Naujausios
Minėtame esperantininkų sąskrydyje dalyvavo Vasilijaus Jerošenkos labdaros ir paramos fondo vadovas ukrainietis Evhenas Koftonyuk, kuris supažindino dalyvius su minėto fondo veikla. Renginyje savo kūrybą skaitė poetas, prozininkas, žurnalistas, daugiau nei 20 poezijos knygų autorius, esperantininkas neregys Alvydas Valenta.
Autorius už išleistą naują knygą dėkojo Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos vadovui Povilui Jegorovui, perėmusiam knygos leidybos naštą, esperantininkei, šios knygos esperanto vertėjai, Gražinai Opulskienei bei Evhenui Kovtonyuk, palaikiusiam knygos leidimą. Šios knygos autoriui pateikėme keletą klausimų.
– Parašėte per 40 knygų. Dauguma jų – susijusios su negalios tematika. Kokio tikslo ar tikslų siekėte rašydamas šias knygas?
– Virtualiojoje erdvėje mėgstama diskutuoti apie nebrandų visuomenės požiūrį į kitokius žmones, apie mokyklose vaikų patiriamas patyčias, kuriomis pirmaujame Europos Sąjungoje, tačiau tarsi nenorėdami prisiimti atsakomybės, bandome teisintis, pvz., „sovietiniu laikotarpiu mūsų nemokė, kad žmonės gali būti kitokie...“ ir pan. Kažin kodėl atlaidžiai žiūrime į Seimo narį, puolantį „kitokių“ demonstraciją, stebime, kaip policijos pareigūnai nešte nuneša jį į pašalį, o vėliau vėl ir vėl jį renkame į Seimą, o po to dar ir į Europos parlamentą?
Tik artimai susidūrę su negalia, kai ją jau turime patys, ar mūsų artimieji, pradedame žmones, turinčius negalių, vertinti kiek kitaip. Mano knygų pagrindinis tikslas – parodyti neįgalių turinčių žmonių potencines galimybes. Dažniau akcentuojama, ko žmogus, turintis negalią, negali. Mes bandome parodyti, ką šie žmonės gali. Tokiu būdu prisidedame prie požiūrio į negalią ir neįgaliuosius gerėjimo.
– Jūsų dar 2001 metais išleistame “Tiflologijos vardų žodyne” minimi per 1000 trumpų žymių pasaulio aklųjų, kai kurių pateikiamos trumpos biografijos. Kas paskatino iš šios daugumos pasirinkti būtent Vasilijų Jerošenką ?
– Pirmiausia – šio neregio gebėjimas orientuotis nežinomoje erdvėje. Lietuvoje nežinau tokio neregio, nebent kažkuria prasme Vasilijui Jerošenkai galėtų prilygti buvusi Šiaulių Petro Avižonio ugdymo centro mūsų ugdytinė Irma Jokštytė-Stanevičienė, į savo universitetus Vilniuje ir Kaune bėgiojusi be palydovo. Neatsitiktinai apie ją sukūrėme “Irmutė – Irma”, dokumentinį filmą“, atspindintį trijų dešimtmečių neregio žmogaus socializacijos kelią. Antra, Vasilijus Jerošenka pragyveno nepaprastai įdomų, tačiau tragišką gyvenimą. Nenuostabu, kad dėl šio žymaus rašytojo šiandien ginčijasi ukrainiečiai ir rusai – kieno jis rašytojas?
– Knyga apie Vasilijų Jerošenką – dvikalbė. Publikuota lietuvių ir esperanto kalba. Kas paskatino rengti dvikalbę knygą?
– Viskas prasidėjo nuo mūsų dviejų tomų monografijos „Negalia visuomenėje ir vaizduojamajame mene“ (2020) ir „Negalia visuomenėje, literatūroje ir vaizduojamajame mene“ (2022). Ši dvitomė monografija sulaukė pozityvaus įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje.
