Naujausios
Laiškas „Atolankoms“
Monografija atgaivino prisiminimus
„Šiaulių krašto“ kultūros, meno, literatūros leidinyje „Atolankos“ 2012 m. gruodžio 21 d. Vytautas Kirkutis rašė straipsnį „Sūnaus knyga apie tėvą“. Taip tiksliai pavadinta monografija „Jaroslavas Rimkus dailininkas, pedagogas, visuomenininkas“ apie profesoriaus Vytenio Rimkaus tėvą.
Skaičiau tą knygą, negalėdama atsitraukti, kol neperskaičiau. Laimingas tėvas, kurio sūnus galėjo nuosekliai, spausdindamas tiek surinktos medžiagos, parašyti tokią įdomią knygą.
Knygoje labai sudomino ir išspausdintos įvairios nuotraukos: 88-ame puslapyje „Mokytojų kursai prie Šiaulių gimnazijos apie 1920-1921 m. centre sėdi vadovas J. Rimkus, J. Orlauskis, V. Bičiūnas ir kt.“ Nuotraukoje, darytoje 1921 m., ketvirtoje eilėje aštunta iš dešinės su ilgais karoliais mano mama Liucija Gaputytė, žemiau jos mokytoja Viktorija Raubickienė, ilgus metus mokytojavusi Tauragės rajone ir pačioje Tauragėje.
Mano mamos tėvas Juozas Gaputis, gimęs tėvų 40 ha ūkyje Joniškio rajone Draseikių kaime. Trys jo broliai išvyko į Ameriką, du ten likę, vienas grįžo į Lietuvą, į Joniškį, ūkį valdęs Tomas Gaputis su žmona ir sūnumi 1949.03.25 išvežti į Sibirą, ten visi mirė. O mamos tėvas Juozas apsigyveno Rygoje. Ten gimė Liucija, jos seserys ir brolis, partizanavęs ir 1947 m. žuvęs. Per pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, mama mokėsi Jaroslavlyje iš Marijampolės evakuotoje „Žiburio“ progimnazijoje, kur mokytojavo rašytojas Matas Grigonis.
Grįžusi į Lietuvą lankė mokytojų kursus Šiauliuose 1919-1920-1921 m., mokytojavo Joniškio apylinkėse, Jurdaičių dvaro mokykloje, kur 1922 m. ištekėjo už dvaro girininko Stanislovo Strumylos. 1923 m. persikėlė gyventi į Mažeikius, kuriuose mokytojavo dešimt metų. Mokytojų kursų vinjetes dovanojau „Aušros“ muziejui, o iš Mažeikių muziejaus atvykusi jo direktorė iš mamos albumo surinko Mažeikiuose mokytojavimo laikotarpio esamas nuotraukas.
Knygoje paminėtas ir kompozitorius Stasys Šimkus, su juo praeito šimtmečio pradžioje mano tėvas Stanislovas Strumyla kartu mokėsi pas prof. Juozą Naujalį prie Kauno katedros vargoninkavo, gyveno pas kunigo J. Mačiulio-Maironio seserį. Radviliškio rajono Šaukoto miestelio klebonas, kur tėvas gimęs, iš Kauno pareikalavo grįžti, nes bažnyčiai reikėjo vargonininko. Čia gyvendamas tėvas fotografavo rašytoją Mariją Pečkauskaitę – Šatrijos Raganą su motina, seserim ir kunigais K. Bukontu ir P. Bielskiu Šaukoto klebonijoje. Nuotraukos originalą atidaviau „Aušros“ muziejui, reprodukcijos yra ir literatūros vadovėliuose. Vėliau tėvas tapo girininku, geležinkelio tarnautoju.
Šioje prof. Vytenio Rimkaus knygoje labai įdomu rasti ir mūsų gimnazijų, kur mokiausi 1938-1944 m. mokytojų nuotraukas, dar 1922-1926 m. fotografuotas. Čia ir Domas Pinigis, Jonas Adomaitis, mokę lietuvių kalbos, Bronius Kazlauskas – matematikos, Teofilis Petraitis – piešimo. Jo reikalavimas per pamokas baigti piešinį, kai kam nebaigusiems, o ir man pasibaigdavo dvejetuku, St. Višinskienė mokė vokiečių kalbos, V. Bistramienė – vokiečių ir prancūzų kalbos, mūsų auklėtoja Viktorija Švambarienė – biologijos. Ji 1941-06-14 su augintine iš savo namų Vaisių g. 6 išvežta į Sibirą. Iš ten pabėgo persirengusi čigone su čigonų taboru, slapstėsi Lietuvoje, vėliau mokytojavo Jonavos rajone, Jonavos stoties mokykloje.
Išėjusi į pensiją, nenorėjo gyventi su augintinės šeima. Ją norėjo priglausti mokytojo Jono Murkos duktė gydytoja Gražvyda Murkaitė Garbaravičienė, bet butas buvo mažas, o augo jos vaikai (busimasis Kauno meras). Švambarienė apsigyveno Balbieriškio senelių namuose, ten 1974 m. ir mirė. Jai pabėgti iš Sibiro, o ir gauti dokumentus ir įsidarbinti padėjo jos sesers vyras matininkas F. Daugėla, šios knygos 1926 m. spalio 5 d. nuotraukoje esantis kaip gimnazijos tėvų komiteto pirmininkas.
Tai tiek prisiminimų atgaivino perskaičius šią nuostabią knygą apie Jaroslavą Rimkų.
Aldona Čepulienė
Šiauliai
