Kraštotyrininkės darbai — bibliografijos rodyklėje

Kraštotyrininkės darbai —  bibliografijos rodyklėje

Kraštotyrininkės darbai — bibliografijos rodyklėje

Vytautas KIRKUTIS

Tokių knygų niekas neskaito. Nežinau, ar tokias knygas kas nors perka. Didžiajai daliai knygų skaitytojų tokių knygų beveik niekada neprireikia. Apie jas beveik nerašoma recenzijų. Kai kas net ir knyga nenori jų vadinti, paprasčiausia — rodyklė, brošiūra, sąrašas. Čia rašau apie labai specifinius leidinius — bibliografijos rodykles, kuriose pateikiama glausta informacija apie kurioje nors srityje besidarbuojančio žmogaus nuveiktus darbus (straipsnius, knygas, surinktą medžiagą, parengtus aplankus ir pan.). Neseniai vos dvidešimt penkių egzempliorių tiražu išleista šiaulietės kraštotyrininkės Irenos Rudzinskienės — Dambrauskaitės „Bibliografijos rodyklė. 1949 — 2011“.

Be diktofono, fotoaparato, automobilio

Šiaulietė Irena Rudzinskienė — Lietuvos kraštotyros draugijos Garbės kraštotyrininkė, daugelio kraštotyros ekspedicijų dalyvė. Jis surengė dešimt personalinių kraštotyros parodų, parengė apie 500 darbų. Tai tik keli faktai, apibūdinantys kasdieninį kraštotyros darbą, kuriam ji paskyrė daugiau kaip šešiasdešimt metų.

Nuveikti darbai ir surašyti į bibliografijos rodyklę, kurią sudarė bibliotekininkė Danutė Darbutienė. Surašyti kraštotyrininkės keliai keleliai, renkant medžiagą ekspedicijose, rengiant aplankus, ieškant informacijos archyvuose ir bibliotekose, kalbinant žmones& Pati Irena taip tuos kelius apibūdina: „Ėjau aš tais keliais užsirašinėdama viską plunksnele, taip niekada nepanaudojusi diktofono, neturėjusi savo fotoaparato, rašomosios mašinėlės, taip pat neturėdama laiko kompiuteriui& Keliavau kelrodžių nurodytais keliais be savo transporto priemonių& “

Dar galėtume pridurti: darbas be materialaus atlygio, net nesitikint, kad kas nors pastebės, pagirs, apdovanos. Darbas aukojant savo kuklų atlyginimą ar pensiją. „Tai kam taip vargti?“ — paklaus kas nors keistuolių kraštotyrininkų. “Kiekvienas užrašytas pasakojimas gaivins istorinę ir kultūrinę tautos atmintį,–sako Irena Rudzinskienė. — Jus pačius įvairiapusiškai praturtins“.

Beveik devyni šimtai įrašų

Irenos Rudzinskienės bibliografijos leidinyje spausdinama gyvenimo ir veiklos apžvalga, personalinių parodų sąrašas, informacija apie dalyvavimą įvairiose parodose, seminaruose, konferencijose, darbo įvertinimą. Visiems darbams išvardinti prireikia beveik šimto knygos puslapių.

Daugiausia vietos skiriama kraštotyrininkės parengtiems leidiniams, publikacijoms knygose ir elektroniniuose dokumentuose, periodikoje. Pateikiama informacija apie publikacijas, kuriose rašoma apie Ireną Rudzinskienę. Pirmoji publikacija periodikoje — 1949 metų rugsėjo 29 dieną. O iš viso pateikta beveik 900 įvairių įrašų apie kraštotyrininkę ir įvairiapusišką jos veiklą.

Nemažai publikacijų apie Irenos Rudzinskienės veiklą paskelbta ir dienraštyje „Šiaulių kraštas“ bei kultūros, meno, literatūros priede “Atolankos“. Visos publikacijų nuorodos kruopščiai surašytos bibliografijos rodyklėje.

Leidinys apie Irenos Rudzinskienės veiklą bus naudingas tiems, kurie domisi ne tik jos nuveiktais darbais, bet ir krašto istorija, žinomų žmonių praeitimi, genealoginių medžių sudarymo ypatumais.

 

RYŠIAI. Irenos Rudzinskienės gyvenimo neįmanoma įsivaizduoti be kraštotyros, o Šiaulių kraštotyros — be Irenos Rudzinskienės.

DARBAI. Visi kraštotyrininkės Irenos Rudzinskienės darbai surašyti į šią bibliografijos rodyklę. 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.