Naujausios
LIETUVA IR SAULĖS-ŠIAULIŲ MŪŠIS
Jonas NEKRAŠIUS
Kultūrologas
1236 m. rugsėjo 22 d. netoli Šiaulių įvyko svarbiausios to laikotarpio Lietuvos teritorijoje lietuvių ir žemaičių kautynės su kalavijuočių ordinu – Saulės-Šiaulių mūšis. Lietuvai šio mūšio reikšmė didžiulė. Ji atrėmė milžinišką kalavijuočių žygį ir įrodė etninių genčių vienybę ir taip įtvirtino Lietuvą Europos žemėlapyje.
1936 m. sausio mėn. Estijos, Latvijos ir Lietuvos Bendradarbiavimo biuras kreipėsi į Šiaulių miesto burmistrą, prašydamas pranešti, kur būtų tinkamiausia vieta statyti paminklą Saulės mūšiui paminėti. Šio biuro nuomone, paminklas turėtų būti pastatytas tokioje vietoje, kad jis matytųsi nuo geležinkelio (Statys naują paminklą. Lietuvos žinios, 1936 sausio 24, p. 7).
1936 m. vasario mėnesio pradžioje Kaune įvyko Pabaltijo valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) Bendradarbiavimo biuro posėdis, kuriame buvo tartasi statyti Šiaulių mūšiui (ties Šiauliais) atminti paminklą. Buvo nutarta paminklą statyti kur nors ties Šiauliais ar pačiame mieste (Šiaulių m. savivaldybės darbai ir rūpesčiai. Pasikalbėjimas su inž. p. Bite. Įdomus mūsų momentas, 1939 vasario 9, p. 1).
1936 m. rugsėjo mėnesį Kaune įvyko pagrindinės Saulės mūšio 700 metų jubiliejaus iškilmės Lietuvoje. Šio minėjimo metu buvo pabrėžta, jog Saulės mūšis įvyko prie Šiaulių ir tai – lietuvių ginklo pergalė (Iškilmingai paminėta Saulės mūšio sukaktis. Lietuvos aidas, 1936 rugsėjo 28, p. 5).
1936 m. rugsėjo 27 d. Kaune, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai buvo pasirašytas Saulės – Šiaulių kautynių 700 metų minėjimo aktas. Jame skelbiama:
''Metais – nuo Viešpaties gimimo tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštaisiais, nuo Nepriklausomosios Lietuvos atstatymo devynioliktaisiais ir nuo didžiųjų Saulės-Šiaulių kautynių septyni šiimtaisiais – devintojo mėnesio 27 dieną laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, Karo muziejuje, dalyvaujant Ekscelencijai Respublikos Prezidentui – Vyriausiajam Ginkluotų Pajėgų Viršininkui – Tautos Vadui Antanui Smetonai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ekscelencijos Ministerio Pirmininko Juozo Tūbelio vadovaujama, Aukštoji karo vadovybė, Šaulių Sąjunga, Vytauto Didžiojo Universiteto korporacijos ir kitos tautiškosios visuomenės organizacijos su visa lietuvių tauta minėdami viena garbingiausių herojiškos Lietuvos praeities žygį, Praamžiaus tūkstantis du šimtai trisdešimt šeštųjų metų rugsėjo mėn. 22 dieną įrašydintą į Pabaltijo tautų istorijos lapą Saulės-Šiaulių kautynių vardu, giliai nusilenkia prieš didįjį lietuvių tautos karo genijų, tuose Saulės-Šiaulių laukuose sutriuškinusi kardininkų ordino ir gausiai susirinkusių jo talkininkų – kryžininkų galią, siekusio amžiams sau pavergti visą Pabaltįjį, ir džiaugiasi, kad gali su pasididžiavimu konstatuoti, jog jau kaip žilaisiais laikais taip didingai pasireiškusi karinė Lietuvos galybė, jos atsparumo ir vienybės pradai klesti ir nūn, septyniems šimtams metų nuo to garbingojo žygio praėjus, kelintoms kartų kartoms užmiršus net ir tikrąją tų kautynių vieta ir, kad Saulės-Šiaulių karžygių dvasia ir nūn yra gyva ir pasiryžusi, kaip ir tada, kiekvienu metu stoti į lemtingą kovą su bendraisiais priešais už savo žemės ir tautos laisvę ir gerovę.
Šiam garbingam sentėvių laimėjimui dar tvirčiau tautos sąmonėje įamžinti ir palikti jį kas dieną prisimintinu pavyzdžiu, kaip reikia stovėti savo žemės sargyboje, susirinkusieji nutarė šiose Karo muziejaus, to gyvojo Lietuvos praeities ir jo karžygiškos dvasios rūmo, sienose įmūryti paminklinę Saulės-Šiaulių kautynių lentą, kaip pirmąją lietuvių tautos duoklę, didiesiems senovės karžygiams“. (Saulės-Šiaulių kautynių 700 metų minėjimo aktas, 7 šimtai/1236-1936 [700 metų nuo Saulės mūšio]. Šiauliai: išleido 8 pėstininkų K. K. Vaidoto pulko švietimo vadovybė, 1936, p. 2).
1969 m. Šiaulių menininkai, keramikė Aldona Visockienė ir dailininkas Antanas Visockas sukūrė keraminį pano „Saulės mūšis“ (dydis 200 x 145 cm), kuris tais pačiais metais buvo eksponuotas tradicinėje šiauliečių dailininkų parodoje „Aušros“ muziejuje. Šis pano buvo sumontuotas „Žemaičio“ restorane, Šiauliuose.
