Naujausios
Pagoniško alko prieglobstyje
Gegužių kaime (Šiaulių rajonas) buvusių pedagogų, dabar pagoniškus mergvakarius bei krikštynas rengiančios Vidos ir kalvio Vinco Stankūnų sodyboje auga ne tik šimtamečiai ąžuolai, kaštonai, bet stūkso ir unikalus pagoniškas alkas, šiandien įgijęs naują paskirtį.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Alkas tapo priesaikų „altoriumi“
Prieš daugelį metų apleistoje sodyboje keistą dubenuotą akmenį radęs Vincas jį parsigabeno namo. Neseniai pas Stankūnus lankęsis Lietuvoje žinomas etnologas Libertas Klimka tikino, kad tas akmuo yra unikalus senovės baltų šventvietės alkas, o švelniabriaunė duobutė išskobta žmogaus rankomis.
Dabar senasis alkas stovi garbingoje kiemo vietoje – netoli šimtmečius skaičiuojančio sodybos ąžuolo. Pagoniškus, blaivius, senovės lietuvių žaidimais, lalavimais apipintus mergvakarius organizuojanti ir vedanti Vida Stankūnienė kiekvieną tekėti pasiryžusią merginą priveda prie alko, ten sužieduotinė prisiekia būti ištikima ir gera žmona.
Ten pat, alko duobutėje, sudeginamas ir mergystę simbolizuojantis pačios jaunamartės ir jos pamergių nupintas vainikas.
„Alko griovelyje po lietaus lieka nemažai tyro vandens. Su vandeniu, kad būtų sveikas ir didelis augtų, pašlakstomas ir krikštijamas kūdikis“, – sakė motinėle Laima vadinama Vida.
Išsaugojo unikalią sodybą
Gegužių kaimo pakraštyje, šalia modernių dviaukščių namų, besiglaudžianti medinė tarsi iš tarpukario laikų išlikusi Stankūnų sodyba svečius traukia grįžti vėl ir vėl.
„Turbūt šimtamečių medžių ir alko aura veikia žmones“, – svarsto šeimininkai.
Prieš daugiau kaip vienuolika metų iš Šiaulių į atokią sodybą persikėlę Stankūnai ją sutvarkė, įsikūrė, bet stengėsi nieko nekeisti, net gyvenamojo namo vidus tebėra senovinis – iškaltas degtomis tamsiomis lentomis, su asla vietoje grindų.
„Kiti statosi namus, lenktyniauja tarpusavyje su kaimynais, o mums neišeina konkuruoti, mums išeina gyventi“, – sakė sodybos šeimininkė.
Specialiąja pedagoge visą gyvenimą dirbusi ir iš Skuodo į Šiaulius atitekėjusi Vida Stankūnienė suprato, kad gyvendama mieste – uždus.
„Žūtbūt norėjau pabėgti arčiau gamtos, ir man pavyko“.
Sužinojusi apie parduodamą sodybą, Vida pėstute iš Šiaulių nuėjo apžiūrėti namo ir rado jį apleistą, žolėmis apžėlusį. „Matėsi, kad jį nusipirkus dar reikės nemažai paplušėti. Tai ir atbaidė pirkėjus“, – pasakojo Vida, prisiminusi, kad dėl to su ankstesniais savininkais ir pavyko nusiderėti.
Su vyru Vincu ir padedami dukters, Stankūnai sodybą sutvarkė, atnaujino dvi pirtis: kubilą ir garinę pirtį, pritaikė plačiam žmonių ratui. „Žmones priimame kaip šeimos narius, apgaubdami šiluma ir vertinga šeimos patirtimi“.
Kuria visa šeima
Sodybos priežiūra visai Stankūnų šeimai yra bendra kūryba. Šeimos galva – kalvis Vincas – namus gražina savo dirbiniais. Pobūviams pritaikytame ūkiniame pastate – jo nukaltas židinys, sieniniai šviestuvai, namų skliautus puošia pagoniškos saulutės.
Senovės baltų tradicijas puoselėjantis Vincas kuria ir pagoniškus papuošalus: varines ir žalvarines seges, antkakles, smeigtukus, žalčių formos vyriškas ir moteriškas apyrankes, drobiniams marškiniams prispausti.
„Papuošalus kalu ir vadovaudamasis archeologiniais radiniais. Leidžiu pasireikšti ir vaizduotei – štai neseniai nukaliau moterišką karūnėlę ir porą kilogramų sveriantį kardą“.
„Išgirsti ir susikalbėti“
Motinėle Laima vadinama Vida, vesdama mergvakarius, šeimos aukuro „vaidilutėmis“ tapsiančioms merginoms negaili pamokančio žodžio.
„Patariu šeimoje vienam kito klausytis, išgirsti ir susikalbėti. Gyvenimas yra žiaurus – pirma laikome egzaminus, tik po to lankome pamokas“, – sakė Vida.
Motinėlė Laima įsitikinusi, kad žmonės per mažai laiko praleidžia drauge, šeimoje. Pasak jos, šeimoms būtina susirinkti, pasikalbėti prie žvakės, išsakyti, kas guli ant širdies.
„Reta šeima dar sugeba susibėgti draugėn, pasibūti. Kitų šeimų laiką bereikalingai suryja trumpalaikės pramogos, nenaudingos televizijos laidos“.
Vida moterims pataria savo vyrą ar draugą nuolat girti, palaikyti. „Nesvarbu, ar vyras yra protingesnis už žmoną, bet toks visada turi jaustis“.
Autorės nuotr.
ATMINTIS: Stankūnai puoselėja dabar jau pamirštus senovės baltų papročius.
ALKAS: Ant senovės baltų alko glaudžiasi kalvio Vinco Stankūno nukalti pagoniški papuošalai.
ŠEIMA: Vinco ir Vidos Stankūnų šeima savo sodyba dalijasi su visais norinčiais joje apsilankyti.