Knygų etažerė

Knygų etažerė

Kny­gų eta­že­rė

Mo­nog­ra­fi­ja apie Vil­nių, kaip Lie­tu­vos sos­ti­nę

Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­tas iš­lei­do Dan­gi­ro Ma­čiu­lio ir Da­riaus Sta­liū­no mo­nog­ra­fi­ją „Vil­nius – Lie­tu­vos sos­ti­nė: pro­ble­ma tau­ti­nės vals­ty­bės pro­jek­te (XIX a. pa­bai­ga – 1940 m.).“

Iš pir­mo žvilgs­nio ga­li­ma nu­steb­ti: nie­ko nau­jo, dar vie­na kny­ga apie Vil­nių. Taip, apie Vil­nių, bet ty­ri­nė­ji­mo ra­kur­sas pa­si­rink­tas kiek ki­toks, nei įpras­ta. Tai kny­ga apie Vil­niaus, kaip Lie­tu­vos sos­ti­nės, idė­jos at­si­ra­di­mą, vys­ty­mą­si, kai­tą ir jos die­gi­mą Lie­tu­vos pi­lie­čiams.

Chro­no­lo­gi­ne tvar­ka iš­dės­ty­ta mo­nog­ra­fi­ja pra­de­da­ma nuo klau­si­mo, ko­dėl Ru­si­jos im­pe­ri­jos gy­va­vi­mo pa­bai­go­je lie­tu­vių na­cio­na­liz­mo ly­de­riai nu­spren­dė tau­ti­nės Lie­tu­vos cent­ru pa­skelb­ti Vil­nių. To­liau ana­li­zuo­ja­ma, kaip se­kė­si šią idė­ją įgy­ven­din­ti Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, 1918-1923 me­tų per­mai­nų lai­ku, 1923-1939 me­tais bei 1939-1940-ai­siais.

Kny­gos pra­tar­mė­je ra­šo­ma, kad „ši kny­ga – tai pa­sa­ko­ji­mas apie Vil­nių kaip lie­tu­viš­kos sos­ti­nės idė­ją ir kaip ši idė­ja už­val­dė lie­tu­vių min­tis – tai iš es­mės šios idė­jos biog­ra­fi­ja mo­der­niai­siais lai­kais“.

Jei jus do­mi­na to­kia ana­li­zė, va­di­na­si, kny­ga skir­ta jums. Pa­sak au­to­rių, „šią kny­gą ne­del­siant grą­žin­ti len­ty­non pa­ta­ria­me tiems, ku­rie ti­ki­si pa­sa­ko­ji­mo apie „mul­ti­kul­tū­ri­nį“ Vil­nių, – apie tau­tų po­li­lo­gą is­to­ri­nė­je Lie­tu­vos sos­ti­nė­je ne­bus nė žo­džio“.

Be­je, mo­nog­ra­fi­ja „Vil­nius – Lie­tu­vos sos­ti­nė: pro­ble­ma tau­ti­nės vals­ty­bės pro­jek­te (XIX a. pa­bai­ga – 1940 m.)“ – tai pa­pil­dy­tas ang­lų kal­ba pa­si­ro­dan­čios kny­gos „Lit­hua­nian Na­tio­na­lism and the Vil­nius Ques­tion, 1883-1940“ lie­tu­viš­kas lei­di­mas.

Šiau­lie­tis is­to­ri­kas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras, dir­ban­tis Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­te, vie­nas ar su bend­raau­to­riais yra pa­ra­šęs ir iš­lei­dęs šias mo­nog­ra­fi­jas:

D. Ma­čiu­lis, Vals­ty­bės kul­tū­ros po­li­ti­ka Lie­tu­vo­je 1927–1940 me­tais, Vil­nius, 2005.

D. Ma­čiu­lis, R. Pet­raus­kas, D. Sta­liū­nas, Kas lai­mė­jo Žal­gi­rio mū­šį? Is­to­ri­nio pa­vel­do da­ly­bos Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je, Vil­nius: Min­tis, 2012, 296 p.

