Paroda pasakoja apie Lietuvą litvakų kūryboje

Pa­ro­da pa­sa­ko­ja apie Lie­tu­vą lit­va­kų kū­ry­bo­je

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je vei­kia Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Gao­no žy­dų mu­zie­jaus pa­reng­ta pa­ro­da „Lie­tu­va lit­va­kų kū­ry­bo­je“, skir­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui.

Pa­ro­do­je pri­sta­to­ma 15 sten­dų lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis, jie pa­va­din­ti žy­mių kul­tū­ros vei­kė­jų ci­ta­to­mis.

Sten­duo­se pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie Lie­tu­vos žy­dų is­to­ri­ją, dai­lę, li­te­ra­tū­rą, mu­zi­ką, ki­ną ir teat­rą. Ak­cen­tuo­ja­mi svar­biau­si lit­va­kų kū­ry­bos as­pek­tai, at­si­sklei­džian­tys per po­pu­lia­riau­sius Lie­tu­vos vaiz­di­nius.

Daug dė­me­sio pa­ro­do­je ski­ria­ma dai­lei. Vil­nius bu­vo svar­bus kul­tū­ros ir moks­lo cent­ras, čia XIX a. pab. –XX a. pra­d. vei­kė pui­kios mu­zi­kos ir pie­ši­mo (1866–1915) mo­kyk­los. Žy­dų jau­nuo­liai su­va­žiuo­da­vo ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš Len­ki­jos, Uk­rai­nos. Mo­kyk­la išug­dė ne­ma­žai žy­mių dai­li­nin­kų, to­kių kaip Ža­kas Lip­ši­cas, Chai­mas Su­ti­nas, Bo­ri­sas Ka­cas.

Pa­ro­da pa­reng­ta pa­si­tel­kus vaiz­di­nę ir do­ku­men­ti­nę me­džia­gą iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, Iz­rae­lio, Ru­si­jos, JAV ir Urug­va­jaus mu­zie­jų, ar­chy­vų ir pri­va­čių ko­lek­ci­jų.

Pa­ro­do­je lan­ky­to­jai ga­li pa­žiū­rė­ti du fil­mus: 1924 me­tais Len­ki­jos ki­no kom­pa­ni­jos su­kur­tą ne­by­lų­jį fil­mą „Vil­niaus le­gen­da“. Fil­mas įgar­sin­tas 1933 me­tais, siu­že­to pa­sa­ko­to­ju ta­po vil­nie­tis Jo­ze­fas Bu­lo­vas, tuo me­tu jau dir­bęs ak­to­riu­mi Niu­jor­ke.

Ant­ra­sis fil­mas – 1964 me­tais Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­je re­ži­sie­riaus Rai­mun­do Va­ba­lo su­kur­tas pir­ma­sis spal­vo­tas lie­tu­viš­kas vai­dy­bi­nis fil­mas-pamf­le­tas „Marš, marš, tra-ta-ta!“

Pa­ro­dą ly­di spe­cia­liai re­gė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems lan­ky­to­jams su­kur­tas au­dio­gi­das. Jau­nes­nio am­žiaus lan­ky­to­jams skir­ta dė­lio­nė.

Pa­ro­da „Lie­tu­va lit­va­kų kū­ry­bo­je“ veiks iki ge­gu­žės 26 die­nos.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je vei­kia Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Gao­no žy­dų mu­zie­jaus sten­di­nė pa­ro­da „Lie­tu­va lit­va­kų kū­ry­bo­je“.

1866 me­tais žy­dų Ro­mų spaus­tu­vė­je Vil­niu­je graž­dan­ka iš­leis­ta lie­tu­viš­ka li­tur­gi­nė kny­ga su iliust­ra­ci­jo­mis „Se­nas auk­sa al­to­rius ar­ba su­rin­ki­mas įvai­rių mal­dų ir gies­mių die­vo­bai­min­gam ka­ta­li­kui“.

Moi­šė Lei­bovs­kis, „Auš­ros var­tai“, 1922 me­tai. Re­na­tos ir Ro­lan­do Va­liū­nų ko­lek­ci­ja.

Lei­ba Za­me­če­kas, „Ka­ro mo­ty­vas“. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė M. Maž­vy­do bib­lio­te­ka „Jung Vil­ne“ al­ma­na­chas, 1935 m.

Tau­tos die­na Mo­lė­tuo­se, 1938 m. bir­že­lio 29 d. LR Pre­zi­den­tą An­ta­ną Sme­to­ną su­ti­ko ra­bi­nas N. Bie­lic­kis, Mo­lė­tų ka­rių są­jun­gos ir Cent­ri­nės val­dy­bos at­sto­vai, ki­ti bend­ruo­me­nės na­riai.

Jo­sė Gur­vi­čius „Ša­bas štet­le“ (Jiez­nas), 1970. Jo­sė Gur­vi­čiaus mu­zie­jus, Mon­te­vi­dė­jus, Urug­va­jus. Jo­sė Gur­vi­čius be­veik vi­są gy­ve­ni­mą pra­lei­do Urug­va­ju­je, bet jo kū­ry­bo­je yra ir gim­to­jo Jiez­no mo­ty­vų. Mon­te­vi­dė­ju­je vei­kia jo var­do mu­zie­jus.

B. Cu­ker­ma­nas „Mies­te­ly­je“, 1932 m. Ty­ko­ci­no mu­zie­jus ir Pa­len­kės mu­zie­jus Bals­to­gė­je, Len­ki­ja.

Žy­dų ka­rių, da­ly­va­vu­sių Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­va­da­vi­me, są­jun­gos Jur­bar­ko sky­riaus vė­lia­va.