Parodoje pristatomas latviškas modernizmas

Parodoje pristatomas latviškas modernizmas

Pa­ro­do­je pri­sta­to­mas lat­viš­kas mo­der­niz­mas

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je vei­kian­čio­je pa­ro­do­je „Lat­vių mo­der­nis­tai Ro­ma­nas Su­ta ir Alek­sand­ra Bel­co­va“ eks­po­nuo­ja­mi bran­džiau­si šių me­ni­nin­kų kū­ri­niai – pei­za­žai, na­tiur­mor­tai, po­rtre­tai, sce­nog­ra­fi­ja, po­rce­lia­nas, su­kur­ti iki XX am­žiaus 4-ojo de­šimt­me­čio. Pa­ro­dą ga­li­ma ap­žiū­rė­ti iki 2019 me­tų va­sa­rio 3 die­nos.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

R. Su­ta (1896–1944) ir A. Bel­co­va (1892–1981) – žy­miau­si Lat­vi­jos kla­si­ki­nio mo­der­niz­mo at­sto­vai. Lat­vių me­no kla­si­kų dar­bai pri­sta­to­mi Lat­vi­jos na­cio­na­li­nia­me dai­lės mu­zie­ju­je, jų var­do mu­zie­ju­je Ry­go­je sau­go­ma dau­giau kaip 4 000 kū­ri­nių.

Pa­sak R. Su­tos ir A. Bel­co­vos mu­zie­jaus va­do­vės Na­tal­jos Jev­se­je­vos, pa­ro­dos lan­ky­to­jai Šiau­liuo­se ga­li pa­ma­ty­ti kla­si­ki­nį Lat­vi­jos mo­der­niz­mą.

Eks­po­nuo­ja­mi bran­džiau­si kū­ri­niai, at­spin­din­tys mo­der­nis­ti­nės dai­lės kryp­tį Lat­vi­jo­je bei Pa­ry­žiaus mo­kyk­los įta­ką (ku­biz­mą, pu­riz­mą, art de­co sti­lių).

Pa­ro­do­je pri­sta­to­ma ne tik ta­py­ba, gra­fi­ka, bet ir po­rce­lia­no dar­bai, jų es­ki­zai. Ta­py­ba ant po­rce­lia­no (lėkš­tės, va­zos) – lyg mi­nia­tiū­ri­niai pa­veiks­lai, jų kom­po­zi­ci­jo­se su­si­pi­na liau­dies me­no ele­men­tai ir mo­der­niz­mo ap­raiš­kos.

Iš po­rce­lia­no me­ni­nin­kai kū­rė tre­čiaja­me praė­ju­sio am­žiaus de­šimt­me­ty­je, įstei­gė dirb­tu­ves „Bal­tars“ – „Bal­ti­jos me­nas“.

„Bal­tars“ pri­klau­so Lat­vi­jos kul­tū­ros ka­no­nui: Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos su­da­ry­tam są­ra­šui, į ku­rį įtrauk­ti pa­tys iš­ki­liau­si lat­vių kul­tū­ros pa­sie­ki­mai.

Pa­sak N. Jev­se­je­vos, pa­va­di­ni­mas „Bal­tars“ pa­si­rink­tas neat­si­tik­ti­nai: bu­vo nu­ma­ty­ta į di­de­lį, bend­rą pro­jek­tą įtrauk­ti lat­vius, es­tus, jiems mo­kė­ti ne­di­de­lius ho­no­ra­rus už pa­tei­kia­mus es­ki­zus lėkš­tėms, teks­ti­lei, bal­dams.

Pro­jek­tas iki ga­lo neį­gy­ven­din­tas, bet 1926 me­tais Lie­tu­vo­je vy­ko „Bal­tars“ pa­ro­da, jos me­tu įsi­gy­ta ke­le­tas lėkš­čių. Lat­vių kū­ry­ba sau­go­ma Na­cio­na­li­nio M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus ir Kau­no mies­to mu­zie­jaus rin­ki­niuo­se, o da­bar ro­do­ma Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi po­rtre­tai – vie­nas iš mėgs­ta­miau­sių A. Bel­co­vos žan­rų. Dai­li­nin­kė daž­niau­siai ta­py­da­vo sa­vo pa­žįs­ta­mus ir ar­ti­muo­sius.

R. Su­ta – ne tik ta­py­to­jas, gra­fi­kas, bet dir­bo ir teat­re, da­lis eks­po­zi­ci­jos skir­ta jo su­kur­tiems pa­sta­ty­mų es­ki­zams.

A. Bel­co­vą ir R. Su­tą li­ki­mas su­ve­dė 1916 me­tais, ke­liau­jant iš Pen­zos į Mask­vą: stu­den­tai vy­ko į eks­kur­si­jas po Mask­vos mu­zie­jus ir ga­le­ri­jas.

Di­de­lę reikš­mę jų kū­ry­bi­nei biog­ra­fi­jai tu­rė­jo bend­ra ke­lio­nė į Pa­ry­žių ir Ber­ly­ną 1922 me­tais.

XX am­žiaus tre­čiojo de­šimt­me­čio pir­mojo­je pu­sė­je dai­li­nin­kų kū­ry­bo­je iš­ryš­kė­jo pran­cū­ziš­ko­jo ku­biz­mo įta­ka. Kar­tu su bend­ra­min­čiais iš Ry­gos dai­li­nin­kų gru­pės jie ėmė­si ak­ty­viai po­pu­lia­rin­ti šiuo­lai­ki­nį me­ną Lat­vi­jo­je.

1929 me­tais R. Su­ta pra­dė­jo va­do­vau­ti pie­ši­mo ir ta­py­bos stu­di­jai Ry­gos aukš­to­jo­je liau­dies mo­kyk­lo­je, nuo 1934 me­tų pe­da­go­gi­nį dar­bą tę­sė pri­va­čio­je stu­di­jo­je. 1939 me­tais su­si­ža­vė­jo ki­no me­nu, kū­rė de­ko­ra­ci­jas.

1941 me­tų va­sa­rą R. Su­ta iš­vy­ko į Gru­zi­ją, 1944 me­tais rep­re­suo­tas ir su­šau­dy­tas.

A. Bel­co­va į Ry­gą at­vy­ko 1919 me­tais R. Su­tos kvie­ti­mu. Nu­gy­ve­no il­gą kū­ry­bi­nį gy­ve­ni­mą – mi­rė 1981 me­tais, su­lau­ku­si 89-erių.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ro­ma­no Su­tos ir Alek­sand­ros Bel­co­vos mu­zie­jaus va­do­vė Na­tal­ja Jev­se­je­va sa­ko, kad pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­muo­se 1920–1930 me­tais su­kur­tuo­se abie­jų dai­li­nin­kų dar­buo­se vy­rau­ja Pran­cū­zi­jos mo­der­niz­mo, ku­biz­mo lat­viš­ka ver­si­ja.

Ro­ma­nas Su­ta, de­ko­ra­ty­vi­nė lėkš­tė „Ves­tu­vės (1926). Por­ce­lia­nas, ant­gla­zū­ri­nė ta­py­ba. „Bal­tars“ po­rce­lia­no dirb­tu­vės.

Alek­sand­ra Bel­co­va, „Se­sės“ (1930). Dro­bė, alie­jus, 145x97,3 cm.

Alek­sand­ra Bel­co­va, se­gė, su­kur­ta Dai­nų šven­tės pro­ga (1926). Por­ce­lia­nas, ant­gla­zū­ri­nė ta­py­ba.