Naujausios
Noras parašyti tobulą eilėraštį...
Vytautas KIRKUTIS
Septyniasdešimt trys eilėraščiai. Tiek šiemet poezijos kūrinių gavome Vieno eilėraščio konkursui. Panašiai tiek, kiek ir ankstesniuose konkursuose. Skaityti kūrinius buvo iš tiesų įdomu. Labai platus kūrėjų spektras ir pagal amžių, ir pagal kūrybos lygį, ir pagal meninę brandą, ir pagal tematiką. Konkurso eilėraščiai atspindi ir bendrą Šiaulių krašto poetų kūrybos lygį.
Trys poetų grupės
Pagal meninę brandą atsiųstą kūrybą sąlygiškai ir labai schematiškai galėtume suskirstyti į tris grupes. Pirmoji – bandymai eiliuosi; dar ne eilėraščiai, dar tik eiliavimai. Gal juos tiksliausiai būtų vadinti ikieilėraščiais. Žodis vedžioja rašantįjį, vyrauja žinomi, girdėti motyvai, įvaizdžiai.
Šiuos eiliavimus nagrinėti literatūriniu požiūriu būtų per daug drąsu. Šiai poezijos grupei negalioja tokie vertinimo kriterijai, kaip profesionalumas, originalumas, savitumas. Svarbiausia – sugroti pagal seniai galiojančias taisykles.
Antroji grupė – duobėti eilėraščiai, kuriuose suskamba originali mintis, savitas vaizdas, tačiau vietomis – duobės: arba per daug suprimityvinama, arba per daug perspaudžiama, norint pasakyti įmantriai. Poetas valdo žodį, bet kartais žodis būna galingesnis – nuslystama paviršiumi.
Trečiajai grupei galėtume priskirti tikruosius eilėraščius, kai autorius turi ką pasakyti ir pasako originaliai, savitai, profesionaliai.
Yra daug ir tarpinių grupelių, kurių čia neaptarinėsime. Neminėsiu pavardžių, tegul kiekvienas pasveria savo poezijos vertę, tegul pagalvoja, kurion grupėn jo eilėraštis tiktų.
Daug įdomių eilėraščių
Kieno kūryba man patiko? Nebeminėsiu laureato ir prizininkų, savaime aišku, kad jų eilėraščiai išsiskyrė iš kitų. Minėsiu Viktorą Gulbiną (Kelmė), Skaistę Buivydienę (Šiaulių rajonas, Kuršėnai), kurių kūryba savita ir įdomi.
Konkursui atsiųsta daug įdomių eilėraščių. Patiko Domo Linkevičiaus (Vilnius), Nidos Urbonavičienės (Radviliškis), Ligitos Eitkevičienės (Joniškio rajonas, Kriukai), Dalios Galvydienės (Šiaulių rajonas, Kuršėnai) eilėraščiai.
Pradžiugino jaunatviška ir savo kelio beieškanti moksleivių kūryba. Dėkojame Zarasų rajono R. Turmanto pagrindinės mokyklos, Kelmės rajono Kražių gimnazijos, Radviliškio Vaižganto gimnazijos jauniesiems literatams ir jų mokytojams. Tikime, kad šie moksleiviai – būsimieji mūsų konkurso laureatai.
Savitai įdomūs tarmiškai parašyti eilėraščiai. Tačiau čia kūrėjų tyko vienas pavojus – per daug užsižaidžiama tarmės muzika ir pamirštama apie turinį.
„Visa poezija jau parašyta“
Neapdovanotieji neturėtų nusiminti – gal šį kartą ne tą eilėraštį pasirinkote, ne patį stipriausią atsiuntėte. Be to, ne nuodėmė parašyti silpną eilėraštį, didesnė nuodėmė nesistengti parašyti paties geriausio, paties stipriausio, įdomiausio, giliausio, originaliausio. Tokio, kurį perskaitę pasakytume: puiku, atsivėrė naujos prasmės, netikėtos asociacijos, neįprastos raiškos priemonės.
Gražus tas noras parašyti tobulą eilėraštį... Bet ar būna tobulų eilėraščių? Ir ar mes labiausiai mėgstame literatūriškai tobuliausius?
O gal teisi poetė iš Radviliškio Nida Urbonavičienė, kurios konkursui atsiųstame eilėraštyje yra ir tokia eilutė: „Visa poezija jau parašyta“...
Būtų liūdna, jeigu tai tiesa...
Dominuoja gamtos motyvai
Gražina NARBUTAITĖ
Konkurso vertinimo komisijos narė
Vieno eilėraščio konkursas vėl sukvietė literatus ir suteikė progą prisistatyti geriausiu savo eiliuotu kūriniu. Nors šiemet jų kiek mažiau – 73, tačiau konkurso svarba, regis, ne menkesnė, jeigu jame, tikėdamiesi sėkmės, ne tik debiutuoja, bet ir antrą ar net trečią kartą dalyvauja.
Pateiktame kūrybos pluošte dėmesį patraukė keturi tarmiškai parašyti eilėraščiai. Jie – it atverta pasogos skrynia, kupina kalbos gyvasties. Šilti, net jei ir visai paprasti.
Dvi dešimtys moksleivių, kurių dauguma yra iš Zarasų bei Kražių, atsiuntė ir vaikiškų, ir mąslių posmų. Maloniai nuteikė Kražių gimnazisčių eilės. Klausiančios, ieškančios, surandančios savus atsakymus.
Atsiųstuose eilėraščiuose gal kiek labiau dominuoja gamtos motyvai, tokie tinkami sekundės trapumo būsenai ar visatos begalybei išreikšti. Tuo tarpu pretendentų į prizininkus kūriniai išsiskyrė netikėta kasdienybės detalės ir būties, pradžios ir pabaigos derme.
Išryškėja tie patys literatai
Rita ŽUKAUSKIENĖ
Konkurso vertinimo komisijos narė
Poetinio žodžio mėgėjai ir tikri poetai bandė savo stalčiuose surasti, o gal tik tam konkursui sukurti savo brandžiausią eilėraštį ir sėkmingai sudalyvauti Vieno eilėraščio konkurse. Ir manau retas poetas teišdrįso atsiųsti šviežią, dar nesusigulėjusį, niekam neparodytą , tiksliau, nesubrandintą tekstą. Galima tik spėlioti, šito konkurso komisija ir nebandė aiškintis, net ir neturėjo tokių tikslų. Juk ir normalu, jei jau skelbiamas konkursas ir jame dalyvauju – noriu ir nugalėti, bent jau pasivaržyti su kolegomis literatais. Dar į šį Vieno eilėraščio konkursą reikia žiūrėti kaip į savotišką žaidimą.
Kultūros, meno ir literatūros priedo „Atolankų“ organizuojamam konkursui pateikiami tekstai paliudija, kad per tris konkursus išsigrynina, išryškėja vardai ar geriausiai parodo poeto talentą vis beveik tie patys literatai. Tai toks savotiškas ratas kūrėjų, kurie neužleidžia savo pozicijų, vis pretenduodami į nugalėtojus.
Norisi paminėti, kad šiemet skaitydami ir vertindami tekstus negalėjome neatkreipti didesnio dėmesio į tarmiškus eilėraščius, juk 2013 metai paskelbti Tarmių metais.