kultūros centrų vadovams dirbti dvi kadencijas iš eilės be viešo konkurso.
Asmuo, kuris vadovaus „Laiptų galerijai“, turės žinoti šios įstaigos specifiką, įdirbį, Šiaulių kultūros lauko lygmenis, žiūrovo pasirengimą ir kt. Aš, kaip žiūrovas, stebiu „Laiptų galerijos“ vyksmą jau 30 metų, matau jo augimą, kismą nuo Peppe, Nando ir Enzo Rozamilia naujo, europietiško kūrybos gūsio Šiauliuose 1992 metais iki šių dienų. Progresas akivaizdus, pastangos tobulėti neabejotinos, o rezultatas įkvepiantis. Itin svarbu ir tai, kad galerija turi savo žiūrovą, jį augina, šviečia ir padeda jam atsiskleisti (parodų forma) bei asmeniškai tobulėti.
Aš neįžvelgiu argumentuotų, įtikinamų prielaidų su(pri)jungti Šiaulių „Laiptų galeriją“ prie kitos įstaigos. Kaip toliaregiškai primena artėjančio „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalio šūkis („Juoda-balta ir kitos spalvos“), gyvenime yra ne tik juoda ir balta spalvos, spalvų amplitudėje yra ir kitos daugiakalbės spalvos.
Svarbu, kad jos, kaip ir „Laiptų galerijos“ veiklos spalvos, būtų matomos, aptariamos, išskiriamos diskusijose Šiaulių miesto Kultūros ir švietimo komitete, miesto Tarybos veiksmuose, miesto Kultūros skyriaus darbuotojų protuose ir mero A. Visocko galvoje. Būtina išgirsti ir miesto gyventojų nuomonę, nes kultūros centras pirmiausia ir skirtas šiauliečiams, miesto svečiams, Lietuvai, kurioje profesionaliosios kultūros niekada nebuvo ir nebus per daug.
Kaip ne kartą teigė per 30 metų buvusi galerijos siela Janina Ališauskienė, „Laiptų galerija“ „išsikovojo vietą po saule“. Šiauliai, saulės miestas, turėtų suprasti, kad „Laiptų galerijai“ turi užtekti saulės, nes ši įstaiga reprezentuoja ir reflektuoja Lietuvos kultūrą, formuoja Šiaulių kultūros lauko vaizdinį, vienija kultūros bendruomenės narius, pagaliau, kuria Šiaulių miesto, kultūros miesto, įvaizdį.
Pabaigoje pri(si)minsiu seną tiesą: „griauti – ne statyti“. Tegul veda simbolinis pavadinimas ir LAIPTŲ metafora mus visus aukščiau, pasaulin, kur tikima, kad menas, kūryba taurina šiauliečių sielas. Ir tada mes suprasime, kad pasaulis laikosi ant to, kas yra tarp juoda ir balta.