Naujausios
Laiškai „Atolankoms“
Mokytoją Barborą Mejerytę prisiminus
Su įdomumu perskaičiau „Šiaulių krašto“ kultūros, meno, literatūros leidinio „Atolankos“ 2012 m. kovo 30 dieną išspausdintą Bazilionų vidurinės mokyklos mokytojos Jūratės Ulvydaitės – Formanskės straipsnį „Dideli darbai nudirbti tyliai“ apie pedagogę, vertėją, prozininkę Barborą Mejerytę.
Atmintyje iškilo prieš 74 metus Šiaulių mergaičių gimnazijoje (dabar Didždvario) pirmieji mokslo metai. Barbora Mejerytė mus, paaugles, mokė lotynų kalbos. Tai buvo tyli, gera mokytoja. Visada apsirengusi tamsia ilga suknele balta apykakle, pakaušyje susuktu plaukų kuodu. Nors tuo laiku buvo vos keturiasdešimties, mums, paauglėms, atrodė be galo sena. Ir dabar dar ausyse tebeskamba mokytojos balsas, kai ji skaitė lotynų kalba Horacijų. Nors stengėmės, bet tada atrodė, kad lotynų kalba sunki. Vėliau ji labai pravertė, nes pokarį vien iš mūsų klasės trisdešimt dviejų merginų vienuolika tapo medikėmis. Tebeturiu dar tuometinį lotynų kalbos vadovėlį.
1940 metais „išlaisvinus“ Lietuvą ir panaikinus lotynų kalbos dėstymą, mokytoja B. Mejerytė mus mokė rusų kalbos. Tais metais į mergaičių gimnaziją buvo perkelti ir berniukai iš berniukų gimnazijos. Klasės tapo mišrios.
Klasės draugė Genovaitė Lukošaitytė, 1941 m. išvežta į Sibirą prie Lenos upės, dabar žinomų menininkų Gintauto ir Mindaugo Lukošaičių močiutės sesuo, mano sąsiuvinyje buvo nupiešusi mūsų mokytojų B. Mejerytės, A. J. Greimo ir kitų šaržus. Šį sąsiuvinį dovanojau Didždvario gimnazijos muziejui. Jei ne Sibiras, Genutė galėjo būti dailininkė, labai gražiai piešė.
Paralelinėje klasėje mokėsi Barboros brolio dukra Regina Mejerytė, vėliau ji dirbo agronome. Teko ją lankyti gyvenančią sesers sodyboje už Kurtuvėnų. Buvo neįgali, sirgo stipriai pasireiškusia depresija, mirė 2004 metais. B. Mejerytės sesers vyras Saudargas irgi mokytojavo, mūsų gimnazijoje dėstė matematiką, jo sūnus Algirdas Saudargas 1990 m. buvo užsienio reikalų ministras. Regina Mejerytė buvo Algirdo krikšto mama.
2000 metais iš miesto su dukros šeima persikėliau gyventi į sodybą tarp miškų, trys kilometrai nuo Kurtuvėnų. Dažnai nueidavau į miestelį. Aplankiau kapines, suradau ir Barboros Mejerytės kapą. Ant kapo stovi Vitalijaus Lukošaičio sukurtas paminklas-rūpintojėlis. Šiemet suėjo 30 metų nuo jos mirties.
Kurtuvėnų girininkijoje gyvena Jolanta Mejerytė-Šiukšterienė, Barbora Mejerytė buvo jos senelio sesuo.
2007 metais sužinojau, kad buvo rasti mokytojos rašytų romanų rankraščiai ir išleistas romanas „Jonė“. Perskaičius atsivėrė tikroji mokytojos širdis. Koks romantiškumas, kokia jaunos miško mergaitės meilė. Nuostabi, pavergianti knyga. Tai galėjo parašyti tik nuoširdus žmogus. Po tiek metų perskaičius „Jonę“ pažinau tikrąjį mokytojos dvasinį kilnumą.
Aldona Strumylaitė – Čepulienė
Vertėja Barbora Mejerytė apie 1921 – 1922 metus.
Šiaulių rajono literatūros muziejaus Naisiuose nuotr.
Barbora Mejerytė apie 1968 metus.