LIETUVIŠKOS TAPATYBĖS PAIEŠKOS PASAULIO LIETUVIŲ MENO PARODOJE

LIE­TU­VIŠ­KOS TA­PA­TY­BĖS PAIEŠ­KOS PA­SAU­LIO LIE­TU­VIŲ ME­NO PA­RO­DO­JE

dr.Sta­sys TU­MĖ­NAS

LR Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ko­mi­si­jos na­rys

Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nė (PLB) pa­kvie­tė Lie­tu­vos vi­suo­me­nę į lie­pos 1 d. Vil­niaus ro­tu­šės aikš­tė­je vy­ku­sį uni­ka­lų ren­gi­nį „100 Lie­tu­vos vei­dų – su­jun­ki­me Lie­tu­vą“. Jo me­tu sa­vo pa­la­pi­nė­se ori­gi­na­liai pri­si­sta­tė įvai­rių pa­sau­lio kraš­tų lie­tu­vių bend­ruo­me­nės. Pri­min­siu, kad po pa­sau­lį yra iš­si­bars­tę per mi­li­jo­nas lie­tu­vių ar lie­tu­vių kil­mės išei­vių, ku­rie su­si­bū­rę į 45 ša­ly­se re­gist­ruo­tas ofi­cia­lias bend­ruo­me­nes.

Tą pa­čią die­ną Vil­niaus ro­tu­šė­je bu­vo ati­da­ry­ta ir iš­kil­min­gai pri­sta­ty­ta pa­sau­lio lie­tu­vių me­no pa­ro­da „Pa­sau­lio Lie­tu­va: kū­ry­bos ho­ri­zon­tai“, į ku­rią bu­vo at­rink­ti 53 lie­tu­vių išei­vių dar­bai iš 19 vals­ty­bių.

Au­to­riai – iš 19 pa­sau­lio ša­lių

Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Su pa­ro­da su­si­pa­ži­no ir PLB XVI Sei­mo de­le­ga­tai, sve­čiai. Čia vy­ko ir PLB Sei­mo ati­da­ry­mo iš­kil­mės, ku­rio­se da­ly­va­vo LR Vy­riau­sy­bės Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas Sau­lius Skver­ne­lis, LR švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rė Jur­gi­ta Pet­raus­kie­nė, o ati­da­ry­mo kon­cer­te sa­vo kū­ri­nius at­li­ko bu­vęs šiau­lie­tis Ber­nar­das Gar­ba­čaus­kas, spe­cia­liai at­vy­kęs į šią šven­tę.

Ren­gi­nio da­ly­viai su­si­pa­ži­no ir su mi­nė­ta pa­sau­lio lie­tu­vių me­no pa­ro­da, ku­ri bu­vo eks­po­nuo­ta iki lie­pos 11 d. Pa­ro­dos glo­bė­ja – LR Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, jos ku­ra­to­rės – dai­lė­ty­ri­nin­kės Ilo­na Ma­žei­kie­nė ir Re­gi­na Ur­bo­nie­nė. Svei­kin­da­ma pa­ro­dos da­ly­vius ir lan­ky­to­jus PLB pir­mi­nin­kė Da­lia Hen­ke (Vo­kie­ti­ja) ak­cen­ta­vo, kad „mums, gy­ve­nan­tiems ir gal net gi­mu­siems sve­čio­se ša­ly­se, tu­ri įta­kos tų ša­lių kul­tū­ros bruo­žai, tra­di­ci­jos, gam­ta ir žmo­nės, bet lie­tu­vių kil­mės me­ni­nin­kai at­si­ne­ša ir kaž­ką sa­vi­to, lie­tu­viš­ko... Ši pa­ro­da at­sklei­džia mū­sų įvai­ru­mą ir kar­tu uni­ka­lu­mą.“