Minėtos monografijos recenzijoje profesorė habil. dr. Palmira Jucevičienė pažymėjo, kad „esminė monografijos medžiaga baigiasi išvadomis, kurios neabejotinai gali būti laikomos naujomis mokslo žiniomis, pasižyminčiomis tarpdisciplininėmis ir reikšmingomis socialiniams ir humanitariniams mokslams, ypač antropologijai, sociologijai, psichologijai, pedagogikai, istorijai, kultūros mokslams, meno studijoms. Gaila, kad užsienio mokslininkai ir kiti skaitytojai šiuo metu gali susipažinti tik su monografijos santrauka (anglų ir rusų kalbomis). Manau, kad ši monografija nusipelno plačios sklaidos dėl savo mokslinės, kultūrinės, o ypač humanitarinės vertės, todėl būtų tikslinga ją išversti į anglų kalbą. Tai būtų dar vienas žingsnis, informuojant pasaulį apie Lietuvoje atliekamus pasaulinio lygio mokslo darbus“. Taigi, naujausioje knygoje, reaguodami į anksčiau išsakytą profesorės Palmiros Jucevičienės pastabą, pateikiame knygos skaitytojams tekstą keliomis kalbomis.
Dažnas lietuvis gėrisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuo „jūros iki jūros“ žemėlapiu, manydamas, kad Lietuvą žino visas pasaulis. Deja, deja. Lietuvos žemėlapį pradžioje uždengė Rusijos imperijos, vėliau Tarybų sąjungos pavadinimo uždanga. Tolimesnėse šalyse iki šiol manoma, kad buvusioje Tarybų Sąjungoje gyvena tik rusai. Prisimenu pasauliniame psichologų kongrese, vykusiame vienoje iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) sostinių Keiptaune, dalyviai savo pranešimų pradžioje turėjo trumpai pristatyti savo šalį. Atsiprašydamas už silpnoką anglų kalbą pasakiau, kad tai trečioji mano kalba, o antroji yra rusų kalba. Iš salės sulaukiau klausimo – kokia pirmoji kalba? Atsakiau, kad esu lietuvis, gyvenu Lietuvoje, mano gimtoji kalba yra lietuvių kalba. Pirmoje skaidrėje Europos žemėlapyje lazerine rodykle parodžiau Vokietiją, Lenkiją, o tik po to Lietuvą, Baltijos jūrą ir kitas Baltijos šalis. Nėra ko stebėtis kad tokie klausimai kyla PAR, jei kovo pradžioje vienoje televizijos laidoje buvęs Prancūzijos švietimo ministras supainiojo Baltijos šalis su Balkanų šalimis. Pranešimo metu pastebėjau besijuokiančią gražuolę juodaodę merginą. Vėliau jos paklausiai, ko juokėsi. Ji atsakė, kad jos provincijoje daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Bepigu jai juoktis, kai PAR per 60 milijonų gyventojų. Sporto mėgėjai apie Lietuvą sužino iš Sabonio, Meilutytės, pavardžių, ar „Žalgirio“ krepšinio komandos pavadinimo. O jei žmogus nesidomi sportu? Neretai net pažangios mokslo idėjos lieka monografijose ar žurnaluose lietuvių kalba. Taip liekame savo kiaute žinomi tik mums patiems lietuviams. Todėl svarbu, kad lietuvių autorių kūriniai peržengtų Lietuvos ribas ir garsintų ne tik miestą, kuriame gimė ir gyvena knygos autorius, bet ir Lietuvą.
– Kiekvienam autoriui svarbi jo kūrinio plėtra. Kokia reali jūsų knygos sklaida šiai dienai?
– Knyga jau pasiekė esperanto muziejų Vienoje (Austrija). Austrijos Nacionalinės bibliotekos Esperanto muziejaus darbuotojas B. Tuideris mums rašo: „Gerbiamas profesoriau Vytautai Gudoni! Nuoširdžiai dėkojame, už knygą „Aklasis, nustebinęs pasaulį. Vasilijus Jerošenka“. Kruopščiai kataloguosime, saugosime ir padarysime knygą prieinamą ateities kartoms. Pagarbiai su geriausiais linkėjimais, Mag. Bernhardas Tuideris“. Taip pat knygos pasiekė Pasaulinį esperantininkų sąjungos Tyrimų ir dokumentavimo centrą, esantį Roterdame (Nyderlandai). Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas įsipareigojo išsiuntinėti knygą į 60 Lietuvos savivaldybių bibliotekas bei patalpinti elektroninį knygos variantą tarptautinėse socialinėse platformose, kad būtų pasiekiama viso pasaulio šalių esperantininkams. Pats jau padovanojau bibliotekoms bei šia tema besidomintiems skaitytojams per 40 knygų.
