Naujausios
PASAULIO LIETUVIŲ METAI
Senokai viešėjau JAV, todėl darbo komandiruotėje, nors ir trumpai, malonu buvo sutikti ne tik senus savo bičiulius, lietuvybės puoselėtojus JAV, bet ir naujosios kartos aktyviai veikiantį jaunimą.
Laikas bėga, keičiasi kartos. Priminsiu, kad po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, kitas tarptautines organizacijas, JAV nebėra ta šalis, į kurią išvyksta daugiausia mūsų tautiečių. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė yra nebe JAV, o Europoje (Vokietijoje) gyvenanti lietuvė Dalia Henke.
Realybė tokia, kad vadinamuosius dypukus (DP) keičia jaunimas. Šiuo metu JAV LB krašto valdybai vadovauja Omahoje gyvenantis Arvydas Urbonavičius, vykd. vicepirmininkė yra Austėja Sruoga. Svarbesnis kitas dalykas – nesikeičia Lietuvių bendruomenės JAV misija – burti visus tautiečius, gyvenančius JAV, ir savo veikla padėti jiems išlaikyti bei ugdyti lietuvybę, lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas.
Aišku, kad ir šių dienų lietuvaičiai vadovaujasi konstitucinėmis „Lietuvių chartos“, kurios 70-ąjį jubiliejų minime, nuostatomis ir 13 pagrindinių jos straipsnių, kuriuos esu aptaręs ir „Atolankose". Visa tai įgyvendinama per organizuotas lietuvių bendruomenes, parapijas, kultūros centrus, šeštadienines mokyklas, teatro festivalius, dainų ir šokių šventes, sporto varžybas, mokslo simpoziumus.
Apie tai ir buvo kalbama JAV LB XXII Tarybos antrojoje sesijoje Čikagoje, į kurią susirinko atstovai iš daugiau kaip 20 JAV valstijų. Tarybos svarbą liudija joje dalyvavę svečiai: Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikai Rolandas Kriščiūnas, generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, l. e. generalinio konsulato Niujorke vadovo pareigas Gitana Skripkaitė, LR Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, Žygimantas Pavilionis, LR garbės konsulė Pensilvanijos valstijoje Krista Bard, LR garbės konsulas Aspene (Kolorado valstija) dr. Jonas Prunskis, Kanados Lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė Joana Kuraitė-Lasienė, Lietuvių fondo tarybos pirmininkė Audronė Karalius, Lietuvių fondo valdybos pirmininkas Tauras Bublys, Lietuvių fondo atstovai, Lietuvių tautinių šokių instituto direktorė Violeta Smieliauskaitė-Fabianovich, JAV Lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Rima Žiūraitis, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovai. Lietuvos ambasadorius R. Kriščiūnas perdavė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ministro Lino Linkevičiaus sveikinimus.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir JAV santykius, R. Kriščiūnas pabrėžė JAV lietuvių bendruomenės indėlį į šių santykių puoselėjimą bei stiprinimą ir Amerikos lietuvių svarų žodį, girdimą JAV administracijos ir Kongreso narių. R. Kriščiūnas pristatė kartu su Lietuvių Fondu įgyvendintą naują ambasados projektą, skirtą JAV lietuvių jaunajai kartai – šiais metais įkurtą Ambasadoriaus fondą ateities lyderiams, kurio tikslas – ugdyti lietuvių kilmės profesionalus ir lyderius, kurie prisidėtų prie strateginių Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ryšių puoselėjimo ir stiprinimo.
JAV LB TARYBA
JAV LB įsteigta 1951 m. lapkričio 18 d. Niujorke. Šiuo metu Amerikos lietuvių bendruomenę sudaro 10 apygardų ir 52 apylinkės, veikiančios 27 valstijose ir sostinėje Vašingtone. Kad suvoktume lietuvių bendruomenės organizuotumą, apžvelkime jos struktūrą.