Iš vi­so į pa­ro­dą bu­vo at­rink­ti ir pa­kvies­ti 53 au­to­riai iš 19 pa­sau­lio ša­lių: Aust­ra­li­jos, Aust­ri­jos, JAV, Grai­ki­jos, Is­pa­ni­jos, Liuk­sem­bur­go, Švei­ca­ri­jos, Šve­di­jos, Iz­rae­lio, Da­ni­jos, Pran­cū­zi­jos, Ka­na­dos, Urug­va­jaus ir ki­tų ša­lių. Pa­ro­da at­spin­di la­bai pla­tų dai­lės pa­sau­lio ten­den­ci­jų spekt­rą, sti­lis­ti­nę įvai­ro­vę, o pa­ro­dos bend­ru­mas tas, kad dau­ge­ly­je dar­bų es­ti lie­tu­viš­ko ta­pa­tu­mo ženk­lų.

Aki­vaiz­du, kad jie ryš­kes­ni, Lie­tu­vos ver­tin­to­jui la­biau pa­žįs­ta­mi tų au­to­rių dar­buo­se, ku­rie gi­mę ir stu­di­ja­vę Lie­tu­vo­je. Me­ni­nin­kų, ku­rie gi­mę ne Lie­tu­vo­je, lie­tu­viš­kos ta­pa­ty­bės paieš­kos yra gi­les­nės, la­biau už­ko­duo­tos, at­pa­žįs­ta­mos kar­tais tik iš de­ta­lės, ko­do, in­ter­teks­to.

Pa­vyz­džiui, Urug­va­ju­je 1955 m. gi­mu­sios ir Mon­te­vi­dė­ju­je ku­rian­čios Beat­riz Car­bal­lo Skrip­kiu­nas dar­buo­se aki­vaiz­džios is­to­ri­nės ir kul­tū­ri­nės at­min­ties paieš­kos per tau­ti­nius sim­bo­lius ir ženk­lus. Tai at­si­spin­di ir jos eks­po­nuo­ja­ma­me dar­be „Tra­kų bokš­tai“ (teks­ti­lė, kar­to­nas, or­ga­ni­nės me­džia­gos, džio­vin­ti la­pai). Lie­tu­viš­ką te­mą iš­duo­da ne tik pa­va­di­ni­mas, bet ir nuo­trau­kos, iš­trauk­tos iš tė­vų ar se­ne­lių fo­tog­ra­fi­jų ar­chy­vo.

Dan­guo­lės Ston­čiū­tės-Kuo­lie­nės, gi­mu­sios Či­ka­go­je 1952 m., lie­tu­viš­kos te­mos ženk­lai iš­ryš­kė­ja per lan­go de­ta­les, or­na­men­ti­ką. Toks jos eks­po­nuo­ja­mas dar­bas „At­mi­ni­mui“ (skait­me­ni­nė spau­da, gra­fi­ka, fo­tog­ra­fi­ja). Dan­guo­lė yra su­ren­gu­si de­šim­tis as­me­ni­nių pa­ro­dų Či­ka­go­je, Va­šing­to­ne, Bos­to­ne, Kliv­len­de, To­ron­te.

Se­no­sios lie­tu­vių išei­vių kar­tos at­sto­vas Eduar­do La­pai­tis, gi­męs 1931 m. Urug­va­ju­je, ku­ria mo­der­nis­ti­nės sti­lis­ti­kos abst­rak­ci­jas iš me­ta­lo, įam­ži­na Urug­va­jaus kul­tū­ri­nius sim­bo­lius ir as­me­ny­bes. Jis įver­tin­tas dau­gy­be pre­mi­jų, yra Urug­va­jaus gar­bės pi­lie­tis, Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas, o jo duok­lė, at­si­da­vi­mas lie­tu­viš­ka­jai kil­mei – tri­jų met­rų aukš­čio skulp­tū­ra Lie­tu­vos aikš­tė­je, gre­ta Urug­va­jaus Par­la­men­to rū­mų.

