Naujausios
Knygos jungia Čikagą ir Bazilionus
Antradienį Bazilionus pasiekė jau ketvirtoji siunta iš Čikagos. Į Bazilionus jau atplukdyta apie 800 išeivijoje leistų ar tik pabuvojusių išeivijoje – išsiųstų į JAV dar prieškariu iš Lietuvos ir sugrįžusių beveik po šimto metų atgal į gimtinę knygų.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas (1939–2015) Bazilionams paliko ne tik savo visą gyvenimą kauptą unikalią biblioteką, bet ir ryšius su išeivijos šviesuoliais. Čikagos lituanistikos tyrimų ir studijų centre Bazilionai jau ne koks mažytis nežinomas kaimelis.
Rita ŽADEIKYTĖ
Palydėtos per Atlantą pildo R. Ozolo palikimą
„Šį rytą matau, kad keturios dėžės knygų, išsiųstos per Atlantic Express gegužės 18 dieną, jau yra atplaukusios į Klaipėdą. Tai reiškia, kad greitai bus nuvežtos pas Jus. Enata“. Tokį laišką iš Čikagoje gyvenančios bibliotekininkės, Čikagos lituanistikos tyrimų ir studijų centro bendradarbės Enatos Skrupskelytės Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Rimantas Gorys gavo birželio 21-ąją.
Tokių laiškų, palydinčių kiekvieną siuntą iš Čikagos į Bazilionus – ne vienas. Ponia Enata lydi kompiuteryje kiekvieną knygų siuntą per Atlantą, kol tik jos pasiekia Bazilionų mokykloje kuriamą unikalų Lietuvoje Romualdo Ozolo lituanistikos centrą.
Centrą sudaro kelių krypčių fondai. Centro pradžia ir pagrindas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dovanota apie 15 tūkstančių knygų biblioteka, visas R. Ozolo archyvas: rankraščiai, garso įrašai, dienoraščiai.
R. Ozolas savo palikimui saugoti pasirinko ne Vilnių, o Bazilionus. Taip parodydamas ne tik tai, kad egzistuoja regionai ir Lietuvai būtina reali regioninė politika. Taip parodydamas ir tai, kad pasitiki, jog jo palikimas, niekur neskelbti dienoraščiai būtų patikimose rankose, o Nepriklausomybės atgavimo istorija bei vėlesnės jos peripetijos, bent jau jo rankraščiuose, išliktų ne „pagražinti“, o autentiški.
Kita kuriamo R. Ozolo lituanistikos centro dalis – išeivijos lituanistinė literatūra, lietuviški vadovėliai leisti ir naudoti išeivijos lietuvių ir Vokietijos pabėgėlių stovyklose, ir jau nuvykus į JAV.
Pasak R. Gorio, R. Ozolas labai pritarė, kad Bazilionuose greta jo dovanotų knygų kauptųsi išeivijos knygų biblioteka. Jis ir pats jau buvo gavęs kelis siuntinius su išeivijos lituanistine literatūra, lietuviškų vadovėlių kolekcija, kitais retais leidiniais. Jie taip pat yra Bazilionuose.
Pasirinkta švietimo kryptis
R. Gorys teigia, jog su E. Skrupskelyte buvo sutarta, R. Ozolo lituanistikos centre Bazilionuose kaupti švietimo literatūrą – vadovėlius, mokyklų, mokymo programas. Labiausiai domina lietuvių kalbos gramatika, lietuvių kalbos skaitiniai ir istorijos vadovėliai.
Viena unikaliausių šios krypties knygų – Stasio Barzduko „Lietuvių kalbos gramatika“, išleista 1946 metais Miunchene (Vokietija). Paskutiniame puslapyje yra įklijuotas lapelis, vietoj pratarmės, kuriame paaiškinama, kad šio vadovėlio reikėjo jo paties ir kitų lietuvių vaikams mokyti pabėgėlių stovykloje lietuvių kalbos gramatikos.
