Mažmožiai

Mažmožiai

Vytautas KIRKUTIS

Toks ir gyvenimas: daugiausia pinigų ir laiko išleidžiame smulkmenoms, labiausiai mus vargina ir erzina smulkmenos – niekaip neišsikapstome iš buities smulkmenų, apie kitus sprendžiame pagal smulkmenas, principingi esame dėl smulkmenų.

Maži dalykai, smulkmenos – malonios ir nemalonios, mielos ir erzinančios, žavinčios ir atstumiančios. Kai gerai įsižiūri į gyvenimą, matai, kad jis ir sudarytas iš smulkmenų.

Gal laikas pradėti džiaugtis smulkmenomis, kurios, pasirodo, yra galingos, sugebančios ne tik nuspalvinti mūsų kasdienybę, bet ir ją pakeisti. Menininkai sako, kad juos labiausiai įkvepia smulkmenos, mažos detalės, nuobiros ir pabiros. Tie mažmožiai, kurie dažniausiai nepastebėti išbyra pro gyvenimo rėtį.

Nemažai kultūros įvykių nurašome į smulkmenas. Labiausiai vertinami festivaliai, kurie trunka kelias dienas ar naktis, daugiadienės miestų šventės, o ką bereiškia vienas vienintelis renginys? Mus turi priblokšti kultūrinė gausa, keli programų puslapiai. O kai matai, jog koncerto klausosi ne ką daugiau negu dešimt žmonių...

Nelengva pripažinti, bet knyga irgi tampa mažmožiu. Svarbiu kultūros įvykiu dažniausiai ji tampa tik tam, kuris ją parašė. O kitiems – tiesiog smulkmena.

Internete pradėjus sklisti įdomiausių knygų dešimtukams, kuriuos sudarinėja tie, kurie dar skaito knygas, pradedi galvoti apie knygos situaciją šiandieninio gyvenimo verpetuose. Ką mums reiškia knyga tarp išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų, internete skelbiamų tekstų, televizijos programų, kultūros renginių, spaudos leidinių? Ką mes skaitome ir kiek knygų skaitome? Oficiali statistika labai įvairi. Vieni sako, kad kas trečias lietuvis per metus neperskaito nė vienos knygos. Vadinasi, trečdalis visai neskaito. O kiti du trečdaliai?

Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas suaugusiųjų skaitymo įpročių tyrimas rodo, kad 31 procentas lietuvių per metus neperskaitė nė vienos knygos, 34 procentai per metus perskaitė iki trijų knygų, o daugiau negu 15 knygų perskaito 10 procentų. Tokia realybė, su kuria nori nenori turim susigyventi. Nes tie patys tyrinėtojai sako, kad jau auga antroji jaunimo karta, neskaitanti knygų.

Gimtosios kalbos žodis irgi tampa mažmožiu, kuris beveik nieko mums nebereiškia.

O ką šiandien reiškia šnekamojoje kalboje aptiktas tarminis žodis, kuris iki šiol dar nepatekęs į žodynus? Jis teikia atradimų džiaugsmą? Kažkoks dėmesio nevertas mažmožis, kuris gali būti įdomus tik kalbininkų bendruomenei.

Šiandien, rugsėjo 26-ąją, minime Europos kalbų dieną. Slovakų patarlė sako: kiek kalbų moki, tiek kartų esi žmogus. Kalbų dienos tikslas – paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms. Puiku. Bet kiek yra žmonių, kurie nebemoka savo gimtosios kalbos, nebesupranta rečiau vartojamų žodžių, nebejaučia žodžio ir sakinio spalvos. Kažin ar bemokame bent trečdalį Dabartinės lietuvių kalbos žodyno?

Tokie tad pabirę mūsų gyvenimo mažmožiai. Maži ir labai dideli.