Pa­ro­do­je yra dar­bų, ku­riuo­se, re­gis, nė ne­ver­ta ieš­ko­ti lie­tu­viš­kos ta­pa­ty­bės ženk­lų. To­kie iš pir­mo žvilgs­nio yra gra­fi­kės, me­no kri­ti­kės Jaz­mi­nos Ci­ni­nas iš Aust­ra­li­jos dar­bai. Sa­vo kū­ry­bo­je ji gvil­de­na mo­te­riš­kos pri­gim­ties pro­ble­ma­ti­ką, re­mia­si is­to­ri­niais šal­ti­niais, psi­cho­lo­gi­ja, nau­jo­mis me­di­jo­mis. La­biau pa­ty­ri­nė­jus, ma­tai, kad lie­tu­viš­ką pra­dą iš­duo­da pa­va­di­ni­mas „Ri­ma ži­no, kad pra­keiks­mas gim­ti per Kū­čias“, o dar­be į akis krin­ta or­na­men­to su rū­ta de­ta­lė.

Lie­tu­vo­je la­biau pa­žįs­ta­me lie­tu­vių kil­mės ra­šy­to­ją iš Ka­na­dos An­ta­ną Ši­lei­ką (ro­ma­nai „Pog­rin­dis“, „Bron­zi­nė mo­te­ris“), o ap­ta­ria­mo­je pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mas jo žmo­nos Snai­gės Ši­lei­kos dar­bas „Pa­ke­lė. II-V“. To­ron­te šiuo me­tu gy­ve­nan­čiai kū­rė­jai la­bai svar­bios gy­ve­ni­mo lai­ki­nu­mo te­mos, ji ku­ria dar­bus, ku­riuos ins­pi­ruo­ja gam­tos bū­se­nos.

ŠIAU­LIE­TIŠ­KI PA­RO­DOS VAR­DAI

Ne­ži­nau, ar bū­čiau „Ato­lan­koms“ siū­lęs šią pub­li­ka­ci­ją, jei ne pa­sau­lio lie­tu­vių kū­rė­jų pa­ro­do­je šmė­žuo­jan­tis šiau­lie­tiš­ka­sis ak­cen­tas. To­kių pa­ro­do­je – trys.

Vie­na iš jų – Da­lia Blauens­tei­ner, gi­mu­si Šiau­liuo­se, o šiuo me­tu gy­ve­nan­ti ir ku­rian­ti Aust­ri­jo­je. Da­lia 1985 m. bai­gė Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės fa­kul­te­tą, yra Vie­nos vaiz­duo­ja­mo­jo me­no bend­ri­jos, Že­mu­ti­nės Aust­ri­jos kul­tū­ri­nio tink­lo ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų na­rė, eks­po­na­vu­si dar­bų Aust­ri­jo­je, Da­ni­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Če­ki­jo­je, Gru­zi­jo­je, JAV, Ka­na­do­je, Lie­tu­vo­je ir ki­tur. Jos dar­buo­se vy­rau­ja eg­zis­ten­ci­nės, bend­raž­mo­giš­ko­sios te­mos, eko­lo­gi­nė te­ma­ti­ka. Vie­ni iš to­kių yra ir Vil­niaus ro­tu­šė­je eks­po­nuo­ja­mi Da­lios dar­bai: „Ženk­las“ (dro­bė, alie­jus), „Že­mės šauks­mas“ (dro­bė, plė­ve­lė), „Įs­ta­ty­mas“ (dro­bė, alie­jus, auk­so fo­li­ja).

