Meilės paukštė plazdena bažnyčios knygose

Meilės paukštė plazdena bažnyčios knygose

Meilės paukštė plazdena bažnyčios knygose

Parodoje ant stalo bei vitrinoje po stiklu guli bažnyčios knygos, kuriose įregistruotos santuokos. Atskiri dokumentai. Jie byloja meilę, siekį per gyvenimą eiti kartu tų, kurių tarp mūsų jau nebėra.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Įregistruojama

Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centre eksponuojami daugelis senų dokumentų primena, kad meilė savo magiškąją jėgą demonstravo visais laikais.

Bažnyčios santuokų knygose įregistruota, kad užsakus sutuokti padavė, kad tuokiasi įvairiausių profesijų žmonės. Drauge per gyvenimą žingsniuoti nusprendė ūkininkai ir ūkininkės, batsiuviai, siuvėjai ir neretai panašius amatus išsirinkusios merginos.

Įrašas santuokų knygoje reiškia nerūpestingos draugystės, pasimatymų, neretai ir slaptų, pabaigą. Ant pirštų sušvitę vestuvių žiedai byloja, kad jungtuvių šventė dar tik prasidėjusi. Kaip ir gyvenimas su savo džiaugsmais, rūpesčiais ir nepritekliais, per kurį žingsniuoti jau pradedama kartu.

Nežinia, ką kuriam žadėjo pro Kuršėnų bažnyčios vartus išėjusios vestuvių procesijos klegesys.

Kai kuriems įsimylėjėliams pakako ateiti į bažnyčią, paduoti užsakus ir laukti nustatytosios datos žiedams sumainyti. Bet ne visiems.

Tai byloja bažnyčios santuokų knygos bei jose esantys neįsegti lapeliai – įvairiausios pažymos.

Išduota vedybų reikalu

Bažnyčios knygose yra daug pažymų, išduotų „vedybų reikalu“ ir bylojančių, jog dvasiškiams iki savo parapijiečių jungtuvių teko atlikti nemenką darbą.

Ypač dažnai tekdavo pasirausti gimusiųjų knygose, kad būtų nustatyta tiksli vieno iš jaunųjų gimimo data, vieta. Savojoje bažnyčioje saugomų duomenų ne visada pakakdavo. Jei būsimasis sutuoktinis atvykęs iš tolėliau, tekdavo kreiptis į kitos parapijos kleboną.

Vienoje iš Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pažymų patvirtinama, kad Jonas Strutis, Antano Sručio ir Jozefos Varpučianskytės sūnus, gimė 1880-aisiais Raudėnų parapijoje, Juozapavos dvare.

Tryškių klebonas J. Kurliandskis savo parašu patvirtino, kad Pranas Bugys gimė 1900 metų pabaigoje Atunių kaime.

Varputėnų klebonas J. Alsys kuršėniškiui kolegai raštu patvirtino, kad šiame kaime gyvenanti Irena Lapukaitė yra netekėjusi ir jai susituokti nėra jokių kliūčių.

Čia ir Kauno cerkvės šventiko Vasilijaus Rudkovskio 1930 metų vasario 28 dienos išrašas iš gimimų knygos rusų kalba. Nurodoma, kad valsčiaus raštininko Nikolajaus Veresovo sūnus Genadijus gimė 1906 metų gruodžio 21-ąją, netrukus ir pakrikštytas.

Tenka pasižadėti

Daugiau rūpesčių tiems įsimylėjėliams, kurie išpažįsta skirtingas religijas. Bet ir šiuo atveju meilei tai netapo neįveikiama kliūtimi.

Kuršėnuose gyvenantis kepėjas evangelikas Ernstas Monkė 1927-ųjų pabaigoje raštu pasižadėjo, kad, „vesdamas Emiliją Bagdonaitę, katalikę, ir imdamas katalikų bažnyčioje Kuršėnuose šliūbą“, savo išrinktajai nekliudys atlikti „savo tikybos pareigas“, ir, jeigu gimtų vaikai, – „visus juos katalikiškai krikštyti ir katalikų tikėjime auklėti“. Jaunųjų tėvai – Gustavas Monkė ir Jomė Huingbeikaitė bei Aleksandras ir Ona Jucai.

Prieš vedant prie Kuršėnų bažnyčios altoriaus savo mylimąją Oną Jocaitę, panašų pasižadėjimą teko rašyti ir kuršėniškiui sentikiui Jonui Makėjevui.

Abi šias poras palaimino Kuršėnų parapijos klebonas Vaclovas Dambrauskas.

Tą pačią pavardę turintys Viktoras ir šešeriais metais už jį jaunesnė Zofija 1927 metais sutuokti gavus Telšių vyskupo Justino Staugaičio leidimą. Mat sutuoktiniai – „trečiojo laipsnio“ giminaičiai.

Kartais praverčia ir kaimynų liudijimai. Kaip Kretingalėje antrąją savo pusę suradusiam Petrui Šoblinskui. Parašais paliudyta, kad su pirmąja žmona jis „yra padaręs tik metrikaciją ir dabartiniu metu yra atsimetrikavęs“. Taigi susituokti bažnyčioje su antrąja žmona kliūčių jam nėra.

Kulkos – į santuokų knygą

Kuršėnų bažnyčios santuokos registracijos knygos daug pasako apie meilės paliestus žmones.

Jose nurodomi sutuokiamųjų pavardės, vardai, amžius, kuo jie užsiima, moterystės palaiminimo diena, kunigas, ją palaiminęs. Nurodomi jaunųjų tėvai ir santuokos liudytojai. Faktai patvirtinami parašais.

Kuršėnų bažnyčios 1935-1938 metų santuokų knygoje žioji kulkų padarytos skylės, primenančios apie Antrojo pasaulinio karo bangą, nusiritusią per Kuršėnus. Kitoje knygoje, pradėtoje pildyti 1940 metais, 1941 metų gegužės 18-ąją kunigas St. Gorodeckis nurodė tik jaunąjį – jaunesnįjį mašinistą Jurijoną Rapimbergą.

Po to įrašų nėra. Jie atsiranda 1944 metų spalio 18-ąją – sutuokiami kuršėniškiai amatininkas Pranciškus Burneckis ir darbininkė Petronėlė Zavalytė.

Meilės paukštė Kuršėnų krašto padangėje skrajoja, kai Lietuva būna nepriklausoma. Kai netenka nepriklausomybės. Kai ima švilpauti kulkos. Kai išgyventi bandoma kolūkiuose. Kai vienkiemiuose ima sklandyti tremties šmėkla...

Kartu imama žingsniuoti vienu ir tuo pačiu takeliu, nes negandas lengviau išgyventi dviese.

Santuokos knygos įrašu tik prasideda nauja gyvenimo atkarpa.

Autoriaus nuotr.

PAŽINTIS: Ne vienas Kuršėnų krašto žmogus bažnyčios knygose rado pažįstamų pavardžių.

ATMINTIS: Santuokos knygų įrašais įtvirtinama daugiausiai jaunų žmonių pažintis.

ĮRAŠAS: Kiekviena grafa santuokų knygoje skirta kokiam nors gyvenimo faktui.