D. Ba­ro­nas, D. Ma­čiu­lis, Pi­lė­nai ir Mar­gi­ris: is­to­ri­ja ir le­gen­da, Vil­nius: Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos lei­dyk­la, 2010, 644 p.

Vie­nas iš mo­nog­ra­fi­jos au­to­rių – hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Dan­gi­ras Ma­čiu­lis –„Ato­lan­kų“ au­to­rius ir kon­sul­tan­tas.


Kny­ga apie kryž­dir­bys­tę ir jos sa­vi­tu­mą

Že­mai­ti­ja – kry­žių ir kop­ly­tė­lių kraš­tas. No­rė­da­mi pla­čiau su­ži­no­ti apie šiuos ma­žo­sios me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­nius, ga­li­me at­si­vers­ti šio­mis die­no­mis iš­leis­tą Vi­tos Tar­vy­die­nės ir Li­nos Kan­tau­tie­nės kny­gą „Piet­ry­čių Že­mai­ti­jos kryž­dir­bys­tės sa­vi­tu­mo bruo­žai“. Kny­gą iš­lei­do Ra­sei­nių kraš­to is­to­ri­jos mu­zie­jus ir „Žu­vėd­ros“ lei­dyk­la.

Lei­di­nys pa­reng­tas nau­do­jant Ra­sei­nių kraš­to is­to­ri­jos mu­zie­jaus fon­dų ar­chy­vus, eks­pe­di­ci­jų me­tu su­kaup­to­mis nuo­trau­ko­mis, su­rink­ta me­džia­ga. Kny­go­je skai­ty­to­jas ras in­for­ma­ci­jos apie kryž­dir­bys­tę XIX ir XX am­žiais, apie kryž­dir­bius ir diev­dir­bius, pa­ma­tys nuo­trau­kų iš Ado­mo Var­no ko­lek­ci­jos, per­skai­tys apie kryž­dir­bys­tę at­gi­mi­mo me­tais.

Pla­čiau nag­ri­nė­ja­ma me­di­nė ar­chi­tek­tū­ra poe­to Jo­no Ma­čiu­lio-Mai­ro­nio tė­viš­kė­je, 1988-1994 me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų sta­ty­mo me­tai, ap­žvel­gia­ma sak­ra­li­nių pa­mink­lų meist­rų kū­ry­ba, kry­žių de­ko­ro sa­vi­tu­mai, įra­šai kry­žiuo­se. Lei­di­nys gau­siai iliust­ruo­tas praei­ties ir da­bar­ties kop­ly­tė­lių ir kry­žių nuo­trau­ko­mis.

Kny­ga su­do­mins tuos, ku­rie do­mi­si Lie­tu­vos is­to­ri­ja, kul­tū­ros pa­vel­du, kryž­dir­bys­tės ir diev­dir­bys­tės tra­di­ci­jo­mis, sak­ra­li­nio me­no ty­ri­nė­ji­mais.

Pa­bai­gai – vie­na ci­ta­ta iš kny­gos: „Ra­sei­nių kraš­to is­to­ri­jos mu­zie­jus, siek­da­mas už­pil­dy­ti kraš­to et­ni­nio kul­tū­ros pa­vel­do ty­ri­nė­ji­mų spra­gą, ke­le­tą me­tų vyk­dė et­nog­ra­fi­nes eks­pe­di­ci­jas, ku­rių me­tu fik­sa­vo me­di­nės ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros pa­li­ki­mą. Eks­pe­di­ci­jų me­tu bu­vo ap­lan­ky­ti ra­jo­no kai­mai, mies­te­liai. Me­di­nių liau­dies meist­rų kū­ri­nių bu­vo ieš­ko­ma vei­kian­čiose ir ne­vei­kian­čio­se ra­jo­no ka­pi­nė­se, prie so­dy­bų ir baž­ny­čių šven­to­rių, lau­kuo­se, pa­ke­lė­se ir kryž­ke­lė­se. At­lik­ta virš 400 kry­žių, kop­lyts­tul­pių, sto­gas­tul­pių ir kop­ly­tė­lių fo­to­fik­sa­ci­jų, ap­klaus­ti pa­tei­kė­jai.“

Iš tie­sų at­lik­tas di­džiu­lis dar­bas kau­piant me­džia­gą ir ją ana­li­zuo­jant. O vi­so to re­zul­ta­tas – kny­ga „Piet­ry­čių Že­mai­ti­jos kryž­dir­bys­tės sa­vi­tu­mo bruo­žai“.