Ki­ta pa­ro­dos da­ly­vė yra Šiau­liuo­se gi­mu­si Ro­la­na Čeč­kaus­kai­tė-Gkag­ka, ku­ri 1995 m. bai­gė Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ją, yra Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos, o nuo 2010-ųjų ir Šiau­rės Grai­ki­jos dai­li­nin­kų są­jun­gos na­rė, su­ren­gu­si per 60 as­me­ni­nių pa­ro­dų Lie­tu­vo­je, Grai­ki­jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Slo­vė­ni­jo­je, Egip­te ir kt. Kri­ti­kai ak­cen­tuo­ja Ro­la­nos ta­py­bos ir ke­ra­mi­kos dar­bams bū­din­gą leng­vą iro­ni­ją, op­ti­miz­mą, for­mų sti­li­za­vi­mą, de­ko­ra­ty­vu­mą. Tai at­spin­di ir pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi jos dar­bai iš cik­lo „Laiš­kai“: „Pap­ras­tas laiš­kas“, „Laiš­kas re­cep­tas“, „Mei­lės laiš­kas“, „Il­ge­sio laiš­kas“ (miš­ri tech­ni­ka, dro­bė, me­dis).

Ats­ki­ros is­to­ri­jos ver­ta dar vie­no išei­vio iš Šiau­lių – Si­gi­to Šni­ro – gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja ir jo pa­te­ki­mas į „tau­tų mės­ma­lę“ JAV. Daž­niau­siai iš­vyks­tan­čių­jų me­ni­nin­kų žvilgs­niai kryps­ta į Niu­jor­ką, kur Man­he­te­ne kas 100 met­rų ga­li pa­ma­ty­ti vis nau­ją dai­lės ga­le­ri­ją (tai ma­ne iš pra­džių šo­ki­ra­vo).

Šiau­lie­tis Si­gi­tas at­si­dū­rė Ka­li­for­ni­jo­je, kur Ho­li­vu­das, kur stip­ri Lie­tu­vių bend­ruo­me­nė, kur gy­vos Ber­nar­do Braz­džio­nio tra­di­ci­jos, kur vei­kia lie­tu­vių teat­ro tru­pė. Šiuo me­tu jis gy­ve­na ir ku­ria Sher­man Oak­se. Si­gi­tas – šiau­lie­tis (g. 1959), mo­kė­si Šiau­lių dai­lės mo­kyk­lo­je, vė­liau stu­di­ja­vo di­zai­ną Vil­niaus dai­lės ins­ti­tu­te. Jis – ne tas „eko­no­mi­nis emig­ran­tas“, lai­mės ieš­ko­ti iš­vy­kęs dėl dar­bo sto­kos tė­vy­nė­je.

Dar­bo ir na­muo­se Si­gi­tas tu­rė­jo į va­lias – daug me­tų sėk­min­gai bend­ra­dar­bia­vo su įvai­rio­mis Lie­tu­vos lei­dyk­lo­mis, api­pa­vi­da­li­no per 150 kny­gų, tarp jų V. V. Lands­ber­gio, E. M. Remarque‘o, J. Er­lic­ko, pri­si­dė­jo prie maž­daug 60 CD plokš­te­lių me­ni­nio api­pa­vi­da­li­ni­mo, kū­rė de­ko­ra­ci­jas LRT te­le­vi­zi­jos lai­doms, fes­ti­va­liams.

Si­gi­tą trau­kė ani­ma­ci­ja, to­dėl jis ir su­si­gun­dė vi­lio­jan­čiu kvie­ti­mu stu­di­juo­ti ir dirb­ti Ho­li­vu­de. Ten dir­bo stu­di­jo­se „The Wild Thorn­ber­ries Mo­vie“, „Rug­rats go Wild“, „Art Ter­ri­to­ry In­ter­na­tio­nal“. Ap­do­va­no­tas ne vie­nu Ka­li­for­ni­jos pri­zu.

Si­gi­tas – la­bai dau­giab­riau­nis kū­rė­jas, ku­ria gra­fi­kos, di­zai­no, ta­py­bos, ma­žo­sios plas­ti­kos sri­ty­se, ieš­ko sa­vo ori­gi­na­lių tech­ni­kų, jo­mis eks­pe­ri­men­tuo­ja, nors ne­ven­gia ir tra­di­ci­nių raiš­kos prie­mo­nių. Ne­daž­nas lie­tu­vis me­ni­nin­kas, įver­tin­tas JAV kri­ti­kų, taip glau­džiai ir ge­ra­no­riš­kai, be jo­kios ma­te­ria­lios nau­dos bend­ra­dar­biau­ja su vie­tos lie­tu­vių bend­ruo­me­ne, ten ku­rian­čiais žmo­nė­mis.