JAV LB Taryba yra vyriausias JAV LB organas, kurį sudaro 70 narių: 60 rinktų apygardų atstovų ir 10 apygardų pirmininkų, trejų metų kadencijai renkamų visuotiniuose rinkimuose. Taryba nustato bendruomenės veiklos kryptį ir veiklos būdus; jos nutarimus įgyvendina Krašto valdyba. Šioje sesijoje delegatai diskutavo kultūros (pirm. Giedrė Knieža), švietimo (pirm. Auksė Motto), visuomeninių (pirm. Krista Bard), religinių (pirm. kun. Jaunius Kelpšas), socialinių reikalų (pirm. Juozas Polikaitis) ir kitais klausimais. Sesijos metu po ilgų diskusijų, ginčų, įrodinėjimų buvo priimti JAV Lietuvių Bendruomenės įstatų pakeitimai, bendruomenei aktualios rezoliucijos.
Krašto valdyba pristatė metų veiklos ataskaitą, susitiko su apylinkių ir apygardų pirmininkais bei atstovais aptarti poreikių, ateities planų. Tarybos sesijos posėdžiams pirmininkavo JAV LB XXII Tarybos prezidiumo pirmininkė Nerija Orentienė.
Savo pranešime kalbėjau apie tai, kad ankstesnės LR Vyriausybės labiau deklaravo meilę pasaulio lietuviams, o ši Vyrausybė bei Seimas priėmė pagaliau konkrečius nutarimus: paskelbė ir organizavo referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, patvirtino atskirą būsimųjų Seimo rinkimų apygardą išeivijos atstovui LR Seime, atkūrė koordinacinę išeivių komisiją prie LR Vyriausybės, paskelbė Pasaulio lietuvių metus, pagaliau po 8 metų pertraukos lapkritį Vytauto Didžiojo universitete Kaune vyks Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas.
Man malonu buvo išgirsti padėkas už Pasaulio lietuvių metų iniciavimą, už įstatymų pataisas dėl PLB vėliavų naudojimo tvarkos. Namo parsivežiau vertingą dovaną – JAV LB vėliavą, kurią įteikė JAV LB krašto valdybos pirmininkas A. Urbonavičius ir Tarybos prezidiumo pirmininkė N. Orentienė.
Sesijoje buvo pristatyti ir artimiausi darbai, veiklos: 2020 m. Filadelfijoje (Pensilvanija) vyksianti Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, organizuojama JAV Lietuvių bendruomenės kartu su Kanados Lietuvių bendruomene ir Lietuvių tautinių šokių institutu. Sesijos dalyviams ir svečiams buvo pristatyta muzikinė programa, kurioje dalyvavo atlikėjai Česlovas Gabalis, Tomas Varnagiris, Nida Grigalavičiūtė, Aura Kižytė, Rimantas Pažemeckas, Sandra Avižienytė.
LIETUVIŲ KULTŪROS MOHIKANAS ČIKAGOJE
Stanley Balzeko fenomenas. Po pirmosios sesijos darbų programos dienos buvau pakviestas dalyvauti iškilmingame renginyje Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, kur už viso gyvenimo nuopelnus ir mecenato 95-mečio proga buvo pagerbtas šio muziejaus įkūrėjas, iškilusis Lietuvos garbės konsulas JAV (Floridos valstijoje) Stanley Balzekas (jaunesn.).
Nerasi JAV lietuvio ar išeivijos istorijos tyrinėtojo, kuris nebūtų girdėjęs apie charizmatiškąjį S. Balzeką ir jo muziejų, įkurtą Čikagoje 1966 m. birželio 22 d. jo nupirktose buvusios ligoninės patalpose. Muziejuje pristatoma Lietuvos kultūra ir istorija, vyksta koncertai, parodos, diskusijos. Sovietmečiu muziejaus tikslas buvo nuolat lankytojams teikti neginčijamus dokumentinius įrodymus, kad Lietuva turi teisę egzistuoti kaip nepriklausoma šalis ir skatinti lietuvius visais įmanomais būdais kovoti dėl valstybės nepriklausomybės atkūrimo.