Nors šio unikalaus vadovėlio tiražas nenurodytas, R. Gorio teigimu, jis negalėjo būti didelis – galbūt apie keliasdešimt egzempliorių. Tai labai retas leidinys.
Į Bazilionus iš Čikagos lituanistikos tyrimų ir studijų centro atkeliavo ne vienas lietuvių kalbos morfologijos, fonetikos vadovėlis, leistas dar tarpinėje stotelėje ilgoje kelionėje į JAV.
„Žmonės išbėgo nuo sovietinio režimo nepasiėmę daugelio svarbių dalykų, o Vokietijos pabėgėlių stovyklose gyveno keletą metų. Tad inteligentai savo vaikus turėjo užimti prasminga veikla“, – mano R. Gorys.
Pagal leidimo datą ir vietą galima atsekti, kad 1949 metais lietuvių kalbos vadovėliai jau pradėti leisti Čikagoje, kai lietuviai jau pasiekė JAV, jų vaikams mokyti gimtosios kalbos ir ten trūko vadovėlių.
Paralelės tarp Rytų, Vakarų ir komiksų
E. Skrupskelytės siunčiamos lietuvių išeivių knygos, vadovėliai ir dokumentai, pasak R. Gorio, užpildo vieną iš svarbių lietuvių švietimo etapų.
Vienas iš švietimo literatūros etapų, pasak R. Gorio, buvo XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia, Pirmosios Lietuvos Respublikos vadovėliai. Visai kas kita – emigracijoje leisti vadovėliai. Dar vienas iš etapų – sovietmečio vadovėliai, jau persunkti politinės ideologijos.
Iš šių etapų, pasak R. Gorio, – kaip ant delno visa Lietuvos švietimo, lietuviškų vadovėlių raida.
„Galima tiesti paraleles tarp lietuvių tremtinių, ištremtų į Rytus, Sibirą, ir nuo sovietinės okupacijos priverstų pasitraukti į Vakarų tremtį. Abiem šiomis kryptimis buvo tremiami inteligentai. O jie negalėjo be švietimo, kultūros, literatūros. Tad tolygaus svarbumo leidiniai yra ir Vytenio Rimkaus Sibire ranka rašyti ir spalvotais pieštukais piešti lietuviški laikraštėliai „Taiga“, ir pabėgėlių stovyklose Vokietijoje leisti vadovėliai. Abiejų tikslas buvo lietuvių švietimas, nors ir labai sunkiomis sąlygomis“, – mano R. Gorys.
Jo teigimu, skirtumas yra tik tas, kad V. Rimkus 1951 metais už lietuviško laikraštuko „Taiga“ leidimą tremtyje buvo areštuotas ir Irkutske nuteistas mirties bausme, pakeista 25-iems metams kalėti lageriuose.
Bazilionų mokyklos direktorius pasakojo, kad mokytojai labai susidomėjo senaisiais vadovėliais ir norėtų kai kuriuos jų (žinoma, kopijas) naudoti savo pamokose.
„Stebina tai, kaip viskas labai aiškiai, trumpai ir konkrečiai vaikams išdėstyta. Tik esmė! Tik tai, ko reikia, kad žmogus turėtų tvirtus kalbos, rašto pagrindus! Dabartiniai vadovėliai, tiesą pasakius, jau primena komiksus. Prikrauta informacijos, bereikalingų paveikslėlių, o šiuolaikiniai vaikai nebemoka rašyti. Manau, nereikėtų trikdyti vaiko tais paveiksliukais, o sugrįžti prie pradmenų, prie esmės“, – įsitikinęs ilgametis pedagogas.
Jo teigimu, labai „švari“, „nekomiksinė“, nuosekli informacija sudėta ir senuosiuose matematikos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų vadovėliuose.
Knygos, apkeliavusios Žemės rutulį
Iš Čikagos E. Skrupskelytės siunčiamos knygos yra gautos iš kelių šaltinių. Pirmiausia tai pačios E. Skrupskelytės bibliotekos knygos. Tarp jų yra bibliografinių retenybių su Jono Aisčio, Kazio Bradūno autografais ir dedikacijomis E. Skrupskelytei.
