Naujausios
Naisių gandrai atskrido į knygą vaikams
Vytautas KIRKUTIS
Ir vėl Naisiai. Ir vėl – Naisių gandrai. Šį kartą apie juos išleista knyga vaikams „Naisių sodo gyventojų rūpestėliai ir džiaugsmeliai“, kurią parašė „Naisių vasaros“ teatro aktorė, režisierė Vaida Kavaliauskaitė. O leidybą rėmė, kaip ir daugelį Naisių projektų, Ramūnas Karbauskis.
Gandrų gyvenimo pasakos
Siužetas paprastas: Naisių sodo gyventojai laukia grįžtant gandrų. Sugrįžta tik Jis, o Ji audros metu kažkur atsiskyrė. Sodo gyventojai tiki, kad grįš ir Ji, ruošia sutiktuves ir sulaukia. Toliau – kasdieninis gandrų gyvenimas, iš kiaušinių išsirita trys gandriukai, jų pažintis su aplinkiniu pasauliu, jauniklių mokymas ir mokymasis skraidyti, pažintys su sodo gyventojais, pasirengimas išskristi rudenį ir atsisveikinimas iki kito pavasario.
Gandrai |Naisiuose jau yra tapę savotišku kaimo simboliu. Jų gyvenimą galima stebėti internetu http://www.naisiuvasara.lt. Šios transliacijos sumanytojai ir mecenatai – ūkininkai Ramūnas Karbauskis ir Virginijus Plakys.
Gandras yra tapęs ir savotišku Naisių vasaros (serialo ir šventės) simboliu. Jų laukiant surengtas piešinių konkursas „Gandrus pasitinkant“. Tad tokios knygos išleidimas vaikams – logiškas žingsnis, skiepijant meilę baltajam gandrui, kuris yra nacionalinis Lietuvos paukštis.
Mylėti savo šalį
Gandrų parskridimas į Naisius, mažiukų gandriukų išsiritimas, pirmosios pamokos, pasirengimas kelionei rudenį – tik siužetinės linijos, kurios veda į gilesnes prasmes, labiau subrandintas ir aktualias idėjas. Pirmiausia – sugrįžimas į savo gimtinę, kad ir kur tu būtum išskridęs. Sugrįžimas, kur tavęs laukia „sodo gyventojai“, kur ruošiasi tave sutikti, kur džiaugiasi tavimi.
Labai ryški knygoje meilės savo šaliai, savo gimtinei Lietuvai tema. Ją knygos autorė Vaida Kavaliauskaitė išsako ir savo įžangos žodyje: „Supratau ką labiausiai myliu. Ogi savo šalį. Mes turime tiek bendro – raidę, sakinį, kalbą. Medis, augantis mano kieme, yra ir mano šalies.“
Šią idėją autorė išsako ir pasakos vaizdais, per veikėjus, kurie džiaugiasi savo namais, vienas kitu, tarpusavio santaika, santarve ir pabrėžtinai idilišku gyvenimu.
Nedidelė dalelė Lietuvos – ir Naisių kaimas, kuris šiltai apibūdinamas knygos pradžioje ir į kurį kviečiama atvykti. Nes Naisiai – ne tik konkretus Šiaulių rajono kaimas, bet ir savotiškas simbolis, reiškiantis kultūros, meno sušvitimą, kiek nostalgiškos praeities atgaivinimą, vaikystės ir jaunystės laiką.
Tarsi vėją pasibalnoję
Žinoma, gilindamasis į siužeto kūrimo būdus, kūrinio stilistiką, galėčiau šiek tiek pabambėti dėl literatūrinės technikos dalykų. Tačiau kam tai įdomu, gal tik filologams profesionalams, kurie pasiryžę kiekvieną kūrinį išnarstyti ir pažiūrėti, iš ko jis padarytas.
Dar Horacijus, vienas žymiausių lotynų kalba rašiusių poetų, yra ištaręs: „surdo asello fabellam narrare“ – „kurčiam asiliukui pasakėlę sekti“. (Donaldas Kajokas net ir knygą pavadino „Kurčiam asiliukui"). Tie literatūros kūrimo principai skaitytojui dažnai visai neįdomūs, o jauna autorė, jei ateityje nepadės plunksnos, pati atras daugelį dalykų.
O pabaigai – vienas sakinys iš knygos: „Naisių sodas tapo dar gražesnis pasipuošęs trimis jaunais, tarsi vėją pasibalnojusiais, žydrąja padange skraidančiais gandriukais.“
Šįkart jie išsirito ir išmoko skraidyti vaikams skirtoje pasakoje.