Ypač jis pa­de­da Ame­ri­kos lie­tu­vių teat­ra­lams, pa­ta­ria ir pa­ts su­ku­ria de­ko­ra­ci­jas sta­tant spek­tak­lius, or­ga­ni­zuo­jant ren­gi­nius. Si­gi­tas pa­sa­ko­jo, kad ir jį lie­tu­viai kvie­tė vai­din­ti spek­tak­liuo­se, bet jis ne­su­si­gun­dė, nors ir pa­ts jau­nys­tė­je svars­tė, ką pa­si­rink­ti – dai­lę ar ak­to­rys­tę.

Sa­ko, kad sa­vas sa­vą trau­kia. Taip gy­ve­ni­mas Los An­dže­le Si­gi­tą vis su­ves­da­vo su ak­to­riais iš Lie­tu­vos. Tad S. Šni­ras no­rą gy­ven­ti teat­ri­nį gy­ve­ni­mą įkū­ni­ja kaip dai­li­nin­kas. Kai 2005–2006 me­tais ak­to­rė iš Šiau­lių dra­mos teat­ro Oli­ta Dau­tar­tai­tė su Los An­dže­lo lie­tu­vių teat­ro tru­pe sta­tė spek­tak­lį, skir­tą M. K. Čiur­lio­niui „Rau­do­kit, sva­jo­nių de­be­sys“, Si­gi­tas mie­lai pri­si­dė­jo kur­da­mas de­ko­ra­ci­jas.

Ta­da jis ar­ti­miau su­si­pa­ži­no ir su vie­tos lie­tu­vių teat­ro en­tu­zias­tu Ar­man­du Ra­gaus­ku, at­li­ku­siu spek­tak­ly­je pa­grin­di­nį M. K. Čiur­lio­nio vaid­me­nį. Reik­li re­ži­sie­rė Oli­ta taip įsu­ko vi­sus į dar­bus, kad spek­tak­lis nu­skam­bė­jo per dau­ge­lį Ame­ri­kos lie­tu­vių bend­ruo­me­nių, bu­vo ge­rai įver­tin­tas, su­tei­kė kū­ry­bos spar­nus ir pa­grin­di­nio vaid­mens at­li­kė­jui Ar­man­dui su Los An­dže­lo lie­tu­viais ak­to­riais mė­gė­jais.

Vė­liau Si­gi­tas su­si­pa­ži­no su dar vie­na, tie­sa, jau mei­lės emig­ran­te, į Los An­dže­lą at­vy­ku­sia gy­ven­ti ki­ta Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­re Jus­ti­na Grumš­ly­te-Braz­džio­nis, ku­ri gy­ve­ni­mą su­sie­jo su žy­mio­jo mū­sų poe­to B. Braz­džio­nio sū­nė­nu Arū­nu.

Jus­ti­na kar­tu su A. Ra­gaus­ku įkū­rė Los An­dže­lo lie­tu­vių teat­ro tru­pę „Just Millin‘ Around“. To­kia S. Šni­ro, bu­vu­sio šiau­lie­čio, gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja Ka­li­for­ni­jo­je. Jis mie­lai bend­ra­dar­biau­ja ir su Lie­tu­vos lei­dyk­lo­mis, yra at­vi­ras kū­ry­bi­niams pa­siū­ly­mams. O Vil­niaus ro­tu­šė­je eks­po­nuo­ja­mi Si­gi­to dar­bai: „Aš žmo­gus“ ir „Atei­ti į pra­džią“ (po­pie­rius, ofor­tas).

