Medinukų pasaulyje

Me­di­nu­kų pa­sau­ly­je

Ne­se­niai iš­leis­tas sun­kiai pa­ke­lia­mas kur­šė­niš­kio tau­to­dai­li­nin­ko, me­džio dro­žė­jo Rai­mon­do Baš­kio dar­bų al­bu­mas „ Rai­mon­do Baš­kio Me­di­nu­ko pa­sau­lis“.

Tau­to­dai­li­nin­ko 1986 m. Kur­šė­nuo­se, se­ne­lių so­dy­bo­je įkur­ta­me „Me­di­nu­kų mu­zie­ju­je“ gy­ve­na šim­tai au­to­riaus per kū­ry­bos de­šimt­me­čius iš­drož­tų et­nog­ra­fi­jos, pa­sa­kų ir rea­laus pa­sau­lio per­so­na­žų. Bū­tent jie ir su­si­bė­go į pra­ban­gią sto­rą kny­gą, ku­rią var­tant, skai­tant ir gė­rin­tis, ga­li­ma pa­vaikŠ­čio­ti kū­rė­jo pa­sau­lio ke­liais, pa­jaus­ti tra­di­ci­jos ga­lias.

„Iš rąs­to, pliaus­kos ar kel­mo iš­me­ti tai, kas ne­rei­ka­lin­ga – skied­ras, nes bū­tent jo­se glū­di vi­so kū­ri­nio sėk­mė. Gims­ta kū­ri­nys – tar­si me­džio gy­ve­ni­mo pra­tę­si­mas“, – to­kiais žo­džiais R. Baš­kis pa­ly­di kny­gą.

Ypa­tin­ga vie­ta skir­ta to­ši­nu­kams – dar­be­liams iš pu­šų to­šies. Stu­den­tiš­kų lai­kų kū­ri­nė­liai, tar­si ir su­ve­dę Ri­mą ir Rai­mon­dą į šei­mą, ly­dė­ję juos vi­sur, kur te­ko gy­ven­ti – „ap­lūž­da­mi ir nu­tru­pė­da­mi, bet iš­sau­go­da­mi daug sen­ti­men­tų.“ Da­bar jie gy­ve­na „Me­di­nu­kų mu­zie­ju­je“, eks­po­nuo­ja­mi ir al­bu­me.

Di­de­lis al­bu­mo sky­rius skir­tas me­džio dro­žė­jų kla­si­kai – ra­ga­noms ir vel­niams, o sky­riu­je „Mi­to­lo­gi­nės bū­ty­bės ir šven­tie­ji“ gra­žiai drau­gau­ja pa­go­nių die­vai, žy­dų tau­tos pra­na­šai ir tra­di­ci­nis lie­tu­vių rū­pin­to­jė­lis.

Links­mai ir leng­vai iro­niš­kai R. Baš­kis pri­sta­to sky­riaus „Įvai­rūs per­so­na­žai“ vei­kė­jus: sa­vo pie­tau­jan­čią šei­mą, poe­tą gies­mi­nin­ką, šer­no uo­de­gos įsi­tvė­ru­sį me­džio­to­ją.

Vi­sai links­ma, kai ša­lia su­so­di­na Lie­tu­vos po­li­ti­nę ket­ve­riu­kę – Vy­tau­tą Lands­ber­gį, Al­gir­dą Bra­zaus­ką, Ro­lan­dą Pak­są ir Ar­tū­rą Pau­laus­ką – vy­rai nu­si­pel­nę gy­ven­ti ge­riau! Ar­ba – Lie­tu­vos Da­lia ant ba­ra­vy­ko. „Už Lie­tu­vą vy­rai“ – šau­kia Pet­ras Gra­žu­lis, o vy­ras su aki­niais ir barz­de­le – kaž­ko­dėl ant ožio.

Ats­ki­rus al­bu­mo sky­rius uži­ma tau­to­dai­li­nin­ko su­kur­tos kau­kės ir lau­ko skulp­tū­ros.

R. Baš­kio kū­ry­bą trum­pai api­bend­ri­na tau­to­dai­lės ty­ri­nė­to­jas pro­fe­so­rius Vy­te­nis Rim­kus.

„R. Baš­kio dro­ži­niai la­bai įvai­rūs ir dy­džiais ir te­mo­mis, ir jų pa­tei­ki­mo for­mo­mis. Ypač įvai­rios yra kau­kės ir vel­niu­kai, atė­ję per Už­ga­vė­nių tra­di­ci­jas (...) Tau­to­dai­li­nin­ko dar­bų vi­su­ma – nuo­tai­kin­gas, links­mas pa­sau­lis, kvie­čian­tis žiū­ro­vus įsi­lie­ti į tą ty­lų triukš­min­gu­mą", – ra­šo V.Rim­kus.

Pa­sak pro­fe­so­riaus, to­kių tau­to­dai­li­nin­kų mu­zie­jai, ko­lek­ci­jos tam­pa ne tiek ma­te­ria­li­nės, kiek dva­si­nės ver­ty­bės.

„Atei­ty­je tau­to­dai­lė gy­vuos kaip vie­nas iš svar­biau­sių kom­po­nen­tų iš­sau­gant tau­tų sa­vi­tu­mą. Tai svar­bu ne tik lie­tu­vių tau­tai, Lie­tu­vos vals­ty­bei, bet ir vi­soms tau­toms (...) Tau­to­dai­lė, liau­dies me­nas XXI am­žiu­je tu­ri tap­ti ir jau tam­pa jun­gia­mą­ja tau­tų gran­di­mi“, – api­bend­ri­na me­no­ty­ri­nin­kas.

Al­bu­mas bai­gia­mas kur­še­niš­kio ra­šy­to­jo Vy­tau­to Kir­ku­čio apy­brai­ža „Aki­mir­kų skied­ros“, o kny­gos su­da­ry­to­jas, fo­tog­ra­fas ir dai­li­nin­kas – tau­to­dai­li­nin­ko sū­nus Ro­kas Baš­kys.

Su R. Baš­kio me­di­nu­kų pa­sau­liu „Ato­lan­kų“ skai­ty­to­jai pla­čiau bus su­pa­žin­din­ti ar­ti­miau­siu me­tu.

„Ato­lan­kų“ in­f.

Ro­ko Baš­kio nuo­tr.

Raimondas Baškis. Ugnies deivės Gabijos gimimas. 2011 metai.