Trys me­ni­nin­kai iš Kruo­pių kraš­to

„Žu­vėd­ros“ lei­dyk­la iš­lei­do Ro­mual­dos Gai­liu­šai­tės-Dap­šie­nės pa­reng­tą kny­gą „Lai­ko tėk­mė­je“. Jo­je – apie tris sa­vi­tus iš Kruo­pių kraš­to (Ak­me­nės ra­jo­nas) ki­lu­sius me­ni­nin­kus ir, pa­sak au­to­rės, jų „gy­ve­ni­mo ke­lio nuo­tru­pas“. Tai pa­sa­ko­ji­mai apie mu­zi­ką, dai­li­nin­ką ir poe­tą Sta­sį Juš­kų, skulp­to­rių res­tau­ra­to­rių An­ta­ną Mil­kin­tą ir mu­zi­ką, poe­tą, fo­to­me­ni­nin­ką Al­gir­dą Rek­lį.

Pa­sak kny­gos su­da­ry­to­jos ir teks­tų au­to­rės Ro­mual­dos Gai­liu­šai­tės-Dap­šie­nės, „šie me­ni­nin­kai gi­mė tar­pu­ka­rio Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je. Vi­si jie nuo pat ma­žens tu­rė­jo ko­vo­ti už sa­vo li­ki­mą. Per­gy­ve­no is­to­ri­nius laik­me­čius: Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, trem­tį, par­ti­za­ni­nį-re­zis­ten­ci­nį, oku­pa­ci­nį, Lie­tu­vos at­gi­mi­mo. Ir su­grį­žę į Nep­rik­lau­so­mą Lie­tu­vą, ne­pa­veik­ti oku­pa­ci­nio dik­ta­to, nors ir men­kes­nė­mis jė­go­mis, ei­na me­ni­nin­kų ke­liais.“

Kny­go­je daug fo­to­nuot­rau­kų, kū­ri­nių rep­ro­duk­ci­jų, ap­ra­šo­mų me­ni­nin­kų poe­zi­jos iš jų iš­leis­tų rin­ki­nių. Vi­sa­pu­siš­kai at­sklei­džia­mas Sta­sio Juš­kaus, An­ta­no Mil­kin­to ir Al­gir­do Rek­lio gy­ve­ni­mas, kū­ry­ba, ak­cen­tuo­ja­mi svar­biau­si jų dar­bai.

Be­si­do­min­tiems Ak­me­nės ra­jo­no kul­tū­ros is­to­ri­ja bus įdo­mūs Vals­ty­bi­nės kon­ser­va­to­ri­jos Cho­ro di­ri­ga­vi­mo kla­sės stu­den­to Sta­sio Juš­kaus dip­lo­mi­nio dar­bo „Kai ku­rie mu­zi­ki­nės me­no sa­vi­veik­los vys­ty­mo­si bruo­žai Ak­me­nės ra­jo­ne“, ra­šy­to 1970-1971 me­tais, frag­men­tai.

Ro­mual­da Gai­liu­šai­tė-Dap­šie­nė iš­ties daug ir kruopš­čiai pa­si­dar­ba­vo rink­da­ma is­to­ri­nę me­džia­gą ir ra­šy­da­ma apy­brai­žas apie tris žy­mius Kruo­pių kraš­to me­ni­nin­kus. Ši kny­ga ska­ti­na kraš­to­ty­ri­nin­kus, is­to­ri­kus, kul­tū­ros pa­vel­do ty­ri­nė­to­jus ap­si­dai­ry­ti sa­vo mies­te, kai­me, gy­ven­vie­tė­je ir pri­si­min­ti iš­ki­lius žmo­nes, jų gy­ve­ni­mą ir kū­ry­bą.

Pa­ren­gė Vy­tau­tas KIR­KU­TIS