AUST­RA­LI­JOS LIE­TU­VĖS DO­VA­NA ŠIAU­LIAMS

Ne vi­si me­ni­nin­kų dar­bai, eks­po­nuo­ti Vil­niaus ro­tu­šė­je, už­da­rius pa­ro­dą grįš na­mo. Kaip pa­pa­sa­ko­jo PLB Kul­tū­ros ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Jū­ra­tė Cas­per­sen, kai ku­rie au­to­riai pa­no­ro dar­bus pa­lik­ti sa­vo kraš­tui. Su­ži­no­ję, kad vie­na iš pa­ro­dos da­ly­vių, Aust­ra­li­jo­je gy­ve­nan­ti lie­tu­vė Lee­ka Gruz­deff-Krau­ce­vi­čiū­tė, jos pa­čios tei­gi­mu, tu­rin­ti są­sa­jų su Zu­bo­vų gi­mi­ne, pa­siū­lė­me jai jos dar­bą (dro­bė, alie­jus; 2017, 50,5X60,5 cm) „Kar­vės prie Tu­ro­no upės“ („Cow Pas­tu­re on Tu­ron Ri­ver“) pa­do­va­no­ti Šiau­liams.

Dai­li­nin­kė mie­lai su­ti­ko, iš­sa­kiu­si pa­gei­da­vi­mą, kad jis bū­tų eks­po­nuo­ja­mas lan­ko­mo­je vie­to­je su Zu­bo­vais su­si­ju­siuo­se rū­muo­se. Dar­bas jau Šiau­liuo­se, fotografijų parodos "Lietuvių Šveicarija" atidarymo metu jį perdavėme Šiaulių miesto savivaldybei. Da­bar gal­vo­ki­me, kur jį tiks­lin­giau­sia eks­po­nuo­ti. Ma­no nuo­mo­ne, jei­gu Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė Šiau­lių uni­ver­si­te­tui da­bar pri­klau­san­čius Zu­bo­vų rū­mus ati­duos Šiau­lių me­ni­nin­kams, klau­si­mas bū­tų iš­kart iš­spręs­tas.

Lee­ka Krau­ce­vi­čiū­tė gi­mė 1939 m. Kau­ne, nuo 1950-ųjų gy­ve­na Aust­ra­li­jo­je, bai­gė Na­cio­na­li­nę dai­lės mo­kyk­lą Sid­nė­ju­je, me­no stu­di­jas tę­sė Ka­ra­liš­ko­jo me­no drau­gi­jo­je, kur spe­cia­li­za­vo­si pei­za­žo ir ta­py­bos sri­ty­se. Su­ren­gė 16 as­me­ni­nių pa­ro­dų, jos kū­ri­nių yra įsi­gi­ję JAV, Ka­na­dos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ir Eu­ro­pos ko­lek­ci­nin­kai. Ji ta­po pei­za­žus, po­rtre­tus, pie­šia pa­ste­le, lie­ja ak­va­re­les. 1986 m. ir 1988 m. ji ta­po pres­ti­ži­nio Ar­chi­bal­do pre­mi­jos kon­kur­so fi­na­li­nin­ke, yra pel­niu­si per 100 ap­do­va­no­ji­mų įvai­riuo­se kon­kur­suo­se. Ačiū Jai už do­va­ną Šiau­liams.

Ka­ta­lo­go „Pa­sau­lio Lie­tu­va: kū­ry­bos ho­ri­zon­tai“ nuo­tr.

Da­lia Blauens­tei­ner. Įs­ta­ty­mas. 2017, dro­bė, alie­jus, auk­so fo­li­ja, 120x100 cm.

Ro­la­na Čeč­kaus­kai­tė- Gkag­ka. Il­ge­sio laiš­kas, miš­ri tec­ni­ka, dro­bė, me­dis, 50x50 cm.

Lee­ka Gruz­deff-Krau­ce­vi­čiū­tė. Kar­vės prie Tu­ro­no upės, 2017, dro­bė, alie­jus, 50,5x60,5 cm.

Si­gi­tas Sni­ras (Šni­ras). Atei­ti į pra­džią, 2010, po­pie­rius, ofor­tas, 56x37 cm.