Naujausios
Kolektyvinė atmintis: tarp istorijos ir legendos
Vytautas KIRKUTIS
Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido istorikų Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio monografiją „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“. Šeši šimtai keturiasdešimt vieno puslapio knygoje pirmą kartą pateikiamas išsamus tyrimas apie herojiškos Pilėnų gynybos vaizdavimą istoriografijoje ir šios vaizdinio gyvavimą lietuvių atminties kultūroje.
Iš mokyklos laikų per istorijos pamokas girdėta istorija apie tai, kaip 1336 metų vasario 25-ąją kryžiuočiai užpuolė Pilėnų pilį, o lietuviai drąsiai kovėsi, bet jų pastangos buvo per mažos. Pilėnų gyventojai geriau rinkosi mirtį negu kryžiuočių nelaisvę. Ant laužo buvo sumestas turtas, vyrai nužudė žmonas ir vaikus, o kariai, nulenkę galvas, leido jas kalaviju nukapoti savo vadui Margiriui. Šis taip pat nusižudė kalaviju. Tokia mokyklinė istorija. Kas tai iš tiesų — herojiškumas, pasiaukojimas dėl laisvės ar paprasčiausias nuolankumas, bailumas ir pasitraukimas iš kovos? Amžinas klausimas: ar nuolanki mirtis yra didvyriškumas, pasiaukojimas?
Istoriografija ir atmintis, istorija ir legenda, Pilėnų legendos atspindžiai ir istorinių šaltinių analizė, galų gale — šaltinių ištraukos, leidžiančios pačiam skaitytojui pabūti tyrinėtoju ir suprasti istorijos ir legendos aspektus ir sąsajas. Visa tai analizuojama naujojoje monografijoje. Kaip skelbiama pratarmėje, „rašydami šią knygą autoriai pirmiausia siekė išsiaiškinti, kaip susiformavo Pilėnų gynimo interpretavimo tradicija“, nes “XIX a. Pilėnų gynimo epizodas, likdamas Lietuvos istorijos faktu, tapo ir lietuvių kolektyvinės atminties vaizdiniu“.
Monografija provokuoja diskusijai, nes autoriai drąsiai ir naujoviškai imasi tyrinėti istorinę atmintį. Knygos viršelyje Lietuvos kultūros istorijos tyrinėtojas Vilniaus universiteto docentas daktaras Eligijus Raila atkreipia skaitytojų dėmesį, kad „pirmą kartą mūsų istoriografijoje tiriama ne istorinio įvykio sudedamosios dalys, priežastys ir jo aplinkybės, ne mūšio eiga ir jo pasekmės, bet įvykio “išlikimas“, gyvybingumas ir funkcionavimas kolektyvinėje atmintyje“.
Du klausimai monografijos autoriui Dangirui MAČIULIUI
Monografija „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“ — tai tam tikra provokacija permąstyti kai kuriuos istorijos faktus ir ypač — tų faktų atspindį kolektyvinėje atmintyje. Kaip kilo sumanymas imtis šio darbo ir šios temos?
Turbūt reiktų pradėti nuo to, kaip gimė ši knyga. Taip atsitiko, jog, nežinodami apie vienas kito pasirinkimą, su Dariumi vienai konferencijai, skirtai atminties kultūrai, savo pranešimams pasirinkome tą pačią temą — abu kalbėjome apie Pilėnus. Tiesa, skirtingu aspektu. Darius pabandė rekonstruoti patį istorinį įvykį ir apžvelgė istoriografinės tradicijos susiformavimą, o aš pabandžiau į Pilėnus pažvelgti kaip į lietuvių kolektyvinės atminties vaizdinį. Taigi mudviejų pranešimai ne tik nesikartojo, bet puikiai vienas kitą papildė. Tuomet ir kilo mintis mudviem suvienyti jėgas ir kartu parašyti knygą, kurioje–ir nuodugni paties istorinio įvykio rekonstrukcija ir šio įvykio gyvavimo tautos atmintyje istorija.
Kolektyvinės atminties tyrinėjimai Lietuvoje pakankamai nauji. Galbūt ketinate ir ateityje gilintis į šią sritį, gal jau ryškėja naujų tyrinėjimų temos? Juolab, kad pokalbyje užsiminei, jog kolektyvinės atminties tyrinėjimais vertėtų pasidomėti ir tiems, kurie šiuo metu svarsto, kieno vardus reikia įamžinti Šiauliuose, kokius praeities įvykius akcentuoti, iškelti, suaktualinti.
Lietuvos istorijos institute prieš porą metų pradėta vykdyti nauja mokslinio tyrimo programa, skirta atminties kultūros tyrimams. Esu vienas iš šioje tyrimo programoje dalyvaujančių mokslininkų. Lietuvos atminties kultūros tyrimai tik prasideda, tad visuomenė sulauks naujų darbų. Pavyzdžiui, šiemet turėtų pasirodyti straipsnių rinkinys, skirtas kolektyvinės atminties raiškai miestų erdvėse. Šioje knygoje, beje, bus ir straipsnis apie Šiaulių atminties kultūrą.
Apie autorius
Vienas iš knygos autorių — humanitarinių mokslų daktaras Dangiras Mačiulis yra šiaulietis, kurį laiką dirbęs Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniame padalinyje. Šiuo metu yra Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, tyrinėjantis XX amžiaus Lietuvos kultūros istoriją ir XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos visuomenę. Mums džiugu, kad Dangiras Mačiulis yra aktyvus mūsų “Atolankų“ autorius. Jau pirmajame “Atolankų“ numeryje (1995-05-20) išspausdintas jo istorinis tyrimas apie Šiaulių rajono Kurtuvėnų bažnyčią. Savo publikacijomis jis ne kartą džiugino “Šiaulių krašto“ skaitytojus. Pilėnų tematika susidomėjo tirdamas lietuvių atminties kultūrą.
Kitas autorius — humanitarinių mokslų daktaras Darius Baronas yra Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas. Tyrinėja viduramžių Lietuvos istoriją, yra vienas geriausių katalikų Bažnyčios istorijos Lietuvoje specialistų. Praėjusiais metais pasirodė nauja D. Barono knyga „Vilniaus pranciškonų kankiniai ir jų kultas XIV— XX a.“. Pilėnų tematika susidomėjo tirdamas lietuvių ir kryžiuočių santykius XIII— XV a.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.