1973 m. šiaulietis skulptorius Vitalijus Lukošaitis (1950-1986) kartu su liaudies meistrais Zigmu Vaišvila, Vytautu Onaičiu, Zenonu Lažinsku, Stasiu Kinčiu, Feliksu Vargonu, Ipolitu Užkurniu ir Alfonsu Juozapaičiu, pagal savo eskizą ir pačiam dalyvaujant sukūrė kompaktišką trijų ąžuolų skulptūrą „Saulės mūšis“. Vieta skulptūrai buvo parinkta laisvoje erdvėje tarp miesto ir Salduvės piliakalnio.
1981 m. pradėtas ir 1986 m. įgyvendintas Saulės paminklo kompleksas įprasminantis Šiaulių miestą ir Saulės-Šiaulių mūšį. Komplekso autoriai: architektai Algimantas Černiauskas, Remigijus Jurėla ir Algis Vyšniūnas, skulptūros autorius – Stanislovas Kuzma. Monumento sumanymas buvo paminklo koloną ir ant jos stovintį paauksuotą nuogą karį – šaulį su įtemptu lanku traktuoti kaip saulės laikrodžio rodyklę. Ši Saulės laikrodžio aikštė buvo atidaryta Šiauliuose 1986 m. rugsėjo 23 d.
1995 m. Lietuvos Kultūros fondo (sutrumpintai LKF) Šiaulių miesto skyriaus taryba kartu su Joniškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis paskelbė Saulės mūšio įamžinimo idėjos konkursą.
1996 m. LKF Šiaulių krašto tarybos Saulės mūšio įamžinimo komisija (pirmininkas Kazimieras Šavinis) pirmą konkurso vietą skyrė architektės V. Taujanskienės projektui.
1998 m. paskelbti Saulės mūšio pergalės įmžinimo paminklo idėjos konkurso rezultatai. Pagal skulptoriaus V. Martišiaus projektą, kuris laimėjo pirmąją vietą, paminklą sudarė trys senovės baltų simboliai: saulė, žemė ir karaliaus valdžia, įkūnijanti pastovumą.
2005 m. Vyriausybė nutarė įamžinti Saulės mūšio vietą, pastatant memorialinį kompleksą.
2006 m. rugsėjo mėnesį, pasitinkant 770 metų Saulės mūšio pergalės jubiliejų Lietuvos Vyriausybė nusprendė šių kautynių vietą įamžinti Joniškio savivaldybėje Jauniūnų kaime, Gataučių seniūnija), tarp Šiaulių ir Joniškio, Mūšos ir Tautinio upelio santakos.
2008 m. paskelbtą konkursą Saulės mūšio memorialiniam kompleksui parengti, laimėjo Algimanto Černiausko vadovaujama architektų grupė ir skulptoriaus Gintauto Lukošaičio projektas, pagal kurį memorialinio komplekso centre turėtų iškilti 30 metrų aukščio saulės laikrodžio smailė, atsiras tvenkinys su akmenų taku kūlgrinda ir bus pasodinta medžių.
Praėjo beveik 80 metų nuo pirmųjų sprendimų įamžinti Saulės – Šiaulių mūšį Lietuvoje ir dešimt metų nuo Lietuvos Vyriausybės sprendimo įamžinti Saulės mūšio vietą. Memorialo statybos darbai, užstrigus finansavimui nėra baigti ir neleistinai vilkinami.
Artėja 2016 m. metai kai minėsime Saulės mūšio 780-ąsias metines. Domiuosi šios statybos ir su ja susijusio proceso eiga kaip paprastas lietuvis ir mane stebina valdžios ir politikų nerangumas ir neatsakingumas prieš tautą ir istorinę atmintį.
Tenka valdininkams ir politikams priminti svarbią tiesą: tauta, negerbianti savo praeities ir istorijos, tauta be ateities. Valstybei turi būti svarbus jos tradicijų tęstinumas ir istorijos išsaugojimas ateinančioms kartoms. Tik tuo valstybė yra stipri ir neįveikiama.
Taip pat, manau, kad prie Saulės – Šiaulių mūšio memorialinio komplekso įgyvendinimo ir šio mūšio 780 metų sukakties įprasminimo aktyviau turėtų prisijungti Šiaulių miesto meras ir Savivaldybė.
Siūlau 2015 m. pabaigoje paskelbti ir 2016 m. surengti tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Šiauliams ir Saulės-Šiaulių mūšiui – 780“ (rengiant konkurso nuostatus ir programą prisidėtų ir šių eilučių autorius), taip pat išleisti atviruką su 1936 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos pasirašytu Saulės-Šiaulių kautynių 700 metų minėjimo akto, kurio turinys cituojamas šiame straipsnyje, faksimile.
Ir dar. Prieškario Lietuvoje daugelis istorikų ir oficialios Lietuvos valstybės institucijos 1236 m. rugsėjo 22 d. ties Šiauliais įvykusį mūšį vadino Saulės – Šiaulių mūšiu. Manau, kad siekiant įteisinti šio mūšio vietą ir svarbą, jo ryšį su Lietuva ir Šiauliais, tikslinga visur rašyti ir visuose šaltiniuose nurodyti šio mūšio pavadinimą Saulės – Šiaulių mūšis, taip kaip jis buvo vadinamas tarpukario Lietuvoje.