Kita dalis knygų – E. Skrupskelytės mamos Alinos Skrupskelienės bibliotekos rinkiniai.
Didžiausioji dalis – Čikagos lituanistikos tyrimų ir studijų centro bibliotekos egzemplioriai. Tačiau ir jie turi kelias kryptis. Viena jų – dar pabėgėlių stovyklose Vokietijoje – pakeliui į JAV – leisti vadovėliai, kita – jau pasiekus JAV leisti lietuviški vadovėliai, trečia – iki sovietinės okupacijos JAV pasiekę Nepriklausomoje Lietuvoje leisti vadovėliai.
R. Gorio teigimu, tikimasi surinkti, pavyzdžiui, visus Pirmosios Lietuvos Respublikos laiku „Švyturio“ leidyklos išleistus vadovėlius. Didžioji dalis jų – jau Bazilionuose.
„Apie 1920-uosius metus buvo didžiulis badas lietuviškų vadovėlių. Vadovėliai rasdavosi be komisijų aprobavimo, tiesiog iniciatyvių švietėjų, tokių, kaip Jonas Murka, dėka. Lietuvoje formavosi vadovėlių leidybos sistema. Dalis Lietuvoje išleistų vadovėlių pasiekdavo ir JAV lietuvius iš ankstesnių emigracijų bangų – Lietuvoje likę šviesūs žmonės aprūpindavo lietuviškais vadovėliais ir išeivius. Kai kuriuos vadovėlius išsivežė 1944 metais traukdamiesi nuo sovietų. O dabar, „apsukę žemės rutulį“, vadovėliai vėl sugrįžta į Lietuvą ir yra saugomi Bazilionuose“, – pasakojo R. Gorys.
R. Gorio teigimu, gali būti, kad senieji vadovėliai tarnavo pagrindu jau JAV leidžiamiems lietuviškiems vadovėliams.
Dar daug mįslių teks įminti
Visi Bazilionų R. Ozolo lituanistikos centre kaupiami vadovėliai iš Čikagos lituanistinių tyrimų ir studijų centro, pasak R. Gorio, dar slepia daug mįslių ir klaustukų, todėl gali būti geras pamatas moksliniams tyrinėjimams.
Pavyzdžiui, Bazilionus iš Čikagos pasiekė 1904 metais Čikagoje išleistas istorijos vadovėlis „Istorija abelna“.
„Turint galvoje, kad pirmasis geografijos vadovėlis lietuvių kalba „Trumpa geografija arba žemės aprašymas“ išleistas 1898 metais Čikagoje Petro Vileišio, kyla klausimas, kokio svarbumo yra ši istorijos knyga“, – teigė R. Gorys.
Jo teigimu, visos Bazilionų mokykloje kaupiamos knygos yra užregistruotos, infomacija apie jas yra Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro internetiniame tinklapyje, nuorodoje – R. Ozolo lituanistikos centras.
R. Ozolo lituanistikos centro steigėjai tikisi, kad tokia kolekcija pasitarnaus universitetų studentų, mokslininkų tiriamiesiems moksliniams darbams ir lietuviškų vadovėlių raidos analizei.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VEIKLA: Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Rimantas Gorys kuria Romualdo Ozolo lituanistikos centrą. Unikalių knygų biblioteka – vienintelė tokia Šiaulių rajone ir visoje Šiaulių apskrityje. Kai kuriais egzemplioriais Bazilionai gali varžytis ir su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
VERTĖ: Knygose, atsiųstose iš Čikagos lituanistinių tyrimų ir studijų centro, pagal ekslibrisus ir antspaudus galima atsekti ir knygos vertę, ir jos kelią po išeivijos bibliotekas.
UNIKALUMAS: Pabėgėlių stovykloje išleisto Stasio Barzduko vadovėlio viršelis ir autoriaus įklija, kaip šis vadovėlis atsirado ir kam jis buvo skirtas.
Rita ŽADEIKYTĖ