Lietuvos ambasadorius R. Kriščiūnas savo sveikinimo kalboje padėkojo Balzeko lietuvių kultūros muziejaus įkūrėjui, mecenatui ir nenuilstančiam lietuvybės propaguotojui S. Balzekui už darbą vykdant kilnią ir svarbią misiją rūpinantis Lietuvos istorijos išsaugojimu bei supažindinant JAV visuomenę su lietuvių kultūra ir tradicijomis.
Ambasadorius perdavė S. Balzekui LR Prezidento Gitano Nausėdos ir Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus sveikinimus. „Stanley Balzekas yra pavyzdys mums visiems – tai žmogus atsidavęs savo šeimai, bendruomenei ir Tėvynei. Tai mes puikiai matome iš jo darbų, iš jo neblėstančios energijos, visada sklindančio optimizmo ir aistros užsibrėžtam tikslui pasiekti“, - pabrėžė R. Kriščiūnas.
Generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius vakaro metu atliko LR Kultūros ministro M. Kvietkausko įpareigojimą – S. Balzekui įteikė aukščiausią LR Kultūros ministerijos apdovanojimą - garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Žymus mecenatas apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Jau 53 metus veikiantis Lietuvių kultūros muziejus Čikagoje yra viena didžiausių Lietuvos ir išeivijos istorijai bei kultūrai skirta institucija už Lietuvos ribų.
Muziejuje šiuo metu saugoma ir eksponuojama apie 700 ypač retų su Lietuva susijusių knygų lotynų, lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų, čekų kalbomis, dalis jų išleista XVI a. - XVIII a., 1500 Baltijos ir Rytų Europos šalių žemėlapių, kurių seniausi iš XV a., apie 1800 pavadinimų laikraščių rinkinys, veikia biblioteka, turinti apie 42 000 knygų, 50 000 nuotraukų fotoarchyvas.
***
Viešnagės metu aplankėme ir kitas svarbias Čikagos lietuvių bendruomenei vietas: Marquette parko Lietuvių katalikų bažnyčią, kurioje dirba nepailstantis, lietuvių mylimas, visada kupinas idėjų kunigas Jaunius Kelpšas, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolyną ir muziejų, žymųjį S. Dariaus ir S. Girėno paminklą bei Jaunimo centrą su ten veikiančia Čikagos lituanistine mokykla, Čiurlionio galerija bei Lituanistikos studijų ir tyrimų centru.
Ypač nustebino kardinaliai pasikeitęs, sustiprėjęs Pasaulio lietuvių centras Lemonte, kuriam vadovauja Artūras Žilys, savo galvoje apgyvendinęs numatytų darbų dešimčiai metų į priekį. Šiuo metu aktyviai veikia ten įsikūrusios net 38 lietuviškos organizacijos, bažnyčia, sporto salės, galerijos, o greta paminklo Lietuvos partizanams gegužės mėnesį buvo atidengtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Grįžęs iš Amerikos „Indian summer“ (Indėnų vasaros) savo kieme suspėjau rasti Lietuvos bobų vasarą. Pamenu, seniau tos skirtingai vadintos „bobų vasaros“ nesutapdavo – pas mus ji būdavo spalio pradžioje, o JAV tęsdavosi nuo spalio pabaigos vos ne iki Padėkos dienos. Dabar jos, regis, susitapatino.
Klimato kaitą pripažino ir JAV prezidentas Donaldas Trampas, kuris 2012 m. dar teigė, kad klimato kaita ir atšilimas yra apgaulė ir klimato problemoms spręsti pinigus švaistyti yra abejotinas užsiėmimas. Dabar jis nuomonę pakeitė, bet pripažino nežinąs, ar šis reiškinys yra sukeltas žmogaus, ir užsiminė, kad klimatas ateityje turėtų „vėl atsikeisti“. Nežinau, kaip bus ateityje, bet šį spalį bobų vasara į mano kiemą atėjo vėliau. Užsiminiau apie JAV prezidentą D. Trampą. Nors Čikaga yra demokratų partijos lopšys, bet per tris viešnagės dienas Čikagoje nesutikau žmonių, kurie kritikuotų savo Prezidentą.